Kokie valstybinio matematikos egzamino rezultatai bus šiemet? Pernai jo neįveikė net 35 proc. laikiusiųjų. Kaip sako pedagogai, nors per metus padėties nepagerinsi, rezultatai gali būti geresni, mat taip jau įprasta: po metų, kai būna sunki užduotis, išmuša lengvesnės užduoties valanda, o tuomet ir įvertinimai aukštesni. Bet paskui, įspėja jie, ciklas pasikartoja.
Kai pernai valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai pribloškė dažną, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė subūrė ekspertų grupę matematikos mokymui stiprinti. Tiesa, kol kas neviešinama, koks planas parengtas. Kaip jau pasirodžius šiai publikacijai teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, planas bus pristatytas kitą pirmadienį. Jis apibūdino ir kas bus tame plane (skaityti šios straipsnio apačioje).
O pedagoginė bendruomenė sako, kad stebuklų nereikėtų tikėtis nei šiemet po egzamino, nei kitais metais. Nebent valstybinio brandos egzamino užduotis būtų tiesiog lengvesnė.
Tuomet, paskelbus prastuosius matematikos egzamino rezultatus, liepos pabaigoje, J. Šiugždinienė teigė, kad ministerija yra parengusi pirminį matematikos mokymo stiprinimo priemonių plano projektą, kurį pildys naujais siūlymais.
ŠMSM užsibrėžė nupirkti 50 matematikos vaizdo pamokų I-IV gimnazijos klasių mokiniams. Jos skirtos daugiausia sunkumų mokiniams sukeliančioms matematikos temoms, tarkime, trigonometrijai. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės, tai bus viena iš matematikos bėdų sprendimo priemonių.
Vaitkus įžvelgia kaitą: po blogų rezultatų būna geresni
Matematikos mokytojai sako plano, kaip gerinti mokinių gebėjimus, vis dar laukiantys, nors mokslo metai jau persirito į antrą pusę.
„Kiek teko rinkti informaciją iš viešų pasisakymų, buvo gana abstrakčiai apie tą planą kalbama. Buvo kuriamos darbo grupės. Bet nieko konkretaus manęs, kaip mokytojo, nepasiekė. Gal tik išskirčiau iniciatyvas tų savivaldybių arba atskirų mokyklų, kurios po praėjusių metų egzamino rezultatų jaučia poreikį pačios imtis veiksmų. Tarkime, Vilniaus savivaldybė organizuos bandomąjį egzaminą Vilniaus mastu, o ir mokyklos rengia daugiau konsultacijų“, – kalbėjo Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Šiaurės licėjaus matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.
Pedagogas neslepia nerimaujantis, kad po pernykščio fiasko šiemet nebūtų nueita lengviausiu keliu, – per egzaminą pateikiant kur kas lengvesnę užduotį.
„Paskui kad nebūtų kabinami medaliai, kad per tuos metus blogi dalykai pasibaigė. Didelių pokyčių, kurie nutiktų per vienus metus, nesitikiu. Netikiu, kad bandomasis egzaminas ir daugiau konsultacijų reikšmingai pakeistų padėtį, jei užduotis bus panašaus lygio, kaip ir pernai. Neturiu tokių iliuzijų“, – savo nuomone dalijosi Š. Vaitkus.
Pasak jo, padėtis iš esmės galėtų pasikeisti tik pokyčius pradedant nuo, tarkime, penktokų mokymo.
„Stebiu egzaminų rezultatų svyravimus. Po metų, kai mokiniai prasčiau išlaiko egzaminą, kitais rezultatai pagerėja. Tai remdamasis tokia patirtimi manau, kad šiemet jie bus geresni. Be to, ir mokiniai, pamatę, kas nutiko, pradėjo rimčiau žiūrėti į matematikos mokymąsi. Gerokai aktyvesni tapo ir vienuoliktokai“, – patirtimi dalijosi Š. Vaitkus.
Būdienė: einama ne motyvavimo, o baudimo keliu
Švietimo ekspertė Virginija Būdienė įžvelgia dar vieną pinklią giją matematikos mokymo srityje – pagausėjus patikrinimų, visi gali pulti treniruoti tik egzaminui reikalingus įgūdžius, į šoną pastumdami tai, kas yra matematikos mokymo esmė.
