Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienio vakarą atskleidė, kad sausio 20 dieną, kai buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, įtariamas sunkiais nusikaltimais, buvo Čilėje, ji su juo kontaktavo ir jam skambino. Tiesa, ką tiksliai jai parašė K. Bartoševičius, politikė neatskleidė, nes, anot jos, jie bendravo per programėlę, kurios žinutės išnyksta. Tiesa, frakcijos seniūnė pabrėžė, kad pagrindinė buvusio Seimo nario žinutės mintis – apsisprendimas palikti parlamentą.
„Penktadienį jis mane informavo žinute, tada aš jam apie 14 val. paskambinau, paklausiau, ar jis tikrai laikosi savo tokios pozicijos, nes tas manęs labai nenustebino, nes, kaip ir minėjau, jo dvejonės man buvo pakankamai gerai žinomos. <...> Nenudžiugino, bet nedėjau pakankamai pastangų jo atkalbėti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Bendravo per programėlę, kurios žinutės neišlieka
Jos tvirtinimu, apie K. Bartoševičiaus sprendimą pasitraukti ji informavo partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį ir premjerę Ingridą Šimonytę.
„Tuo metu apie jokius kaltinimus ar ikiteisminius tyrimus man nebuvo žinoma. Apie tai sužinojau pirmadienį iš žiniasklaidos, kada pati buvau paklausta telefonu, kaip galiu pakomentuoti tokius metamus įtarimus“, – sakė Seimo narė.
Ji žiniasklaidos atstovams neparodė susirašinėjimo ar žinutės, kurios sulaukė iš K. Bartoševičiaus.
„Ne, negaliu. Komunikacija vyko privačiu mesendžeriu, tokia specifika. <..> Nesuprantu, kuo aš esu kaltinama ir koks tai yra tardymas? Nėra tos žinutės. Privatus [susirašinėjimas] mesendžeriu, „Signal“ yra tokio pobūdžio, kuris neišlieka“, – teisinosi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, K. Bartoševičius į frakcijos Seime seniūnę kreipėsi būtent per šią programėlę.
„Manau, kad normali praktika, nesidomėjau kitų kolegų, kaip jie veda savo pokalbius“, – sakė ji.
Ji tik patikslino, kad žinutės pobūdis buvo toks, jog esminė jo detalė ta, kad K. Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo.
„Man tada atrodė, kad čia nėra kažkokios ypatingos svarbos, kad aš turėčiau įsiminti viską pažodžiui, bet pagrindinė žinia – aš apsisprendžiau trauktis iš Seimo. Tokių kalbų buvo ir anksčiau“, – patikslino konservatorė.
Parlamentiniam tyrimui nepritartų: tai opozicijos politinių taškų rinkimasis
Su I. Šimonyte, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, ji bendravo tą dieną – iš pradžių telefonu, vėliau susitiko ir gyvai.
Šiame susitikime taip pat dalyvavo partijos pirmininkas G. Landsbergis ir jo pavaduotojas Jonas Survila.
„Kartėlio buvo, bet numanyti, kokios jo pasitraukimo priežastys, – to nebuvo“, – apie to vakaro aplinkybes sakė politikė.
„Ne“, – trumpai atsakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, paklausta, ar, prieš skambindama K. Bartoševičiui, ji kalbėjo su Seimo pirmininke ar dar su kuo nors iš konservatorių gretų.
„Aš manau, kad šitas tyrimas yra grynas politinių taškų rinkimasis opozicijos iniciatyva, svarbiausias klausimas, kad žmogus yra teisingumo rankose, kad bus įvykdytas teisingumas, apsaugotos aukos. Mano nuomone, tai yra svarbiausia. Tai, ko visuomenė tikisi“, – apie parlamentinio tyrimo galimybę pasisakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Žurnalistai paklausė R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, ar ji sutiktų eiti į apklausą prokuratūroje, jei tokia būtų dėl šios skandalingos istorijos surengta, bet, politikės teigimu, to imtis gali tik Generalinė prokuratūra, jei mato tam pagrindo.
„Jei kam nors kyla įtarimų dėl galimai ar menamai nutekintos kažkokios informacijos, tai tą turi padaryti (tirti – LRT.lt) generalinė prokuratūra. Jei aš būčiau bent numaniusi ar žinojusi gandus, kad šitam mano kolegai yra tokie metami kaltinimai, aš būčiau informavusi partijos vadovus ir klaususi paties Kristijono. Nieko“, – pabrėžė politikė.
Skandalinga istorija virsta painiu voratinkliu: ar informacija galėjo būti nutekinta?
Seimo opozicija nori atlikti parlamentinį tyrimą, kas galėjo pranešti K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą ir patarti jam trauktis iš Seimo, kad tai neiškiltų į viešumą.
Generalinė prokuratūra sausio 23 dieną, pirmadienį, pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Vėliau paaiškėjo, kad sausio 20 dieną, penktadienį, generalinė prokurorė buvo susitikusi su Seimo pirmininke informuoti apie planuojamą pateikti prašymą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo ir galimybių tam sušaukti neeilinę sesiją. Parlamento vadovė tvirtina, kad nei Seimo nario pavardė, nei frakcija per penktadienio susitikimą nebuvo įvardyta.
V. Čmilytė-Nielsen antradienį patvirtino tą pačią dieną vėliau susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte, bet teigė apie prokurorės prašymą nepranešusi.
Tada N. Grunskienė antradienį Seime žurnalistams teigė nei pavardės, nei partinės ar frakcijos priklausomybės parlamento vadovei neįvardijusi, bet pasakiusi, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius tyrimas vyksta.
Tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu pateikė pareiškimą dėl mandato atsisakymo.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusį penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
