Lietuvos ypatingasis archyvas praėjusią savaitę paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m. ir laikotarpiu tarp 1945–1953 metų buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Visgi gyventojams kilo tam tikrų neaiškumų – ar visus žmones, kurių pavardės randamos Elektroniniame pavardžių archyve, išties buvo ketinta ištremti? Galbūt jie sąraše atsidūrė dėl kitų priežasčių?
Kaip LRT RADIJUI aiškina Lietuvos ypatingojo archyvo Vidaus reikalų ministerijos dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, į Elektroninį pavardžių archyvą įtrauktos pavardės tų žmonių, „kurie yra paminėti Lietuvos ypatingojo archyvo saugomose sovietinių represinių struktūrų, Lietuvos komunistų partijos ir kitų institucijų dokumentuose“.
Priežasčių tokiuose dokumentuose atsidurti, anot jo, būta įvairių, ne tik numatytas ištrėmimas iš Lietuvos.
Kaip pažymi P. Girdenis, Elektroniniame pavardžių archyve skelbiamos ir pavardės tų, kurie buvo ištremti, suimti tardyti, teisti sovietinių represinių struktūrų, įkalinti lageriuose, mobilizuoti į Raudonąją armiją pokariu arba į sovietinę armiją vėlesniais metais. Taip pat sąrašuose yra pavardės asmenų, kurie laikinai ar nuolat gyventi buvo išvykę į užsienį.
P. Girdenis sutinka, kad Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimas galėjo žmones šiek tiek suklaidinti ir sudaryti įspūdį, kad jie sąrašuose ras pavardes tik asmenų, kuriuos buvo numatyta ištremti. Specialistas sako sulaukęs daug klausimų, prašymų patikslinti, kaip yra iš tikrųjų.
„Jeigu ieškote savo pavardės ir pamatote fondo numerį V-135, tai ir reiškia įtraukimą į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Kiti fondai gali reikšti kitokią informaciją apie konkretų žmogų“, – LRT RADIJUI paaiškina Lietuvos ypatingojo archyvo atstovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, nebūtų patogiau Elektroniniame pavardžių archyve atskirti priežastis, kodėl žmonės į jį apskritai pateko, P. Girdenis sako būtinybės tam nematantis.
„Tam tikrus fondo numerius žinant (V-5 reiškia, kad buvo ištremtas, V-135, kad greičiausiai įtrauktas į sąrašus), (...) manau, susigaudyti nėra labai sudėtinga.
(...) Asmenų, įtrauktų į tremiamų asmenų sąrašus, (...) pagrindinės bylos yra paviešintos archyvo Skaitmeninėje skaitykloje. Suvedus fondo numerį toje skaitmeninėje skaitykloje, galima surasti netgi patį originalą tų sąrašų“, – tvirtina pašnekovas.
Kiek iš viso žmonių per nurodytus laikotarpius buvo numatyta ištremti iš Lietuvos, anot P. Girdenio, įvardinti konkrečiai būtų pernelyg sudėtinga, tačiau tas skaičius siekia šimtus tūkstančių.
„Tie sąrašai buvo sudarinėjami įvairiais laikotarpiais ir ta sąrašų (...) kokybė yra skirtinga. Jei pirmaisiais pokario metais ji buvo vienokia, tai jau 1948–1951 m. ir vėliau sąrašai buvo gerokai išsamesni, gerokai nuoseklesni. O taip pat vėlesniais metais dažnai buvo ta situacija, kada žmonės buvo įtraukiami į sąrašus, tačiau trėmimai pasibaigė ir taip ir liko tos pavardės (...) kaboti“, – teigia ekspertas.
Pašnekovas primena, kad jeigu gyventojams, benagrinėjantiems Elektroninį pavardžių archyvą iškyla tam tikrų klausimų ar neaiškumų, jie visuomet gali pasikonsultuoti su Lietuvos ypatingojo archyvo specialistais el. paštu, telefonu arba atvykti į archyvą gyvai.
Visgi prieiga prie dalies dokumentų, pažymi P. Girdenis, yra ribojama laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Tokiais atvejais, internetinėje svetainėje suradę informacijos apie artimuosius ar juos pačius, gyventojai gali kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir gauti pažymą su išsamiais duomenimis apie vienokį ar kitokį faktą.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