„Man atrodo, kad šių mokslo metų pabaigoje viskas priklausys nuo to, kaip bus suformuluotos egzamino, PUPP užduotys. O kalbant apie ilgalaikę perspektyvą... Matyt, ministerija įsitikinusi, kad gąsdindama vaikus egzaminais pagerins rezultatus. Gal vieno kito rezultatai ir pagerės, bet bus einama ne motyvavimo, o baudimo keliu“, – sakė Vilniaus universiteto partnerystės docentė V. Būdienė.
Švietimo ekspertė turėjo galvoje ilgėjančią patikrinimų grandinę – PUPP, tarpinį patikrinimą 11 klasėje ir brandos egzaminą.
„Po dešimtos klasės bus PUPP, po vienuoliktos bus privalomas tarpinis patikrinimas, bet išties tai bus egzaminas, tik pavadinimas kitoks. Tai yra nauja. Po dvyliktos klasės – brandos egzaminas, kurio negalėsi laikyti neišlaikęs patikrinimo vienuoliktoje klasėje. Taigi matematikos tikrinimo, arba egzaminų, padvigubėja. Kontrolės kultūra labai smarkiai stumiama, bet, manau, kad papildomos motyvacijos neatsiras, tik baimės“, – savo įžvalgomis dalijosi V. Būdienė.
Pasak jos, kiekvienas patikrinimas iškreipia ugdymo procesą, mat, užuot mokiusis, pradedama tiesiog treniruotis prieš egzaminą.
„Yra net toks angliškas terminas „wash back“ – skalbti atgal. Skalbiam skalbiam, iškyla kliūtis – egzaminas, sukama atgal. Jau prieš dešimtos klasės PUPP bus treniruojamasi, o nebe ugdoma. Lygiai taip pat prieš vienuoliktos klasės patikrinimą, prieš brandos egzaminą, ką jau ir iki šiol turėjome. O tai yra negerai“, – įspėjo ekspertė.
Ji skeptiškai vertina įsivaizdavimą, kad matematikos mokymosi rezultatus galima pakelti per trumpą laiką.
„Laikausi pozicijos, kad egzamino užduotis pernai nebuvo skirta tikrinti tai, ką dauguma mokėsi. Negali būti 35 proc. mokinių, neįveikiančių užduoties. Tad viskas priklausys nuo egzamino užduoties. Jei ji bus lengvesnė arba atitiks tai, ką vaikai mokosi, bus geresni rezultatai. Jei dar kartą norės parodyti, kad ai ai ai, kokie blogi rezultatai, parengs sunkią užduotį arba neatitinkančią to, ką dauguma mokėsi, bus blogi rezultatai“, – apibrėžė V. Būdienė.
Vienuoliktokai turi ir penktos klasės spragų
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos matematikos mokytojas Mantas Širkevičius moko devintokus, dešimtokus ir vienuoliktokus. Pirmus metus šį darbą dirbantis M. Širkevičius sako kartais užčiuopiantis mokinių žinių spragas dar iš penktos, šeštos klasės kurso.
„Parengti mokinius pagal vienuoliktos, dvyliktos klasės kursą ir dar galvoti, ko jis nemoka iš šeštos klasės kurso, labai sudėtinga – ir mokytojams, ir patiems mokiniams.
Pasak matematiko, vyresni jo mokiniai sunerimę po praėjusių metų matematikos egzamino.
„Nors turbūt šiemet padėtis bus geresnė. Gaisrą juk gesiname. Išgirdę praėjusių metų rezultatus – tuos baisius procentus neišlaikiusiųjų ir prognozes – mokiniai mokosi daugiau, tėvai samdo korepetitorius, mokyklose teikiama daugiau konsultacijų. Kažkas vyksta, bet tai yra laikini dalykai. Greičiausiai praėjusių metų situacija vėl pasikartos po metų, bus dar blogesnė“, – mano M. Širkevičius.
Pedagogas apgailestauja, kad mes, kaip valstybė, neturime strategijos, kaip pagerinti matematikos rezultatus.
„Valstybinės strategijos, kaip pagerinti matematikos rezultatus, tiesiog nėra. Nėra jos“, – sakė M. Širkevičius.
Gimnazijoje dirbantis ir vyresnėlius mokantis matematikas tikras, kad pertvarkas reikėtų pradėti nuo pradinukų.
„Pasakysiu kaip matematikas. Vaikai turi spręsti problemas, o ne tik procedūrų mokytis, kaip kad dabar yra. Sakoma, spręsk daug daug trupmenų, nepaaiškinant, kaip tai daroma. Tas pat vyksta ir kituose moksluose, tarkime, gamtos. Tokiu atveju mokiniai, susidūrę su nepažįstamomis situacijomis, sutrinka.
