Šią savaitę socialiniuose tinkluose pradėta masiškai dalintis straipsniu, tvirtinančiu, kad Lietuvoje fiksuojamas mirštamumo šuolis. Tai buvo lygiai 2 metų senumo LRT publikacija apie išties smarkiai išaugusį mirštamumą pandemijos metu. Bandant atsekti netikėtą jo renesansą galima aiškiai matyti, kas Lietuvoje skleidžia dezinformaciją ir kiek daug žmonių patiki panikos kėlėjais, patys nesigilindami į informaciją.
Tačiau pirmiausiai atsakykime į klausimą: kokia yra mirštamumo situacija Lietuvoje?
Statistikos departamentas: mirtingumas grįžo į ikipandemines vėžes
Kaip LRT.lt informavo Statistikos departamentas, perteklinis mirtingumas – reiškinys, kai populiacijoje staiga padidėja mirčių skaičius, šiuo metu Lietuvoje nefiksuojamas. Nors tikslaus skaičiavimo dar nėra, preliminariai matyti, kad situacija priešinga, nei tvirtinama socialiniuose tinkluose, o per pandemiją išaugęs mirčių skaičius stabilizavosi.
„Šiuo metu nesame atlikę naujausių tikslių perteklinio mirtingumo skaičiavimų, tačiau galime pateikti preliminarią apžvalgą: absoliučius savaitinius mirčių skaičius Lietuvoje COVID-19 pandemijos metais bei jų palyginimą su ankstesniais nepandeminiais metais. Korektiška detali analizė atsižvelgtų į kiekvienų metų kiekvienos savaitės lyties bei amžiaus gyvų asmenų populiacijos dydį (angl. population at risk).
Iš šios preliminarios apžvalgos matote, kad perteklinis mirtingumas Lietuvoje buvo labai žymus dviejuose laikotarpiuose: nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. vasario, taip pat nuo 2021 m. rugsėjo iki gruodžio. 2022-aisiais metais nepastebime jokių perteklinio mirtingumo požymių“, – teigiama Statistikos departamento atsakyme.
2020 m. pabaigoje buvo antroji pandemijos banga, vakcina dar nebuvo atkeliavusi į Lietuvą.
Apačioje pateiktuose grafikuose matyti, kad pandemijos metais nuo normos nukrypęs mirčių skaičius 2022-aisiais normalizavosi. Jie nėra visiškai korektiški, nes rodo absoliutų, o ne santykinį mirčių skaičių, t.y. kiek mirčių tenka 100 tūkst. gyventojų, toks skaičiavimas būtų tikslesnis.
Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusių valstybių
Tačiau taip buvo ne visada. Tam tikru pandemijos laikotarpiu perteklinis mirtingumas Lietuvoje buvo tarp aukščiausių Europoje. Vien per pirmuosius pandemijos metus, 2020 m. Lietuvoje mirė 5143 asmeniu daugiau, nei ikipandeminiais 2019-aisiais. Pastebima, kad mirčių skaičius augo jau nuo 40 metų. Didžiausias pikas įvyko 2021 metų gruodį.
Pavyzdžiui, 49 šių metų savaitę (gruodžio pradžioje) mirė 828 asmenys, 2021 m. – 965, 2020 m. – net 1238.
Visoje Europoje 2021 m. mirė 0,5 mln. daugiau žmonių, nei įprastai.
Kaip straipsnyje pastebi Aurimas Galkontas ir Skirmantė Sauliūnė, Kauno kolegijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, Lietuva yra viena labiausiai pandemijos metu nukentėjusių Europos ir pasaulio šalių. Manoma, kad perteklinį mirtingumą sukėlė neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, savigyda, padaugėjo sergamumas kitomis ligomis.
Šie pokyčiai, sociologų manymu, gali atsiliepti vietovėse, kur daugiau vyresnių žmonių, sutrumpėjo vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų trukmė.
Dezinformacijos grandinė
Nors pandemija traukiasi, tačiau LRT.lt straipsnį iš 2020 metų gruodžio, kai iš tikrųjų mirė daug gyventojų, pavadinimu „Registruojamas rekordiškas mirčių perviršis: netekome 60 proc. daugiau gyventojų, nei tikėtasi“, šią savaitę netikėtai pradėjo skaityti tūkstančiai lietuvių.
Juo vienas pirmųjų pasidalijo sveikatos mokslų universiteto docentas, farmakologas, VšĮ „Sveikatos teisės instituto“ vadovas Rimas Jankūnas, žinomas dėl kritikos pandemijos valdymo priemonėms ir kritikos vakcinoms nuo COVID-19.
Šio įrašo jau nebėra, tačiau klaidingos informacijos sustabdyti įrašo ištrynimu nepavyko. Informacija iš dviejų metų senumo straipsnio plito toliau. Ja dalijosi ir vis dar dalijasi mokslo skeptikų grupės, vakcinų naudos neigėjai, kelios politinės dešinės grupės, „Lietuvos šeimų sąjūdis“, prekiautojai maisto papildais, tvirtinantys, kad mirtingumo situacija būtų geresnė, jei daugiau žmonių jų produktus. Galiausiai žinutė net buvo išversta į vokiečių kalbą ir paskelbta „Twitter“.
Tiesą sakant, straipsnį atsivertė daug daugiau žmonių, nei 2020 m. gruodį, kai jis buvo išleistas.
Žinutė, esą Lietuvoje masiškai miršta žmonės, sukėlė nepasitenkinimo reakcijas: buvo tvirtinama, esą kalta yra dabartinė Vyriausybė, kaltinama ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, taip pat minimas Gabrielius arba Vytautas Landsbergis, nors kritikai nepatikslina, kuris. Be to, 2020 metų gruodį šie žmonės buvo tik ką tapę Vyriausybės nariais.
I. Šimonytė į kaltinimus dėl tariamų gyventojų mirčių sureagavo ketvirtadienį, Seimo posėdžio metu. Ji paminėjo VšĮ „Sveikatos teisės institutas“ išleistą knygą apie pandemiją.
„Praėjusią savaitę gavau čia šiokią tokią dovaną <...> kur sakiau, kad jeigu turėsiu laiko, gal ir perskaitysiu šitą parašytąją knygą, ir galbūt net duosiu paskui paskaityti ministrui A. Dulkiui. Bet po to, kai vakar šitą ketvirtainiškai supjaustytą lapų krūvą, suklijuotą klijais ir užpildęs, žmogus išsitraukė dvejų metų senumo LRT tekstą, padarė toli siekiančias išvadas apie šios Vyriausybės darbą, tai atsiprašau, iš karto pasakau, kad tos knygos neskaitysiu, sveikatos ministrui jos taip pat neduosiu skaityti ir šitą dovaną norėčiau tiesiog grąžinti atgal. Ačiū“, – replikavo premjerė.
Statistikos departamento teigimu, nėra požymių, jog šiuo metu Lietuvoje būtų stebimas perteklinio mirtingumo reiškinys. Preliminariais duomenimis, dėl pandemijos išaugęs mirčių skaičius normalizavosi 2021 m. pabaigoje.
