Majauskas – apie nekerštavimą siekiant mero kėdės, dabar komiškai atrodančią paramą Benkunskui ir santykius tarp konservatorių

„Tikrai nejaučiu jokio pykčio savo kolegoms. Atvirkščiai – galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius ir apie Vyriausybės vadovę, ir apie bendražygius“, – interviu portalui LRT.lt sako kandidatas į Vilniaus merus Mykolas Majauskas. Tarp svarbiausių darbų jis įvardija gatvių siaurinimo stabdymą, viešojo transporto gerinimą ir viziją, kad vilniečiai pirmautų pagal matematikos egzamino rezultatus.

Už sprendimą palaikyti PVM lengvatą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pašalintas M. Majauskas LRT.lt tvirtina, kad jo kandidatavimas į Vilniaus merus nėra kerštas buvusiems partiečiams. Anksčiau paramą konservatoriui Valdui Benkunskui reiškęs M. Majauskas teigia apie kandidatavimą į merus pradėjęs galvoti po pašalinimo iš partijos.

– Jūsų buvęs partijos kolega Valdas Benkunskas buvo įvardijamas tarp galimų lyderių tapti meru. Tačiau, sako politologai, paskelbęs apie savo dalyvavimą rinkimuose, kortas buvusiam kolegai sumaišėte.

Apie kandidatavimą į miesto merus paskelbėte netrukus po to, kai V. Benkunsko vadovaujamas komitetas nutarė, kad turėtumėte atsisveikinti su partija, o ir jūs sakėte, kad apie dalyvavimą rinkimuose ėmėte galvoti po pašalinimo iš partijos. Kodėl nusprendėte dalyvauti rinkimuose?

– Buvo kelios objektyvios priežastys. Pirma, iš tiesų buvo priimtas sprendimas pašalinti mane iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, tai atvėrė galimybę dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomam, savarankiškam nepartiniam kandidatui.

Antra aplinkybė – nauja tvarka, pagal kurią miesto meras ir miesto administracija tampa gana savarankiška vykdomąja institucija, kuri yra mažiau priklausoma nuo politinės miesto tarybos. Pačioje administracijoje pagal naują tvarką yra mažiau politinio pasitikėjimo pareigūnų. (...)

– Apie jūsų kandidatavimą V. Benkunskas interviu LRT.lt sakė: „Jei tai yra kerštas, tai, man atrodo, apskritai ant pykčio ir ant keršto dalykai nesistato.“ Jūsų kandidatavimas rinkimuose – kerštas buvusiam kolegai ir partijai, ar ne?

Taip pat skaitykite

Benkunskas – apie tylų gatvių siaurinimą, cirką primenančią Raskevičiaus idėją ir ar Smetonos paminklas rastų vietą Vilniuje

– Tikrai nejaučiu jokio pykčio savo kolegoms. Atvirkščiai – galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius ir apie Vyriausybės vadovę, ir apie bendražygius, kurie tikrai stengiasi, tikrai daug dirba. Tikrai labai ramiai žiūriu į esamą situaciją, nedramatizuoju jos, matau Vilniaus mero rinkimus kaip svarbų procesą, kuriame tikrai yra ne vienas rimtas kandidatas.

Tikrai nejaučiu jokio pykčio savo kolegoms.

Šiandien pagal visas man žinomas sociologines apklausas antrame ture yra Artūras Zuokas, kurį įveikti gali tik nepartinis, nepriklausomas kandidatas. (...) Šiuo atveju, rinkdami nepartinį, nepriklausomą kandidatą gali laimėti visi. (...)

Taip pat skaitykite

Į mero kėdę vėl besitaikantis Zuokas Vilniuje regi tramvajų, Kaunui žada atsaką dėl stadiono, o dėl siaurinamų gatvių ieškos kaltų

– Į nebuvimą partijos nariu žvelgiate kaip į tam tikrą pranašumą?

– Jei pasižiūrėtume į didžiausių miestų savivaldos rinkimus, matytume, kad žmonės yra linkę pasitikėti būtent nepartiniais, nepriklausomais kandidatais.

– Ar buvo didesnių įtampų tarp jūsų ir partijos? Ar pašalinimas iš partijos įvyko tik dėl vieno jūsų sprendimo palaikyti PVM lengvatą, ar tai buvo gilesnė jūsų ir partijos krizė, ar buvo gilesnių įtampų ir trinties tarp jūsų ir partijos arba tarp jūsų ir partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio?

