Toliau nerimstant skandalui dėl galimo informacijos nutekinimo nepilnamečių tvirkinimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui, sušaukta neeilinė Seimo sesija. Joje – Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymai į Seimo narių klausimus.
„Susirinkome į neeilinę sesiją tam, kad pradėtume nelengvą, bet būtiną kelią į tiesą. Visi kartu privalome žengti šiuo keliu. Turime ne tik teisę, bet ir pareigą išsiaiškinti tiesą, kad, žinodami ją, galėtume tiesiai, atvirai, sąžiningai atsakyti visuomenei į daugybę susikaupusių klausimų“, – per neeilinę Seimo sesiją sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Anot jo, tiesos ir teisingumo paieškos niekada nebuvo lengvos, dažniausiai jos būna sunkios ir skausmingos, bet teisinėje valstybė jos būtinos. J. Sabatauskas teigė, kad politinė sistema, valstybė ir pasitikėjimas ja yra atsidūrę ties bedugne.
„Mes negalime toliau leisti trypti pasitikėjimo mūsų valstybe ir jos institucijomis. <...> Ar reikia priminti, kuo baigėsi kažkuo panaši istorija, kai visuomenei trūko aiškumo ir atsakymų? Tik dabar kalbame apie asmenis, kurie nusikaltimus darė galimai dirbdami čia, šalia mūsų.
Seimui mestas šešėlis. Yra pagrindo manyti, kad kažkas iš Seimo narių nutekino prokuratūros informaciją, kažkas galbūt įspėjo nusikaltimais įtariamą Seimo narį. Stiprų motyvą įspėti Seimo narį galėjo turėti valdančiosios daugumos atstovai“, – dėstė J. Sabatauskas.
Seimo salėje parlamentarams uždavinėjant klausimus į Seimo pirmininkę kreipėsi dabar jau sugriuvusios Regionų frakcijos narys Petras Gražulis.
Jis aiškino, kad V. Čmilytė-Nielsen esą kažko bijo, kad neva jai negalima užduoti klausimų ir kad ji dangsto pedofilija įtariamus asmenis.
Atsakydama jam Seimo pirmininkė sakė: „Gerbiamas Petrai, Seimo koridoriuose jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir kad aš esu melagė. Jūsų retorika nuolatos yra tokia, ji pasiekia dugną. Labai apmaudu, kad jūs tai sau leidžiate tiek Seimo koridoriuose, tiek Seimo salėje.“
Kad tokios situacijos būta, portalui LRT.lt patvirtino V. Čmilytės-Nielsen komandos atstovai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vėliau atkreipė dėmesį, kad tokius P. Gražulio pareiškimus turėtų nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Paaiškino, kaip derino susitikimą su N. Grunskiene
Su Seimo pirmininkei ir generalinei prokurorei pateiktais klausimais galite susipažinti čia – Čmilytei-Nielsen ir Grunskienei – 23 opozicijos klausimai: sieks išsiaiškinti, ar Bartoševičiui buvo nutekinta informacija
Atsakydama į Seimo narių klausimus V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad sausio 20 d. apie 10 val. ryte generalinė prokurorė Nida Grunskienė paskambino į Seimo pirmininkės sekretoriatą. Ragelį pakėlė V. Čmilytės-Nielsen atstovė spaudai Ilona Petrovė.
„Generalinė prokurorė ją informavo, kad norėtų skubiai atvykti į Seimą ir susitikti su manimi. Susitikimo tikslas nebuvo detalizuotas, tik pranešta, kad generalinė prokurorė nori perduoti man tam tikros informacijos.
Atstovė spaudai perdavė man šį generalinės prokurorės prašymą, sutikau ją priimti nedelsdama, pasiūliau atvykti 11 arba 12 valandą. Tokį mano atsakymą sekretoriato darbuotoja perdavė generalinei prokurorei“, – dėstė Seimo vadovė.
N. Grunskienė, kaip teigė V. Čmilytė-Nielsen, į jos kabinetą atvyko 11 val. Seimo pirmininkė aiškino, kad prieš atvykdama generalinė prokurorė nurodė, jog susitikimas truks ne ilgiau nei 2–3 minutes. Kokią informaciją ketinama perduoti, generalinė prokurorė V. Čmilytės-Nielsen sekretoriatui neatskleidė.
„Apie planuojamą susitikimą nieko neinformavau. Šis susitikimas taip pat nebuvo pažymėtas mano oficialioje darbotvarkėje, nes buvo suderintas ir įvyko per vieną valandą. <...> Mūsų susitikimas su generaline prokurore buvo labai trumpas, truko ne ilgiau nei 5 minutes.
N. Grunskienė paklausė, ar Seimas ketina šaukti neeilinę sesiją. Pasakiau, kad šiuo metu tokių planų nėra. Tuomet nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad žinia apie tokius įtarimus šokiravo. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Seimo nario vardas, pavardė nebuvo įvardyti. Nebuvo įvardyta, anot jos, nei kuriai frakcijai ar partijai Seimo narys priklauso, nei ar jis valdančiosios daugumos, ar opozicijos atstovas.
„Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Pateikta nuasmeninta informacija man neleido identifikuoti įtariamo Seimo nario, todėl kalbėjimas apie ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimą iš manęs neturi jokio pagrindo.
Kiek man žinoma, generalinė prokurorė taip pat viešai patvirtino, kad man sausio 20 d. pateikta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – teigė Seimo vadovė.
Ji tęsė, kad generalinė prokurorė, sužinojusi, kad neeilinės sesijos šaukti Seimas tuomet neplanavo, pasakė, kad artimiausiu metu atsiųs į Seimą raštą, kuriuo prašys nedelsiant šaukti neeilinę sesiją. Tokį prašymą generalinė prokurorė motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas kuo greičiau, todėl Seimas turėtų nelaukti kovo 10-osios ir kuo greičiau apsispręsti dėl Seimo nario neliečiamybės naikinimo.
„Atkreipiau generalinės prokurorės dėmesį į tai, kad, gavus tokį jos kreipimąsi, neeilinę Seimo sesiją sušaukti užtruks šiek tiek laiko, tikėtina, apie savaitę, kadangi negaliu jos sušaukti vienasmeniškai, turi būti atlikti visi formalumai, parengta neeilinės sesijos darbotvarkė, informuoti Seimo nariai, kurių dalis yra išvykę į rinkimines apygardas ar kitur“, – įvykius prisiminė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė informacija apie susitikimą su niekuo nesidalinusi – nei tai neinformavusi nei sekretoriato, nei partijos narių ar kitų parlamentarų, Vyriausybės narių. Išvykus generalinei prokurorei ji sakė svarsčiusi, ar nederėtų iškart sukviesti visų frakcijų seniūnų ir žodžiu jiems perduoti informacijos, kad netrukus reikės šaukti neeilinę sesiją, nes vienas iš Seimo narių įtariamas labai sunkiais nusikaltimais.
„Tačiau vertindama tai, kad per susitikimą N. Grunskienė sakė, jog artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti generalinės prokurorės dokumentų ir tuomet jų pagrindu informuoti Seimo narius apie būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Generalinė prokurorė per susitikimą sakė, kad klausimas yra labai skubus, todėl jos rašto tikėjausi sulaukti jau tą pačią dieną, penktadienį, sausio 20 d. Nutariau iki oficialaus rašto gavimo šia informacija nesidalinti su niekuo“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Ji patvirtino tą pačią dieną turėjusi du iš anksto numatytus darbinius susitikimus. 14 val. ji dalyvavo nuotoliniame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, 15 val. įvyko jos kassavaitinis darbinis susitikimas su premjere Ingrida Šimonyte. Partinių susitikimų ji sakė darbotvarkėje nežyminti, nes tai nėra jos, kaip Seimo pirmininkės, susitikimai.
Darbotvarkėje, anot jos, nežymimi ir susitikimai su premjere, ir kiti darbiniai susitikimai. Su I. Šimonyte ji sakė susitinkanti kartą per savaitę. Iš viso sausio 20 d., kaip sakė V. Čmilytė-Nielsen, jos darbotvarkėje buvo keturi nepažymėti susitikimai. Prieš generalinės prokurorės skambutį ji buvo susitikusi su Seimo vicepirmininku Jonu Jaručiu.
„Sausio 23 d., pirmadienį, 10 val. 56 min., į mano darbinį elektroninį paštą atėjo generalinės prokurorės pasirašytas raštas, kuriame generalinė prokurorė informavo, kad 2022 metų lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas <...>. Analogiškas raštas 11 val. 12 min pasiekė Seimo e. pristatymo sistemą.
Jame taip pat buvo nurodyta, kad, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teisių klausimą“, – vardijo Seimo pirmininkė.
Ir šiame rašte Seimo nario duomenys nurodyti nebuvo. Tačiau jau buvo viešai žinoma, kad K. Bartoševičius atsisako mandato. Tuomet V. Čmilytė-Nielsen paskambino N. Grunskienei ir pasiteiravo, ar jos rašte minimas atvejis susijęs su K. Bartoševičiaus prašymu naikinti mandatą ir ar prašymas dėl neeilinės sesijos vis dar aktualus.
Tuomet N. Grunskienė atsakė, kad praėjus kelioms minutėms po to, kai ji Seimui išsiuntė nuasmenintą raštą, ji gavo žurnalistų klausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo ji kreipėsi į Seimą. N. Grunskienė taip pat žadėjo patikrinti informaciją dėl mandato atsisakančio Seimo nario ir paskambinti Seimo pirmininkei.
Po keliolikos minučių ji perskambino V. Čmilytei-Nielsen ir pasakė, kad reaguodama į žurnalistų klausimus Generalinė prokuratūra netrukus paskelbs pranešimą spaudai, ir leido suprasti, kad jos minimas Seimo narys yra K. Bartoševičius.