Reikia pradėti tyrinėti matematikos mokymą. Mes nelabai turime žmonių, kurie galėtų pasakyti, kas yra negerai. Būna, girdi kaltinimus mokytojams, kad jų kompetencija žema. O kas pakels mokytojų kompetenciją? Juk jie mokosi iš savo patirties, iš kolegų. Dabar mokytojai moko mokytojus. Jei kas nors atranda kokį būdą pagerinti mokinių rezultatus, pasidalija. Matematikai edukologai neužsiima matematikos mokymo tyrinėjimais. Reikėtų, kad matematikai įsikištų“, – aiškino M. Širkevičius.
Pasak jo, sutrikę ir mokiniai, ir mokytojai – mokiniai dėl egzamino, pedagogus trikdo ir naujoji matematikos bendrojo ugdymo programa.
„Mokytojai dirbs pagal suplanuotą idėją, bet, kaip matėme, Vilniaus universiteto mokslininkų parengta recenzija buvo neigiama. Mokytojai apskritai pradės skeptiškai žiūrėti į tą programą, nelabai norės pokyčių, nes mato, kad jie galbūt nereikalingi. Programų negalima kurti greitai. Jei nori pagerinti rezultatus, tai ilgų metų darbas“, – kalbėjo M. Širkevičius.
Planą pristatys netrukus
ŠMSM atstovai rengiant šią publikaciją matematikos žinių stiprinimo plano nekomentavo. Kaip jau pasirodžius šiai publikacijai sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Ramūnas Skaudžius, plano projektas parengtas, artimiausiu laiku bus patvirtintas. Jį rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe.
„Buvo detaliai išanalizuotos nepakankamo matematikos pasiekimų augimo priežastys. Tai – pačių mokinių menka motyvacija, mažai motyvuojantis matematikos mokymosi turinys ir mokymosi priemonių kokybė, neatlieptas matematikos mokytojų poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją, matematikos mokymo mokslinių tyrimų, kurie padėtų plėtoti matematikos mokymo didaktiką bei formuoti nacionalinį mokymosi turinį, stoka“, – vardijo R. Skaudžius.
Anot jo, planas buvo rengiamas daug diskutuojant su matematikais, darbo grupėje dalyvavo matematikos mokytojų atstovai. Principinis sutarimas, ką reikia keisti, – mokyti matematinio mąstymo, kad mokiniai įgustų ne tik atlikti mechaninius veiksmus, bet ugdytųsi gilesnius gebėjimus.
„Priemonių plano rengimas užtruko kiek ilgau, tačiau norėjome, kad jis būtų gerai apgalvotas. Plačiau šį planą pristatysime pirmadienį.
Plane išskirtos kelios matematikos pasiekimų gerinimo kryptys: nuoseklus mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, naujų mokymo priemonių kūrimas, mokymosi sąlygų gerinimas, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas. Bus sukurtos naujos skaitmeninės mokymo priemonės, užduočių rinkiniai labiausiai probleminėms sritims ugdyti, vaizdo pamokos, mokytojai turės galimybę tobulinti didaktikos kompetencijas, kai kuriose klasėse daugės matematikai skiriamų valandų skaičius.
Matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo“, – teigia viceministras LRT.lt pateiktame komentare.
Pasak R. Skaudžiaus, savivaldybės aktyviai dirba. Vyksta papildomas mokinių konsultavimas mokyklose, seminarai mokytojams, Nacionalinės švietimo agentūros rengiamasis bandomasis matematikos egzaminas kovą – šios priemonės taikomos trumpuoju periodu, dabar, ir skirtos šių metų abiturientams.
Jis sakė, kad plano priemonės nukreiptos į ilgalaikę kaitą ir poveikį, rezultatai nebus labai greiti. Tai, kas nukreipta į šių metų rezultatus, yra tai, ką atlieka mokyklos ir savivaldybės – pirmiausia tai konsultacijos mokiniams.
„Darbo grupės pasiūlytos priemonės yra kompleksinės, jos turėtų spręsti gilesnes priežastis, kurios atsirado per ilgesnį laiką neskiriant pakankamai dėmesio matematikos didaktikai plėtoti, matematikos mokymo tyrimams, mokymosi priemonių analizei“, – tvirtino viceministras.
