Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, didžiausią palaikymą turėtų ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Valdantieji konservatoriai liktų treti. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Ainius Lašas sako – kopti į reitingų viršūnę valdantieji neturi daug šansų, nes nusivylę sudėtinga situacija šalyje rinkėjai ieško alternatyvų. Tiesa, jis taip pat kalbėjo, kad neapsisprendusių rinkėjų skaičius rodo, jog apie rinkimus žmonės dar per daug ir negalvoja.
2022 metų lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, nuo 1993 metų jis vyko jau 348 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2022 m. lapkričio 17–gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Respondentų, be kita ko, buvo klausta, už kurią politinę partiją jie balsuotų, jei ateinantį sekmadienį vyktų Seimo rinkimai. Taip pat klausta, kaip jie vertina įvardytus visuomenės veikėjus – palankiai ar nepalankiai.
Kaip parodė apklausos rezultatai, šiuo metu palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas yra kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Mažiausią palankumą respondentai išreiškė užsienio reikalų ministrui, konservatorių pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.
Kalbant apie partijas, matyti, kad daugiausia respondentų nurodė, kad jei rinkimai vyktų sekmadienį, jie rinktųsi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Valdantieji konservatoriai per rinkimus liktų treti, o mažieji koalicijos partneriai Laisvės partija, tikėtina, neperkoptų 5 proc. kartelės, būtinos patekti į parlamentą.
Valdantieji įstrigo trečioje vietoje
Atliekant lapkričio mėnesio apklausą, respondentams buvo pateiktas sąrašas partijų, kurios užsiregistravo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
Ankstesniuose tyrimuose, kaip nurodė „Baltijos tyrimai“, respondentai atsakinėdami rinkosi iš sąrašo, kuriame buvo partijos, turinčios savo atstovus Seime. Tiek anksčiau, tiek ir lapkričio mėnesį respondentai turėjo galimybę nurodyti ir kitas partijas, kurių nėra jiems pateiktame sąraše.
Naujausios apklausos duomenys rodo, kad jei parlamento rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia rinkėjų palankumo sulauktų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kad rinktųsi šią politinę jėgą, nurodė 12,5 proc. apklausos dalyvių. Spalį šią partiją būtų pasirinkę 11,6 proc. gyventojų.
S. Skvernelio vadovaujamų demokratų pakilimas į pirmą vietą iš lyderių pozicijų patraukė socialdemokratus. Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją, jei rinkimai vyktų sekmadienį, rinktųsi 10,7 proc. respondentų, o tai yra 2 proc. mažiau nei spalį, kai socialdemokratai buvo pirmi.
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau mažiausiai ketvirtą mėnesį neiškopia iš trečios reitingų vietos. Lapkritį juos rinkosi 8,1 proc. respondentų, o tai yra 3 proc. mažiau nei spalį, kai konservatoriams balsą būtų atidavę 11,3 proc. apklaustų gyventojų.
Buvusius valdančiuosius „valstiečius“ rinktųsi 7,5 proc. respondentų. Spalį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) būtų gavusi 8,9 proc. balsų. Iš karto po LVŽS sąraše yra Liberalų sąjūdis, jį pasirinktų 6,3 proc. apklaustųjų. Kol kas tai vienintelė partija, kurios įvertinimas, palyginti su spaliu, augo, tada liberalų palaikymas siekė 5,4 proc.
Paskutinė partija, kuri, kaip rodo apklausa, perkoptų 5 proc. kartelę, yra „Laisvė ir teisingumas“. Jiems balsą atiduotų 5,7 proc. apklausos dalyvių, o tai yra nežymiai mažiau nei spalį, kai jų palaikymas siekė 5,8 proc.
Mažieji koalicijos partneriai Laisvės partija būtų vienintelė šiuo metu valdančiojoje daugumoje veikianti politinė jėga, kuri neperkoptų 5 proc. barjero, ją rinktųsi 2,5 proc. respondentų (spalį buvo 2,7 proc.).
