Kėdainiečiai su viltimi laukia tos dienos, kai šią savaitę sueižėjęs tiltas vėl atgis. Tai, kas anksčiau miestiečiams buvo ranka pasiekiama, dabar nutolo bent dešimčia kilometrų. Suaugusieji dabar rytais lipa iš lovų kur kas anksčiau, o vaikai, kaip sako pedagogai, vis dar neįprato prie naujos realybės ir vėluoja į pamokas. Tiesa, gyva viltis, kad Tilto gatvės tiltas per Nevėžį, dabar pažymėtas užtvaromis, bus netrukus vėl atvertas, bent jau viena jo pusė. Ir gal nelaimė netgi paskatins kitų tiltų vikresnį remontą.
Apgriuvęs Tilto gatvės tiltas buvo labai svarbus kėdainiečiams, vietiniams tai buvo pagrindinė gija, jungianti su kitu Nevėžio krantu. Anksčiau norintiems iš vienos upės pusės pasiekti tikslą kitoje, pakakdavo kelių minučių, dabar tenka įveikti dešimties kilometrų lanką. Žodžiu, reikia pervažiuoti didumą miesto, kirsti vadinamąjį Pelėdnagių tiltą ir vėl grįžti kita upės puse tiek, kiek įveikei riedėdamas į priekį.
Kadaise Kėdainiai naudojosi trimis tiltais, jungiančiais Žemaitiją (miesto centro dalį) ir Aukštaitiją. Vienas – Vilainių – remontuojamas. Antrasis – Tilto gatvės – sueižėjo prieš kelias dienas. Vienintelis atviras transportui Pelėdnagių tiltas – jauniausias, bet ir jam jau – keturios dešimtys metų, o ir pagalbos jau prireikė – patiltėje plušo meistrai.
Kol kas viliamasi, kad Automobilių kelių direkcija leis naudotis bent puse Tilto gatvės tilto – ta, kurios sijos nepažeistos. Juolab neseniai šis tiltas buvo įvertintas kaip prastos būklės, bet tinkamas naudoti.
Sunku pasiekti bažnyčią ir darbą
LRT.lt kalbinti kėdainiečiai sutarė: dar vieno tilto netektis yra didelė bėda. Vieni vėluoja į mokyklą ar pas gydytoją, kiti turi išsiruošti į darbą kur kas anksčiau, o tretiems prailgsta kelias susiruošus pasimelsti anapus upės esančioje bažnyčioje.
„Į bažnyčią einu, va, kokį ratą reikia apeiti, kad ten patekčiau. O man kojas gelia. Nebus čia jokio naujo tilto anksčiau nei po dvejų metų“, – bėdojo Tilto gatvėje sutikta senjorė, kuriai bažnyčia būdavo ranka pasiekiama tiesiai tiltu per Nevėžį, o dabar reikia įveikti gabalą kelio iki pėsčiųjų tilto.
Senjoras Albinas sako nesiskundžiantis, mat jau nebedirba, turi laiko pasivaikščioti iki pėsčiųjų tilto, tačiau jis užjaučia dirbančiuosius.
„Bet tas tiltas jau seniai drebėjo, apačia jo yra, vis lopydavo tą tiltą“, – sakė kėdainietis.
Tiltų krizė kelia nerimą ir Kėdainių ukrainiečiams. Prie prakiurusio tilto sutikta Tatyana su sūnumi Vasilijumi iš Odesos sakė, kad kilo keblumų ir jų šeimos nariams. Tarkime, Vasilijus dabar turi kasdien sukti lankstą, vykdamas į darbą Krekenavoje.
„Senas jau šis tiltas, mano bendraamžis“, – nusišypsojo odesietė.
Buvusi vilnietė Daiva neslėpė – uždarius tiltą teko atsisakyti dalies patogumų, tarkime, riedėti automobiliu, užuot ėjus. Bet moteris atrado kitų galimybių.
„Buvau pripratusi prie patogumo, o dabar gyvenimas man priminė, kad kadaise svarsčiau, jog reikėtų daugiau judėti. Tad ši bėda mane privertė eiti pėstute į darbą. Viena vertus, prarandu laiko, kita vertus, tampu ekologiškesnė“, – sakė Vilnių į Kėdainius iškeitusi Daiva Naujokienė.
Kėdainietė Giedrė su dukra Aleksandra, Juozo Paukštelio progimnazijos mokine, skubėjo per pėsčiųjų tiltą iki anapus, centrinėje dalyje, palikto automobilio, kad nuvyktų pas gydytoją.