– Ne paslaptis, kad didelių simpatijų tarp manęs ir partijos pirmininko nėra, tačiau tai mums tikrai netrukdė dalykiškai dirbti. Šioje bendruomenėje buvau maždaug gerą dešimtmetį, tai man svarbi bendruomenė, čia užaugau, daug išmokau.

Tikrai buvo kiek netikėtas toks griežtas sprendimas mane pašalinti iš partijos, išsiskyrė mūsų pozicijos dėl mokestinės politikos. Nuosekliai laikiausi nuomonės, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač ekonominiu sunkmečiu, neturėtų būti didinami mokesčiai. Seimas būtent tokią poziciją patvirtino, o vėliau dėl šios laikysenos buvau pašalintas iš partijos.

– Tad gilesnių įtampų partijos viduje nebuvo?

– Tikrai, mano įsitikinimu, šiai Vyriausybei teko gana dideli išbandymai – ir migrantų krizė, ir energetinė krizė, infliacijos krizė, labai rimti geopolitiniai iššūkiai. Vyriausybė tikrai neblogai tvarkosi. Vyriausybės vadovei neretai tenka uždengti vieną ar kitą ministrą, tai galbūt kuria tam tikrą nuovargį, bet, apskritai paėmus, man atrodo, tikrai Lietuvai pasisekė su šia ministre pirmininke.

– Dar neseniai su V. Benkunsku buvote tos pačios partijos kolegos, kartu dirbote. O ir V. Benkunsko internetiniame puslapyje dar paviešinta jūsų reiškiama parama: „Vilnius per ilgai buvo tampomas skirtingų miesto vadovų vizijų, pamirštant svarbiausius vilniečių poreikius. Valdas, žinodamas visus didžiausius miesto skaudulius, gali paversti sostinę puikiai veikiančiu mechanizmu, dirbančiu dėl vilniečių ir vilniečiams.“

Palaikymas baigėsi? Kodėl, jei dar neseniai apie buvusį partijos kolegą V. Benkunską atsiliepėte taip, tarsi jis būtų geriausias variantas miestui, dabar tarsi stojate į kitą pusę, kandidatuojate prieš jį?

– Nes supratau, kad jam ši parama rinkimų laimėti nepadės. Kalbant rimtai, šią citatą pats Valdas pasirašė, tiesiog aš pridėjau savo vardą. Galbūt tai tik dar kartą iliustruoja, kad tai nebuvo didelis slaptas planas kandidatuoti dar prieš gerą pusmetį.

Iš tiesų viskas dėliojosi gana dinamiškai. Kai partija priėmė sprendimą mane pašalinti iš partijos, priėmiau sprendimą dalyvauti kaip nepriklausomas savarankiškas kandidatas.

– Tačiau jei, kaip sakote, pridėjote savo pavardę prie paties V. Benkunsko parašytų žodžių, palaikėte jį. Rinkėjams gali kilti klausimas, kuo skiriasi du kandidatai į merus, dar neseniai buvę kolegomis ir dirbę kartu. Kaip atsakytumėte į tokius pasvarstymus?

– Pajuokaudamas galiu pasakyti, kad, jei nebūčiau palaikęs, matyt, būtų išmetę iš partijos greičiau. Tokia jau tradicija, kad partijos kolegos vieni kitus turi palaikyti, ypač prieš rinkimus.

Taip pat skaitykite

Raskevičius apie tai, ar Vilnius pasiruošęs turėti merą gėjų: mane išrinkus, ir BBC, ir CNN parašys nemokamai

– Taip apsidraudėte, tai nebuvo nuoširdus palaikymas?

– Manau, Valdas, dirbdamas tris kadencijas miesto taryboje, vadovaudamas miestui kaip mero pavaduotojas, tikrai turi daug patirties, nuveikė nemažai darbų, bet šiandien matome, kad didelė darbų dalis vis dėlto yra nepadaryta būtent jo atsakomybės srityse.

Jei žiūrėtume energetikos ūkį, per kadenciją šildymo kaina padvigubėjo. Jei nebūtų sudaryta galimybė deginti mazuto, tai kaina, matyt, būtų padidėjusi gal net keturis kartus. Tai yra rezultatas to, kad nebuvo pastatyta biokuro jėgainė, nebuvo atnaujintos šilumos trasos, šilumos punktai, nebuvo įgyvendinta kvartalinė renovacija. Šiandien pagal renovuotų daugiabučių skaičių Vilnius maždaug 30 proc. atsilieka nuo visos Lietuvos.