Vis dėlto didžiausias apklaustųjų procentas – 33,8 proc. – teigė, kad arba nėra apsisprendę, kurią partiją rinktųsi, arba apskritai nedalyvautų rinkimuose. Šis skaičius nuo spalio paaugo 5,5 proc.
Vis dar nekrenta Anušausko žvaigždė
Į klausimą apie tai, kaip vertina visuomenės veikėjus, atsakinėję apklausos dalyviai nurodė, kad palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Kad jį vertina palankiai, nurodė 80 proc. respondentų, kad nepalankiai – 11 proc., o likę neturėjo nuomonės.
Palankiai gyventojai vertina ir prezidentą Gitaną Nausėdą – jis užima antrąją vietą. Jį palankiai vertina 69 proc. respondentų, nepalankiai – 25 proc., o 6 proc. neturėjo nuomonės.
Vienintelis valdančiųjų atstovas, iškopęs į palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąrašo viršų, ir toliau yra krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Aplenkęs kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, jis sulaukė 56 proc. palankaus vertinimo, 28 proc. nepalankaus, o 16 proc. respondentų nežinojo, ką mano apie ministrą.
Jau minėtą buvusią šalies vadovę D. Grybauskaitę palankiai vertina tiek pat respondentų, kaip ir A. Anušauską, tačiau daugiau apklausos dalyvių – 35 proc. – ją vertina nepalankiai. Likę 9 proc. apie kadenciją baigusią prezidentę nuomonės neturėjo.
Prasčiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke – konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir TS-LKD lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Profesorių V. Landsbergį vertinantys palankiai teigė 17 proc. respondentų, nepalankiai – 75 proc., o 8 proc. neturėjo nuomonės. A. Armonaitę palankiai vertino 15 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 78 proc., o 7 proc. teigė neturintys nuomonės apie ministrę. Galiausiai G. Landsbergį palankiai vertino taip pat 15 proc. respondentų, 80 proc. teigė, kad vertina jį nepalankiai, o 5 proc. neturėjo nuomonės.
Reikšmingiausias pokytis – konservatorių
Apie pokyčius partijų reitingų lentelėje paklaustas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas portalui LRT.lt kalbėjo, kad reikšmingiausias pokytis matyti žvelgiant į konservatorių reitingus – per mėnesį jie krito trimis procentais.
Tiesiog ieškoma ko nors kito, ne konservatorių, ir galbūt labiau atpažįstamų veidų. Šiuo atveju LSDP ir demokratai yra tokie atpažįstami veidai, Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis yra žinomi lyderiai ir žmonės juda pas juos.
A. Lašas
Kaip teigė A. Lašas, dabartinė situacija yra tokia, kad konservatoriams kilti nėra kur. Anot jo, konservatoriai, kaip pagrindiniai koalicijos partneriai, prisiima atsakomybę ir smūgius populiarumui už tai, kas vyksta aplink. TS-LKD, pasak A. Lašo, tampa atsakingi net už tuos dalykus, kurių patys nekontroliuoja, pavyzdžiui, naftos ar dujų kainas, infliaciją.
„Kritimas iš 11,3 proc. į 8,1 proc. rodo, kad žmonės yra sunerimę. Tik nežinau, ar jie sunerimę dėl pačių valdančiųjų, ar dėl bendros situacijos, ar viską kartu sudėjus. Nerimo tikrai pakanka ir tas 8,1 proc., kuris yra vienintelis reikšmingas pokytis šioje apklausoje, indikuoja žmonių nerimą esant dabartinei situacijai, šios situacijos neapibrėžtumą.
Apklausa vyko prieš žiemą, visos kainos, šildymo kainos, elektros kainos, daug neapibrėžtumo – visa tai kerta konservatoriams ir jie, kaip pagrindinė valdančioji partija, akivaizdžiai kenčia“, – vertino A. Lašas.