„Man tai vargas dabar, kai tilto nebėra, tarkime, dabar jau vėluojame pas gydytoją“, – sakė moteris.
Skaičiuoja minutes ir pyksta ant valdžios
Penktadienio ankstyvas rytas, dar prieš septynias, degalinėje netoli traukos vieta tapusio Pelėdnagių tilto buvo intensyvus. Vienas po kito čia užvažiuojančių automobilių vairuotojai sukosi greitai, kad tik spėtų dar iki susidarant intensyvesniam eismui kirsti Nevėžį.
Svajūnas Lukošiūnas iš Babėnų važiavo į Pramonės rajoną kitame upės krante. Anksčiau jis galėdavo rinktis – važiuoti tai per vieną, tai per kitą tiltą, nuo antradienio tokio pasirinkimo nebeliko.
„Dabar turiu į darbą važiuoti aplinkui. Anksčiau pakakdavo 15–20 minučių, dabar jau, priklausomai nuo spūsčių, reikia pusvalandžio ar net 40 minučių. Į darbą reikia tik nuo aštuntos, o matote, kad aš jau važiuoju. Jei iš namų išvykčiau pusę aštuntos, tai ir 50 minučių prireiktų. O ir šiam tiltui jau reikia remonto, mačiau darbininkus vakar“, – sakė kėdainietis.
Svajūnas sakė, kad tiltai – sena Kėdainių problema. Vyras, jei būtų jo valia, Tilto gatvės tiltu būtų uždraudęs sunkiasvorių mašinų srautą. Tuomet, mano jis, Kėdainiai dabar nevargtų turėdami vos vieną galimybę kirsti Nevėžį.
„Jei reikia nuvykti iš Kėdainių į Vilainius, tai penkiolika minučių tikrai reikia pridėti. Didžiausi kamščiai čia apie pusę penktos ar penktą vakare, o ryte – iki aštuntos valandos“, – dar neišaušus, prieš septintą ryto, sakė vairuotojas Ernestas.
„Važiuojam anksčiau, kad tik spėtume iki kamščių, anksčiau sutaupydavome dvidešimt minučių“, – sakė Rolandas.
Kėdainietis Donatas mano, kad Kėdainių bėdos atskleidė ir visos šalies tiltų problemas, o rinkimai ir po jų ateisianti savivalda galės parodyti, kuo kalbos skiriasi nuo darbų.
„Kėdainiečiai nusivylę, pyktelėję, justi spaudimas politikams prieš rinkimus, žmonės feisbuke reiškia savo nuomonę dėl tiltų. Žmonės nepatenkinti dėl tokio aplaidumo. Meras, savivaldybės darbuotojai aiškina, pasakoja, kad šita problema žinoma ne vienus metus.
Ir anas, Vilainių, tiltas pradėtas remontuoti po žmonių pasipiktinimo ir visokių parodymų, kodėl jis byra. Tad aplaidumas labai didelis. Jokių paaiškinimų, kaltės niekas neprisiima“, – piktinosi Donatas.
Nerimas dėl greitosios pagalbos ir ugniagesių
Pačią pirmą dieną, kai subyrėjo atraminė Tilto gatvės tilto konstrukcija, skirianti važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų dalies ir tiltas buvo uždarytas, visų akys nukrypo į greitosios medicinos pagalbos stotį ir ugniagesius. Ar šios tarnybos suspės į kitą Nevėžio pusę ten ištikus nelaimei?
„Dar vieno tilto avarinė būklė Kėdainiuose greitosios medicinos brigadų darbą tikrai labai pasunkino. Anksčiau į Pelėdnagių pusę mes galėdavome nuvykti tikrai gerokai trumpesniu keliu, greičiau. Dabar prie kiekvieno iškvietimo mes prisidedame apie dešimt minučių, kad pasiektume kitą krantą. Tad pagalba užtrunka“, – sakė Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (KPSPC) direktorė Jolanta Kleivienė.
KPSC turi keturias greitosios pagalbos brigadas.
Pirmą dieną, kai buvo uždarytas Tilto gatvės tiltas, iš centrinių Kėdainių pagal iškvietimą į kitą krantą medikai skubėjo keturis kartus. Anot J. Kleivienės, pagalba buvo sutekta laiku. Ketvirtadienį ir trečiadienį greitosios pagalbos automobiliai vyko šešis kartus. J. Kleivienė pasidžiaugė, kad šie atvejai nebuvo tokie sunkūs, kad laikas turėtų didelę įtaką.