Tai darbai, kurie turėjo būti padaryti jau vakar. Kalbant apie rytojų, manau, kad taip pat yra labai didelis darbų sąrašas, pavyzdžiui, statyti saulės kolektorius ir saulės energijos elektrines ant viešųjų pastatų. (...)

Turėtų būti valstybinis elektros energijos tiekėjas, kuris sudarytų ilgalaikes sutartis su nuotolinėmis saulės ir vėjo elektrinėmis bei tiektų didmeninėmis kainomis ir palankiomis sąlygomis elektrą visuomeniniams poreikiams mieste.

Kai partija priėmė sprendimą mane pašalinti iš partijos, priėmiau sprendimą dalyvauti kaip nepriklausomas savarankiškas kandidatas.

Trečias dalykas, reikia skatinti tarptautinių duomenų centrų steigimą Kopenhagos pavyzdžiu, kai perteklinė šiluma, gaunama aušinant procesorius, būtų panaudota pastatams šildyti. Yra ilgas sąrašas darbų, kurie turėjo būti padaryti jau vakar, ilgas sąrašas, kas turi būti padaryta rytoj, bet kol kas nepanašu, kad einama ta kryptimi.

Paimame kitą sritį, sporto infrastruktūros projektai – taip pat Valdo [Benkunsko] atsakomybė. Stadionas yra nepastatytas, baseinas nepastatytas, irklavimo bazės nėra, ekstremalaus sporto centro nėra, lengvosios atletikos maniežo nėra. Mano supratimu, sporto infrastruktūra yra kritinė savivaldybės atsakomybė, čia turėtume kelti sau labai ambicingus tikslus.

Šiuo metu Vilniaus mieste sportuoja maždaug 20–30 proc. vaikų, o šis skaičius turėtų reikšmingai didėti – turėtų būti gal 70–80 proc. sportuojančių vaikų. Tam reikia infrastruktūros. (...)

– Viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl jūsų gautos paramos skaidrumo – atkreiptas dėmesys, kad dalis asmenų, pervedusių jums lėšų, yra susiję su viešojo maitinimo sektoriumi, kuriam balsavimo metu padėjote gauti palankią lengvatą.

STT atsisakė pradėti tyrimą, teisiškai prikibti, matyt, nėra prie ko, tačiau, žiūrint į politinį nuoseklumą, gali kilti įvairių klausimų, kodėl pinigines lėšas staiga perveda su verslu, kuris sulaukė jūsų užnugario Seime, susiję asmenys. Kai balsavote už lengvatą, tikėjotės, kad tai gali virsti palaikymu šiuose ar kituose rinkimuose?

– Mano išreikšta parama ar kiti žingsniai rodė, kad aš neketinu kandidatuoti. Šioje situacijoje noriu atkreipti dėmesį, kad žmonių, dirbančių maitinimo sektoriuje, parama sudaro maždaug apie 30 proc. paramos, kurią man paaukojo fiziniai asmenys. (...)

Svarbu pabrėžti, kad partijos gauna biudžetinį finansavimą, o nepriklausomi savarankiški kandidatai gali gauti tik fizinių asmenų paramą. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad žmonės mane remia asmeniniais pinigais, man tai labai svarbu, tai sukuria man galimybę dalyvauti šiuose rinkimuose ir užtikrintai stoti prie starto linijos.

– Tad balsuojant už PVM lengvatą nebuvo tokių minčių, kad tai galbūt gali pagelbėti ateityje?

– (...) Galiu tik pakartoti tą patį, ką pasakiau prieš tai, ir pasakyti, kad visuomet nuosekliai laikiausi pozicijos – šiuo metu galiojantis įstatymas yra mano rašytas prieš gerus trejus metus.

Sumažintas tarifas kultūros įstaigoms, kuris dabar buvo įtvirtintas neterminuotai, sumažintas tarifas sporto klubams, taip pat maitinimo sektoriui – tai įstatymas, kurį rašiau praeitoje kadencijoje dar būdamas opozicijoje. (...)

Nuosekliai laikiausi pozicijos, kad smulkiajam verslui, kuris sudaro maždaug 98–99 proc. viso šio mano minėto sektoriaus – tiek kultūros, tiek sporto, tiek maitinimo – neturėtų būti didinami mokesčiai.