„12 val. 27 min. viešai pasirodė generalinės prokuratūros pranešimas spaudai, kuriame buvo įvardytas K. Bartoševičius ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Po kelių minučių, 12 val. 35 min., Generalinė prokuratūra elektroniniu laišku į mano paštą atsiuntė rašto papildymą, kuriame buvo atskleisti pirmajame rašte minimo Seimo nario vardas ir pavardė (pirmajame rašte to įvardinta nebuvo)“, – sakė Seimo pirmininkė ir pridūrė, kad raštą su K. Bartoševičiaus duomenimis ji gavo vėliau, nei Generalinė prokuratūra apie tai pranešė viešai.
V. Čmilytė-Nielsen teigė su K. Bartoševičiumi nebendravusi nei sausio 20 d., nei vėliau. Jokios informacijos ji teigė nei nuo žiniasklaidos, nei nuo visuomenės neslėpusi.
Medžiagą vertino ne vienas prokuroras
Prieš Seimą stojusi generalinė prokurorė N. Grunskienė aiškino, kad apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, ji žinojo nuo pirmos dienos, nes su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo buvo kreiptasi į ją. Detalesnės eigos ji sakė negalinti pateikti, nes svarbiausia šiuo metu yra apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir apsaugoti jų teisę į konfidencialumą.
„Maždaug sausio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis, jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras informavo mane apie tai, kad, atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir atlikus galimus procesinius veiksmus, yra gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtina Seimo nariui įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti jį kaip įtariamąjį“, – vardijo generalinė prokurorė.
Anot jos, dėl to buvo būtina gauti Seimo leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. N. Grunskienės nurodymu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniam prokurorui, jis patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai ir gauti rezultatai yra pakankami kreiptis į Seimą.
„Prieš susitikimą su Seimo pirmininke su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai. Įsitikinusi, kad šioje situacijoje kreiptis į Seimą yra būtina ir pagrįsta, suplanavau pokalbį su Seimo pirmininke ir susitikau su ja“, – sakė N. Grunskienė.
Tuomet, sausio 23 d., ji kreipėsi į Seimą dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Ji teigė susitikimo su V. Čmilyte-Nielsen laiko neaptarusi nei su ikiteisminio tyrimo tyrėjais, nei su prokuroru. Generalinė prokurorė taip pat teigė, kad susitikimas truko apie 5 min., o jame neįvardyta, apie kokį Seimo narį kalbama. N. Grunskienė sakė nurodžiusi, kada ir dėl ko pradėtas tyrimas ir kad reikia šaukti neeilinę sesiją.
„Nei Seimo nario pavardės, nei partijos, nei kitų asmenį kaip nors identifikuojančių duomenų ar ikiteisminio tyrimo duomenų pateikta nebuvo. Pabrėžiu, kad pateikiau tik bendro pobūdžio informaciją, kuri pagrindė prokuratūros poreikį kreiptis į Seimą“, – teigė generalinė prokurorė.
Kad K. Bartoševičius atsisako mandato, N. Grunskienė teigė sužinojusi sausio 23 d., kai tai jai pranešė Seimo pirmininkė. Tuomet ji susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie K. Bartoševičiaus sprendimą.
Seimo pirmininkei pateikus savo atsakymus į parlamento opozicijos atstovų klausimus, iš tribūnos kalbėjo generalinė prokurorė N. Grunskienė. Klausiama, ar apie savo ketinimus kreiptis į V. Čmilytę-Nielsen ji informavo Policijos departamentą, generalinį komisarą ar Kriminalinės policijos biuro vadovybę, prokurorė patikino apie būsimą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus teisinio imuniteto naikinimo nieko neinformavusi.
„Aš asmeniškai apie ketinimą kreiptis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos nei raštu, nei žodžiu. Norėčiau priminti, kad to ir neprivalėjau daryti, nes kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo yra išimtinė generalinio prokuroro kompetencija“, – aiškino N. Grunskienė.
Ji tikino tokios informacijos nesuteikusi ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos tyrėjams. Tačiau ar jiems nebuvo žinoma apie jos ketinimus kreiptis į Seimą, ji teigė negalinti atsakyti.
N. Grunskienė nesiryžo vertinti ir to, ar K. Bartoševičiui kokiu nors būdu galėjo būti nutekinta informacija dėl inkriminuojamų nusikaltimų.
„Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu“, – nurodė generalinė prokurorė.
Tiesa, generalinė prokurorė sakė susitikime su V. Čmilyte-Nielsen nevartojusi Liberalų frakcijos pavadinimo.
Sesiją sušaukė opozicija
Portalas LRT.lt primena, kad parašus, reikalingus neeilinei Seimo sesijai sušaukti, opozicija surinko savaitės pradžioje. Pirmadienį opozicija paviešino 10 klausimų, skirtų Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ir 13 klausimų, skirtų generalinei prokurorei Nidai Grunskienei.
Taip pat skaitykite
Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardyta.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo, nusikalstamos veikos prieš keturis asmenis, kaip įtariama, įvykdytos jam esant Seimo nariu.