Tiesa, miestą ir rajoną gelbsti tai, kad Kėdainių kitu krantu rūpinasi ir Pelėdnagiuose budinti brigada. Be to, Kėdainiai svarsto galimybę vieną brigadą įkurdinti kitoje upės pusėje, pačiuose Kėdainiuose.
Turi komandą kitapus upės
Po sausio 31-osios ugniagesiai, įsikūrę miesto centre, Žemaitijos dalyje, turėjo vieną iškvietimą kitapus Nevėžio – tuomet jie kviesti į pagalbą policijai. Vasario 1-ąją vėlų vakarą buvo gautas pranešimas, kad reikia padėti policininkams patekti į būsto vidų.
„Nuvykti mums užtruko trylika minučių. Nuvykę gelbėtojai glaustinėmis kopėčiomis pateko į butą, kur rado miegantį savininką. Tad šiuo atveju skuba buvo tokia, kad reikėjo atidaryti duris“, – pasakojo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.
Jis sakė, kad jei iškvietimas būtų į Šėtos ar Juodkiškio gatvę, į nelaimės vietą pirmiausia vyktų kitapus Nevėžio budinti Pramonės gatvės komanda.
„Ji atvyktų pirmiau nei mes, pasiruoštų darbui kenksmingoje aplinkoje, tuomet prisijungtų mūsų skyriaus komanda. Pirmoji komanda už mus atvyktų daugmaž penkiomis minutėmis anksčiau“, – sakė ugniagesių vadovas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad ugniagesiai visuomet paiso, kad jų automobilių pirmumas nekeltų pavojaus kitiems.
„Dabar dar ir slidu. Jei nelaimė kiltų Šėtos gatvėje ar Pernaravoje, mes važiuotume saugiu greičiu, kad neįvyktų kita nelaimė“, – aiškino ugniagesių vadovas.
A. Eidimtas pabrėžė, kad ugniagesiai organizuoja akcijas, kaip būti saugiems. Jų metu visoje Kėdainių rajono teritorijoje ugniagesiai aplankydavo apie 1,5 tūkst. žmonių – paaiškindavo apie priešgaisrinę saugą, kaip užkardyti nelaimes. Tokios akcijos vyks ir šiemet.
Kėdainių rajone suburtos devynios ugniagesių komandos. A. Eidimtas sakė, kad svarstoma ir galimybė Pramonės gatvės komandą sustiprinti gausesnėmis pajėgomis.
Tenka keltis anksčiau, mokiniai vėluoja į pamokas
Anapus Nevėžio, Aukštaitijoje, įsikūrusio fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktorius Arvydas Pretkelis sakė, kad Kėdainių tilto bėda tiesiogiai įmonės darbo nepaveikė, bet problemų pagausėjo darbuotojams, vykstantiems į darbą.
„Visi patiriame nepatogumų dėl kamščių. Apgriuvęs tiltas nebuvo naudojamas mūsų produkcijai vežti, ir veždavome, ir vežame tuo, kuris stovi. Tačiau, ypač ryte ir vakare, ten būna dideli kamščiai. Labai smarkiai ten padidėja kamščiai. Pats asmeniškai tai pajutau. Bet situaciją reikia priimti tokią, kokia yra“, – kalbėjo direktorius.
A. Pretkelis sakė, kad kėdainiečiai nekantriai laukia, kol tiltų bėdos bus išspręstos.
Nesklandumų patiria ir ugdymo įstaigos. Į pamokas vėluoja mokiniai – taip padėtį apibūdino Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas.
„Be abejo, kad pajutome nesklandumų. Anksčiau viskas vyko greitai, o dabar, kad į darbą sklandžiai nuvažiuotum, reikia planuoti, kad neįkliūtum į didįjį srautą. O kitas dalykas – iki darbo būdavo trys kilometrai, o dabar keliolika“, – sakė kitoje Nevėžio pusėje, Aukštaitijos dalyje, įsikūrusio centro vadovas.
Jis viliasi, kad ilgainiui viskas stos į vėžes, ypač kai bus pakeisti ir sustyguoti viešojo transporto maršrutai ir grafikai.
„Bet tą dieną, kai griuvo tiltas, tai tikrai vaikai vėlavo, nes nežinojo, kas ir kaip. Ir dabar dar vėluoja, nes vaikai yra vaikai“, – sakė D. Kačinskas.
Jis pats pastarąją savaitę turi anksčiau keltis, kad nestrigtų grūstyje ir darbą pasiektų laiku.