Taip pat skaitykite

Savickas – apie tai, kur klumpa valdantieji, kas smaugia Vilnių ir kritusį COVID-19 testų bylos šešėlį

– Prieš kelerius metus buvote kaltinamas seksualiniu priekabiavimu. Nors skandalas nurimo ir likote dirbti Seime, tačiau dabartinis jūsų konkurentas Stasys Jakeliūnas šiai istorijai tuo metu taip pat skyrė nemažai dėmesio, kreipėsi į etikos sargus.

Ar nemanote, kad šių rinkimų kontekste šios istorijos gali būti primintos dar kartą, pavyzdžiui, S. Jakeliūno, kad tai būtų kaip šleifas, kuris yra netinkamas kandidatui į merus?

– Tai elementarus šmeižtas. Matyt, kuo ilgiau esi politikoje, kuo daugiau priimi kažkam nepatogių sprendimų, tuo didesnė tikimybė, kad vienokiu ar kitokiu būdu bus susidorota. Šiuo atveju buvo pasirinktas būtent toks būdas – aš nesiimu spėlioti, kas iniciatoriai, bet tai buvo tiesiog šmeižtas, ir tiek.

– Pereikime prie jūsų žadamų darbų. Tikriausiai bene dažniausiai vilniečių išskiriamos problemos mieste – netinkamas viešasis transportas, siaurinamos gatvės, lėtai vykstanti daugiabučių renovacija, vaikų darželių ir mokyklų trūkumas šalia gyvenamosios vietos. O kokius didžiausius Vilniaus skaudulius matote jūs?

– Skaudulius mato paprasti žmonės ir jie tai aiškiai pasako, kiekvieną dieną nervindamiesi, būdami įkalinti savo transporto priemonėse ryte vykdami į darbą, į polikliniką, veždami vaikus ar grįždami vakare.

Dėl urbanistinių improvizacijų ir eksperimentų kiekvieną dieną kamščiuose papildomai praleidžiame, matyt, maždaug gerą valandą. Jei skaičiuotume valandinį vilniečių įkainį – apie 10 eurų už valandą, 200 darbo dienų per metus, – galima skaičiuoti apie kelis šimtus milijonų eurų ekonominių netekimų. Pridėkime dar degalų išlaidas, taršą.

Sakyčiau, esama miesto vadovybė gana paviršutiniškai mato vilniečių interesus.

Iš tiesų, tokie sprendimai, mano supratimu, yra sunkiai pateisinami. Aš tai matau kaip pagrindinę miesto problemą, kurią reikia spręsti stabdant gatvių siaurinimą, didinat sankryžų pralaidumą, inicijuojant žaliųjų rodyklių grąžinimą, tvarkant viešąjį transportą, kad greitieji maršrutai būtų patogesni, tankesni, atitinkantys gyventojų poreikius.

Svarbu, kad būtų jungiami dviračių takų tinklai, užtikrinama, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos arčiau gyvenamosios teritorijos. Galime kalbėti apie šeimos gydytojų kabinetų steigimą kaip esamų poliklinikų filialus arčiau namų, galima kalbėti apie švietimo, ugdymo įstaigų kokybę ir jų teikimą arčiau namų. Mano išvardinti sprendimai mažintų kamščius. Mano supratimu, toks yra prioritetas.

– Dar šiek tiek apie susisiekimą – nemažai kritikos sulaukė siaurinamos gatvės, kilpinis eismas senamiestyje, gyventojai sako, kad trūksta automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių.

Tarp išskirtų prioritetų susisiekimo srityje įvardijote stabdomą gatvių siaurinimą, žaliųjų rodyklių grąžinimo inicijavimą, sankryžų pralaidumo didinimą – transporto srityje matote kitokią viziją nei dabartinis meras? Ar tie procesai – gatvių siaurinimo stabdymas, žaliųjų rodyklių grąžinimas – nebūtų žingsnis atgal?

– Sakyčiau, esama miesto vadovybė gana paviršutiniškai mato vilniečių interesus. Žinoma, galbūt ne visos susiaurintos gatvės buvo klaida – vienos ar kitos galbūt šiek tiek pagražėjo, bet jei tai įkalino miestiečius ir kiekvieną dieną papildomai atima po gerą valandą asmeninio gyvenimo, atima iš jų darbo laiką...

Mano supratimu, tai buvo didelė klaida. Nederėtų taip eksperimentuoti su gyventojais. Šiandien matome tokių sprendimų akivaizdžią ekonominę žalą, tikrai nepalaikau tokios politikos.

