Didžioji dalis užtvankų Lietuvoje yra avarinės arba tik patenkinamos būklės. Aplinkos apsaugos specialistai sako, kad statiniai jau pasenę ir juos palaipsniui vertėtų naikinti. Tačiau ne visi pritaria tokiems ministerijos užmojams – tam ypač priešinasi hidroelektrinių atstovai.
Vasarą įvykusi „Ekrano“ užtvankos avarija ne vienam gyventojui kėlė nuostabą. Nors Panevėžyje vis dar paskelbta ekstremalioji situacija, jau vyksta naujų konstrukcijų gamybos darbai. Teigiama, kad sutaisyti užtvanką kainuos daugiau nei 600 tūkst. eurų.
„Baigtis tai gali apie kovo mėnesį – visi sutarties darbai, nes atsiranda tokių papildomų, ką reikėtų pasidaryti. Patys pirmieji tie jau sumontavimo, uždorio, tai tikrai turėtų prasidėti gruodžio mėnesį“, – LRT TELEVIZIJAI sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Po nelaimės Panevėžyje susirūpinta ir kitomis užtvankomis. Aplinkos ministerijos tyrimas rodo, kad iš 203 detaliai tirtų užtvankų, beveik 40 proc. statinių yra blogos ir avarinės būklės.
Taip pat skelbiama, kad dalis statinių daro nemenką ekologinę žalą. Viena iš tokių užtvankų – Belmonto. Vilniaus savivaldybė sako nesuprantanti, kodėl statinys įtrauktas į sąrašą, nes prieš penkerius metus atlikti taisymo darbai ir atkurtas vandens tiekimas.
„Žuvitakis, atstačius užtvanką, pradėjo vėl funkcionuoti ir, kiek man yra žinoma, šiandien didelių problemų ten nėra. Tikrai žuvys patenka per žuvitakį ir įveikia užtvanką“, – teigia Vilniaus savivaldybės infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.
Belmonto užtvanka – vienas iš daugelio statinių, sulaukusių pastabų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas aiškina, kad prastą šalies užtvankų būklę lemia amžius.
„Užtvankų bumas buvo 1970–1980 metais. Mes vis dar buvome Sovietų Sąjungoje, vadinasi, užtvankoms, didesnėms ar mažesnėms, artėja 50 metų“, – nurodo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas Egidijus Kasiulis.
Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis užtvankų yra avarinės būklės ir dėl mažo finansavimo. Didžioji dalis statinių priklauso savivaldybėms arba valstybei, o juos išlaikyti brangu.
„Lietuvai reikėtų kelti tą klausimą ar tuos 1300 užtvankų iš tikrųjų mes turėtume išlaikyti jei elektrą gabename tik 100 užtvankų, nemažą dalį užtvankų naudojame rekreaciniais tikslais“, – kalba aplinkos viceministras Danas Augutis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, prie didžiausią žalą darančių užtvankų dažniausiai veikia mažosios hidroelektrinės. Hidroenergetikos specialistai kritikuoja ketinimus palaipsniui naikinti užtvankas ir sako, kad ministerija renkasi lengviausią kelią.
„Viena pusė nori tiesiog nugriauti ir nieko nedaryti, panaudoti pinigus griovimui, o kita pusė žiūri kitaip. Gal užteks mums jau griauti, o gal laikas būtų tokius dalykus puoselėti“, – nurodo Hidroenergetikų asociacijos tarybos pirmininkas Vilmantas Tornau.
„Hidroelektrinių geriausi laikai jau yra praeityje. Iš principo saulės ir vėjo energetika vystosi taip sparčiai, kad šiuo momentu gerokai mažiau kapitalo reikia, kad sukurtume saulės arba vėjo parką“, – pažymi D. Augutis.
Hidroenergetikų asociacija akcentuoja, kad 100 mažųjų hidroelektrinių Lietuvai per metus atneša iki 384 mln. eurų, todėl jas išsaugoti svarbu dėl šalies energetinės sistemos.