„Dabar visi važiuoja per Pelėdnagių tiltą. Anksčiau į darbą išvažiuodavau septintą ryto, dabar išvykstu 6 val. 30 min. Tai kamščiai dar nebūna dideli. O grįžtant jau būna daug mašinų. Anksčiau ta gatvė nuo mokyklos iki Pelėdnagių būdavo apytuštė, o dabar – srautas“, – padėtį apibūdino mokyklos direktorius.
Kitapus tilto, Aukštaitijoje, yra ir Juozo Paukštelio progimnazija. Kaip sakė šios ugdymo įstaigos socialinė pedagogė Egidija Kalčinskienė, tilto uždarymas sukėlė šiokį tokį sąmyšį pirmą dieną, tačiau nei tą dieną, nei vėliau pamokų pradžios laikas nebuvo vėlinamas.
„Žinoma, tiek didžiajai daliai mokytojų, tiek tėvų tenka keisti maršrutą į mokyklą, tačiau šiuo metu labai gelbsti pėsčiųjų tiltas, esantis šalia mokyklos. Manome, kad pavyko išlaikyti buvusį ritmą, visi bendruomenės nariai gan greitai prisitaikė prie naujų aplinkybių, net jei tai ir sukelia nepatogumų“, – sakė progimnazijos atstovė.
Ant tilto – mašinos, po tiltu – remontininkai
Prie Pelėdnagių tilto kelininkai jau pastatė greitį ribojantį ženklą. O patiltę jau teko lopyti remontininkams. Nerimaujama, kad ir šiam tiltui iškils grėsmė, ypač išaugus automobilių srautui.
Kaip sakė Kėdainių savivaldybės atstovė Vilija Mockuvienė, rajono meras pasirašė raštą Kelių direkcijai, kad būtų įvertinta ir šio tilto būklė.
„Labai laukiame atsakymo ir pasakymo, kiek intensyviai galime apkrauti Pelėdnagių tiltą. Meras išsiuntė ir raštą su prašymu, kad gal galima jau nuo autostrados pastatyti ženklus, kad važiuojantieji, tarkime, į Panevėžį, važiuotų ne per Kėdainius, o toliau autostrada iki „Via Balticos“, pravažiuodami Babtus. Taip būtų išvengta važiavimo Pelėdnagių tiltu“, – kalbėjo V. Mockuvienė.
Ji sakė, kad šiuo tiltu rieda ir sunkiasvorės mašinos, nes Kėdainiuose yra LEZ, nemažai pramonės įmonių.
Galvos skausmu apibyrėjęs tiltas tapo ir įmonei „Kedbusas“. Bendrovė vis dar koreguoja autobusų – tiek miesto, tiek priemiestinių – tvarkaraščius.
„Aišku, greičiau kitą pusę galima pasiekti pėsčiųjų tiltu. Pasakyti, kad išaugo pėsčiųjų srautas per jį, negalėčiau. Bet kėdainiečiai palepę, nori važiuoti, užuot ėję, gal kad žiema, oro sąlygos tokios, kad nenori vaikščioti pėstute. Bet norint, tarkime, patekti į Juozo Paukštelio progimnaziją, galima eiti pėsčiųjų tiltu“, – aiškino Kėdainių savivaldybės atstovė.
Jauniausias, bet irgi nebejaunas
Tiltų problema Kėdainius kamuoja jau kuris laikas. Tarkime, Vilainių tiltas, taip pat svarbus miestui, jau kuris laikas uždarytas ir remontuojamas.
„Anksčiau transportas pasiskirstydavo šitaip: Vilainių tiltas, Tilto gatvės tiltas ir Pelėdnagių tiltas. Dabar iš trijų tiltų liko naudojamas vienas. Tad visas srautas rieda vienu tiltu. Jis yra jauniausias – 1982 metų statybos, bet, žinoma, irgi seniai pastatytas. O remontuojamas Vilainių tiltas pastatytas 1958-aisiais, Tilto gatvės tiltas – 1962 metų“, – apibūdino V. Mockuvienė.
Padėtį kiek pagerinęs buvo prie Vilainių tilto pastatytas pėsčiųjų tiltelis – juo būdavo galima patekti iš Vilainių gyvenvietės į Kėdainius. Bet pakilus Nevėžio vandeniui, kilo grėsmė žmonių saugumui, tas tiltas uždarytas. Savivaldybė paprašė rangovo atstatyti tiltelį.
Tikisi, kad nelaimė paspartins kito tilto remontą
V. Mockuvienė viliasi, kad Automobilių kelių direkcija priims sprendimą Tilto gatvės tiltą sutvirtinti, paremontuoti ir atidaryti bent jau lengvajam transportui, nes, pabrėžė ji, sulūžo ne tiltas, o subyrėjo atraminė konstrukcija, skirianti važiuojamąją ir pėsčiųjų dalis.