– Vilniečiai sako, kad judėti automobiliu Vilniuje tampa nepatogu. Kaip alternatyva galėtų būti viešasis transportas, tačiau vilniečiai kritikos negaili ir jam – troleibusai seni, juda lėtai, reikia ilgai laukti autobuso arba eiti iki kitos stotelės.

Buvo kalbų ir apie metro, dabar užsimenama apie tramvajaus galimybę. Kokia jūsų vizija – kaip turėtų atrodyti Vilniaus viešasis transportas? Kaip, jūsų manymu, padaryti Vilnių patogų gyventojams keliauti po miestą?

– Tikriausiai pakartosiu tuos pačius dalykus – stabdyti gatvių siaurinimą, didinti sankryžų pralaidumą, inicijuoti žaliųjų rodyklių grąžinimą, tvarkyti viešąjį transportą. Svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir atitinkantis poreikius, nekeliant reikalavimo jam būti pelningam. Pagrindiniai reikalavimai – kad jis užtikrintų gyventojų susisiekimo poreikius.

Viešųjų paslaugų teikimas arčiau namų užtikrintų, kad gyventojams nereikėtų važiuoti per visą miestą, norint gauti kokybišką paslaugą. Čia yra svarbiausi sprendimai, kurie, mano supratimu, reikalingi, įskaitant ir svarbiausias investicijas į infrastruktūrą. Sankryžų pralaidumas nėra tik dar vienos juostos atidarymas sankryžoje – tai yra viadukų statymas, aplinkkelių tiesimas. Yra daug didelių darbų.

– Liktumėte prie tos pozicijos, kad reikėtų gerinti dabartinį viešąjį transportą? Kalbų apie metro ar tramvajų jūsų politinėje programoje nėra.

– Mano įsitikinimu, iš pradžių reikia susitvarkyti su esamais darbais – jei matysime, kad jų nepakanka, eiti prie kitų sprendimų. Bet šiandien yra daug nepadarytų darbų, kuriuos reikėjo atlikti jau vakar.

– Tarp jūsų žadamų darbų – ir Vilniaus fizinio aktyvumo programa. Sąrašas nėra trumpas – nacionalinis stadionas, lengvosios atletikos maniežas, irklavimo bazė, ekstremalaus sporto centras, baseinai... Kokie čia būtų prioritetai, kam skirtumėte daugiausiai dėmesio?

– Reikėtų pradėti nuo žemo vaikų fizinio aktyvumo – Vilniuje sportuoja apie 20–30 proc. vaikų, o tai yra labai žemas rodiklis, jei lygintume su Skandinavijos šalimis, kur sportuoja apie 70–80 proc. vaikų. Norėdami užtikrinti didesnį fizinį aktyvumą, kuris ugdo charakterį, stiprina sveikatą, stiprina socialinius ryšius ir kuria ekonominį šalies potencialą, mes turime į tai investuoti.

Svarbiausia, kad nacionalinis stadionas būtų pastatytas. Ir kuo greičiau.

Norėdami užtikrinti fizinį aktyvumą, visų pirma turime turėti infrastruktūrą. Tam reikia sutvarkyti miesto vadybą, kad būtų iškelti aiškūs tikslai, paskirti atsakingi asmenys, įvesta kontrolės sistema, jos rezultatų viešinimas, kuris turėtų įtakos atsakingų asmenų karjeros perspektyvoms.

Tokiu būdu įgyvendinus svarbiausius infrastruktūros projektus, taip pat reikėtų įvesti ir fizinio aktyvumo krepšelį, kuris skatintų konkurenciją tarp būrelių, skatintų ir didintų vaikų fizinį aktyvumą, reikia padaryti šias paslaugas tėvams labiau prieinamas. Mano supratimu, tai yra vienas iš Vilniaus miesto prioritetų.

– O kaip dėl nacionalinio stadiono? Kaip turėtų atrodyti Vilniaus stadionas ir ar jus tenkina dabartinis projektas?

– Svarbiausia, kad jis būtų pastatytas. Ir kuo greičiau. Čia yra svarbiausia, nes dar 2015 metais mačiau, kaip savivaldybėje rengiamasi šiam projektui. Dar tuomet buvau gana atsargus dėl to, kaip valdomas šis projektas, kokios jo perspektyvos.

Akivaizdu, deja, lūkesčiai ir abejonės pasiteisino. Dabar matome, kad vis dar projektas neįgyvendintas, nors norisi tikėti, kad jau ant bėgių pastatytas vagonas.

