Šiemetinius dvyliktokus kamuoja nerimas laukiant valstybinio matematikos egzamino. Baimę užaugino praėjusių metų prasti rezultatai. LRT.lt kalbintos mokytojos ragino abiturientus nerimą malšinti sprendžiant ankstesnių metų egzaminų uždavinius ir analizuojant, kas nepavyko per bandomuosius patikrinimus, praūžusius šią ir praėjusią savaitę.
Praėjusią savaitę matematikos bandomąjį egzaminą surengė „EDU Vilnius“. Jis buvo skirtas vilniečiams abiturientams, bet užduotis sprendė ir kitų miestų ir miestelių mokiniai.
Šią savaitę, trečiadienį, vyko Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) matematikos testai ir dešimtokams, ir dvyliktokams. Su testų užduotimis galima susipažinti ČIA.
NŠA duomenimis, elektroninį matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą atliko 12,1 tūkst. iš 16,5 tūkst. abiturientų, pasirinkusių laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą.
„Dabartiniai dvyliktokai gerai išmano praėjusių metų egzamino padėtį, jie labai įsitempę. Jie atėjo į bandomuosius egzaminus (ir patys mokykloje rengėme bandomąjį egzaminą) bijodami. Justi tai“, – pasakojo Marijampolės Sūduvos gimnazijos mokytoja Rūta Antulionienė.
Jai pritarė ir Vilniaus Žemynos gimnazijos matematikos mokytoja Aistė Ignatavičienė. Mokytoja pasakojo, kad pernykščio egzamino nesėkmė paveikė tuometinius vienuoliktokus, įskėlė nerimo.
„Bet gal gerąja prasme, nes nuo rugsėjo vieni, užsidegę noru išlaikyti, o kiti – gerai išlaikyti, kibo į mokslus. Motyvacija buvo tikrai didesnė. Tik visada turime dalį mokinių, kurie nededa pastangų, nelanko pamokų. Jiems tiesiog užtenka to ketverto, minimumo. Mokytojas gali ant galvos stovėti – nepridėsi tų žinių, jei jis pats nenori“, – sakė A. Ignatavičienė.
A. Ignatavičienės dvyliktokai sprendė abiejų patikrinimų uždavinius – ir matematikos bandomojo egzamino praėjusią savaitę, kurį rengė „EDU Vilnius“, ir šią savaitę vykusio matematikos testo, kurį pasiūlė NŠA.
Taip pat skaitykite
Mokytoja sakė, kad vilnietiškasis pagal formą ir turinį atitiko tai, ką abiturientai laiko birželį: užduotis sudaryta iš trijų dalių, viskas atliekama popieriuje, egzaminas trunka tiek, kiek tikrasis. Atitiko ir rezultatų skaičiavimo tvarka – 60 taškų.
NŠA testas buvo trumpesnis, neapėmė uždavinių, kuriems reikia ilgesnio sprendimo, jame buvo 22 uždaviniai. Mokytoja sakė, kad testo temos buvo skirtingos, apėmė 11–12 klasės kursą, kartojosi tik procentų uždaviniai.
„Jei tikslas yra išsiaiškinti spragas, ką moki, ko nemoki, ką reikėtų prisiminti, bandomasis testas tam tinka. Skirtingos temos, skirtingi lygiai. Yra lengvesnių, yra sunkesnių uždavinių. Pajusti sėkmei buvo ir paprastų uždavinių. O tikro egzamino struktūrą atitiko Vilniaus surengtas egzaminas“, – sakė A. Ignatavičienė.
Spręsdami Vilniaus egzamino užduotį šios pedagogės mokiniai kiek sutriko, išvydę erdvės geometrijos uždavinį, mat tos temos – trijų statmenų teoremos – dar nebuvo išėję.
„Bet mano mokiniai kažkaip sugebėjo pritaikyti tas žinias, kurių jau turi, t. y. sinusų, kosinusų teoremą, ir puikiai išsprendė. Tai buvo sudėtingiau, reikėjo daugiau rašyti, bet išsprendė“, – savo ugdytiniais pasidžiaugė A. Ignatavičienė.
Marijampolės Sūduvos gimnazijos mokytoja R. Antulionienė sakė, kad bandomasis testas, kurį pateikė NŠA, buvo gera galimybė pasitikrinti prieš egzaminą, o ir jo sudėtingumas buvo toks, kad aukštesniu lygiu besimokančiam vaikui neturėjo kilti keblumų įveikiant visą užduotį. Jos manymu, sudėtingas galėjo pasirodyti nebent tikimybių uždavinys, mat to dažnas dvyliktokas dar nesimokė.
Pasak mokytojos, tokie patikrinimai – galimybė mokiniams įsivertinti, užčiuopti, ko jie dar nežino, kam derėtų per likusius mėnesius skirti daugiau laiko.
„Kuo daugiau spręs įvairesnių uždavinių, tuo kiekvienam naudingiau“, – sakė ji.