Kaip teigė pašnekovas, augančios kainos, infliacija ir panašūs dalykai kerta per žmonių pasitikėjimą politinėmis institucijomis. Tai atsispindi ir reitinguose. Dėl to šansų valdančiosios koalicijos partijoms šauti į reitingų viršų, A. Lašo manymu, praktiškai nėra. Bent jau kol nėra pragiedrulių ekonomikoje.
„Kalbant apie opoziciją, nežinau, kiek šiuo metu žmonės suvokia, kad tai yra kairė ar ne kairė, bet tiesiog suvokia, kad tai yra opozicija, ir kadangi jie yra nepatenkinti esama situacija ir, bent iš dalies, valdančiąja koalicija, tai jie ieško alternatyvų. Šiuo atveju akivaizdžiausios alternatyvos ir yra socialdemokratai ir S. Skvernelio demokratai“, – komentavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Dar neseniai pirmojoje reitingų vietoje buvo socialdemokratai, o dabar į ją iškopė „Vardan Lietuvos“. Kaip kalbėjo A. Lašas, tai rodo, kad žmonės nėra prisirišę prie konkrečios partijos, o tiesiog nori alternatyvos. Kitaip tariant, pašnekovo manymu, pirmosiose pozicijose atsidūrusios partijos nebūtinai padarė ką nors tokio, kas skatintų rinkėjus palaikyti jas. Greičiau, anot A. Lašo, jos daugiau palaikymo sulaukia dėl to, kad paprasčiausiai šiuo metu nėra valdančiosios.
„Tiesiog ieškoma ko nors kito, ne konservatorių, ir galbūt labiau atpažįstamų veidų. Šiuo atveju LSDP ir demokratai yra tokie atpažįstami veidai, Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis yra žinomi lyderiai ir žmonės juda pas juos.
Kitas momentas yra ir tai, kad tų rinkimų [į Seimą] dabar nėra. Žmonės apie tai rimtai dabar negalvoja ir nesirenka. Labiau renkasi iš tokios intuicijos, kad gal žinau S. Skvernelį, gal žinau V. Blinkevičiūtę, lai būna jie. Iš neapsisprendusiųjų skaičiaus matyti, kad žmonės per daug negalvoja apie rinkimus“, – kalbėjo A. Lašas.
Rinkėjai ieško gelbėtojų, bet neturi pasirinkimo
Politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt komentuodamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ šuolį į pirmąją reitingų poziciją teigė, kad per daug politika nesidomintys rinkėjai tiesiog ieško gelbėtojų – naujos politinės jėgos, kuri, jų manymu, atneštų pokyčių.
„Visuomenė yra nusišalinusi ir tiesiog laukia „geros valdžios“, laukia gelbėtojų. Tai yra žemo supratimo apie politiką rezultatas, nes visuomenė visada laukia tos „geros valdžios“, kurios niekada nebūna, ir visai neturi politinės atminties.
Pažiūrėkime į buvusius lyderius – S. Skvernelį, Aurelijų Verygą, kitus. Kiek žmonės prisimena jų darbus? Todėl viskas susiveda į visuomenės kokybinius rodiklius, jos pilietiškumą, aktyvumą, gebėjimą veikti ir daryti poveikį politikai“, – dėstė B. Ivanovas.
Anot jo, prastėjančios visuomenės nuotaikos, jos pasyvumas ir nesidomėjimas politika lemia ir tai, kad praktiškai kas trečias apklausos dalyvis rinkimuose, jei jie vyktų šį sekmadienį, apskritai nedalyvautų.
„Reitingai yra pasekmių konstatavimas – kokio dydžio tie pūliniai, labai pritvinkę ar ne. <...> Tai susiję su tuo, apie ką ponas Kulakauskas rašė dar prieš 20 metų, – su politine apatija. Niekas nepasikeitė. Rinkėjai tikisi išgelbėjimo, <...> bet realiai neturi už ką balsuoti“, – vertino B. Ivanovas.