– Netrukus, kai paskelbėte apie kandidatavimą į miesto merus, kalbėjote apie valstybinių darželių prieinamumą ir paramą neformaliajam ugdymui. Kaip turėtų atrodyti ugdymo įstaigų infrastruktūra – kalbant tiek apie darželius, tiek apie mokyklas? Kaip sieksite, kad darželiai ir mokyklos būtų arti namų, o tėvams nereikėtų savo vaiko vežti į kitą miesto dalį?

– Miesto biudžetas yra reikšmingai išaugęs. Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, mokestis yra mokamas nuo atlyginimo – atlyginimai gana sparčiai augo pastaruosius kelerius metus, biudžetas yra maždaug 1,2 milijardo eurų.

Šis skaičius yra tikrai reikšmingas, sudarantis galimybę investuoti į miestiečiams reikalingą infrastruktūrą. Papildomai praėjusių metų pabaigoje buvo pakeistas fiskalinės drausmės įstatymas, numatantis galimybę miestui dar papildomai skolintis daugiau kaip 100 milijonų eurų svarbiausiems infrastruktūros projektams.

Finansavimo šaltinių tikrai yra, tiesiog reikia valios ir atsakingo projektų valdymo, užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

– Tai prioritetų klausimas?

– Tai ir gebėjimo įgyvendinti, valdyti projektus [klausimas]. Bet infrastruktūra nėra viskas – antra labai svarbi dalis yra vadovų motyvacija. Ne kartą turėjau galimybę įsitikinti, kaip nuo gero mokyklos vadovo priklauso ir mokymosi, ir vaikų rezultatai.

Manau, turime tam skirti papildomą dėmesį, siekti motyvuoti, pritraukti geriausius pedagogikos ir vadybos specialistus vadovauti mokykloms, nes nuo to tikrai labai daug priklauso. Čia mero lyderystė įtikinant, motyvuojant geriausius profesionalus imtis šio darbo yra labai svarbi užduotis.

Matyčiau asmeninę mero lyderystę kviečiant geriausius matematikos mokytojus iš visos Lietuvos kurtis Vilniuje, sudarant jiems palankias sąlygas, kad vilniečiai pirmautų pagal matematikos egzamino rezultatus.

Taip pat turime matyti tam tikras sritis, kuriose reikia pasitempti, pavyzdžiui, matematikos rezultatai. Čia vėlgi matyčiau asmeninę mero lyderystę kviečiant geriausius matematikos mokytojus iš visos Lietuvos kurtis Vilniuje, sudarant jiems palankias sąlygas, kad vilniečiai pirmautų pagal matematikos egzamino rezultatus.

– Tikriausiai tai – ir algų klausimas. Kaip tai spręstumėte?

– Savivaldybė be jokių problemų gali užtikrinti papildomą finansavimą taip, kaip šiuo metu daro skirdama papildomą finansavimą pirminių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams.

– Kaip Vilnius galėtų sumažinti išaugusias komunalines išlaidas? Ar yra koks nors greitas sprendimas šiuo klausimu?

– Tai darbai, kurie turėjo būti padaryti vakar, – biokuro jėgainė, šilumos trasų atnaujinimas, šilumos punktų atnaujinimas, kvartalinė renovacija, saulės kolektoriai ant viešųjų pastatų, saulės energijos elektrinės ant daugiabučių namų stogų.

Taip pat drąsiai kalbėčiau apie savivaldybinį elektros tiekėją, kuris sudarytų ilgalaikes sutartis su nuotoliniais saulės ir vėjo elektros gamintojais, sudarytų galimybę gauti elektrą didmeninėmis, palankiomis sąlygomis ir šią elektrą tiekti viešiesiems poreikiams, o gal svarstyti skirti ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. (...)

– Pagal kai kurias išankstines prognozes esate įvardijamas kaip vienas iš favoritų tapti Vilniaus meru. Kaip pats vertinate tokias prognozes ir kas, jūsų manymu, yra pagrindiniai jūsų konkurentai šioje politinėje kovoje? Jūsų manymu, jei vyktų antrasis rinkimų turas, su kuo jame varžytumėtės?

– Sociologinės apklausos rodo, kad labai stiprus kandidatas yra Artūras Zuokas. (...)

Taip pat skaitykite

Radvilė Vilnių mato kitokį: iš kabinetų vejamas sovietizmas, o ugdymas bus toks, kai vaikai mokomi ne „excelio“, o siekia rezultato

Sinica – apie kovas dėl paminklų Vilniuje, Šimašiaus klaidas ir kodėl „Baltic pride“ vyktų tik leidus teismui