Pasak jos, Lietuvos automobilių kelių direkcija su Kėdainių rajono savivaldybe dar 2020 m. gruodžio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją Tilto gatvės tiltas dar 2022 metų pabaigoje turėjo būti rekonstruotas.
„Turėjo būti atliktas rimtas kapitalinis remontas. Bet šeimininko, savininko – Kelių direkcijos – sprendimu, trūkstant lėšų, tie darbai buvo nukelti. Mano žiniomis, jau yra pasirašyta to tilto projektavimo darbų sutartis. Vadinasi, rekonstrukcijos projektas turėtų pajudėti. O kada bus pradėti remonto darbai, negaliu pasakyti“, – sakė savivaldybės atstovė.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Kacevičius viliasi, kad bent puse Tilto gatvės tilto bus leista naudotis, bent jau lengvajam transportui.
Anot V. Mockuvienės, turėtų būti suremontuotas ne tik šis tiltas, bet ir dar du Kėdainių tiltai – J. Basanavičiaus gatvėje per Smilgos upelį ir per Dotnuvos upę.
„Galbūt šitas įvykis paspartins Vilainių tilto remontą. Jis pradėtas remontuoti. Pagal pirminius planus, remontas turėjo būti baigtas iki gruodžio mėnesio. Bet dabar kalba, kad gal gegužę bus baigtas. Tad turime vilčių, kad dabar reikalai paspartės“, – viliasi V. Mockuvienė.
Pasak A. Kacevičiaus, darbai, kaip žadama, turėtų būti baigti pirmą arba antrą šių metų ketvirtį.
„O tai gali būti ir kovas, ir birželis“, – apie Vilainių tiltą sakė Kėdainių savojo savivaldybės administracijos direktorius.
Be to, sakė jis, priežiūros reikia ir vieninteliam likusiam Pelėdnagių tiltui.
„Prietilčių, tos dalies, kuri yra šlaite, plokštės pasislinkusios šiek tiek, jos, kaip mane informavo, pavojaus nekelia, bet estetinis vaizdas nekoks. Na, ir žemėje esančioms konstrukcijoms tai turi šiokios tokios įtakos, tad kelių priežiūros specialistai ten atlieka sutvirtinimo darbus“, – aiškino administracijos direktorius.
Jis skaičiavo, kad Pelėdnagių tilto apkrova išaugo dukart ar daugiau. Didžiausias automobilių srautas čia būna ryte, apie 8–8.30 val., ir vakare apie 16–16.30 val.
LAKD: Pelėdnagių tiltas saugus
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) penktadienį pranešė inicijavusi įgriuvusio pagrindinio į Kėdainius vedančio tilto per Nevėžį padarinių pašalinimo darbus, po jų žada vertinti, ar jis tinkamas eksploatacijai.
Kaip skelbia BNS, direkcija penktadienį surengė susitikimą su projektuotojais dėl terminų pagreitinimo rengiantis tilto tvarkymui ir veiksmų plano sprendžiant susiklosčiusią situaciją.
Taip pat jau kreiptasi į policiją dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, dėl kurių galėjo įvykti incidentas.
Pasak LAKD, Tilto gatvėje esantis tiltas pernai rudenį buvo įvertintas kaip blogos būklės. Apžiūros metu buvo nustatytos pažaidos ir dėl šios priežasties jau kurį laiką buvo apribota leistina masė iki 20 tonų, taip pat nukreipiamosiomis gairėmis po 1,2 metro iš abiejų pusių susiaurinta važiuojamoji dalis. Šio tilto stebėseną, anot LAKD, specialistai vykdė nuolatos. Tiltas buvo apžiūrėtas ir praėjusią savaitę.
Tiltas per Nevėžį, esantis krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva 30,889 km, vadinamasis Pelėdnagių, pasak LAKD atstovo Sauliaus Jansono, yra neblogos būklės – jis įrašytas kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinės eilės 557 vietoje. Iš viso šioje eilėje yra 1588 objektai.
„Esamomis sąlygomis jokio pavojaus tiltui nėra ir juo naudotis yra saugu“, – teigė LAKD.
Anot S. Jansono, Vilainių tilto rekonstravimo darbus planuojama užbaigti iki gegužės pabaigos įrengiant trečią (paskutinę) tarpinę atramą ir pradėti montuoti perdangą. Eismą planuojama paleisti šių metų liepos mėnesio pabaigoje.
