Situacijos dėl žemės sklypų arba nuosavybės teisių atkūrimo Kauno miesto savivaldybėje ne vieną kartą buvo atsidūrusios teisėsaugos pareigūnų akiratyje. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo perdavusi medžiagą prokuratūrai siūlydama priimti sprendimus dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prokurorai nusprendė to nedaryti.
Kilo klausimų anksčiau
Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas klausimas „dėl kokybiško ir efektyvesnio piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso užbaigimo“. Jame buvo paliesta ir situacija Kauno miesto savivaldybėje.
Posėdyje dalyvavusi STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, komentuodama apie situaciją Kauno miesto savivaldybėje dėl gyventojų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę užbaigimo proceso, sakė, kad istorija prasidėjo ne prieš kelias savaites, kai LRT Tyrimų skyrius paskelbė apie tai publikaciją.
„Kai buvo pirmi atvejai Kauno miesto savivaldybėje, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, ir vėliau, galbūt, ne tiek pats nuosavybės teisės atkūrimo momentas kėlė abejonių, bet vėlesnis tų sklypų likimas ir jų koncentracija tam tikrų asmenų, grupių rankose“, – dėstė R. Kaziliūnaitė.
Apie tai 2019 m. rašė ir LRT Tyrimų skyrius, kurio surinkti duomenys rodė, kad Kaune atsiranda galimybė atgauti žemę net ir ant vaizdingų šlaitų ar nuo vandenviečių atriektose teritorijose. Tokie sklypai per kelias dienas po grąžinimo pereina į nekilnojamojo turto vystytojų arba miesto vadovų rankas. LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai teigė, kad tarpininkams pavyksta atkurti nuosavybės teises, nes jie turi ryšių tiek savivaldybėje, tiek Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT).
Taip pat skaitykite
Anot jos, pirmuosius atvejus STT pradėti kelti 2019 m. ir į juos buvo žiūrima per baudžiamojo persekiojimo prizmę, bet, nenustačius nusikalstamų veikų požymio, buvo taikytos kitos procedūros.
Dėl galimų pažeidimų buvo perduota medžiaga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). LRT.lt primena, kad komisija 2019 m. pripažino, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo sūnus Dainius Matijošaitis supainiojo viešus ir privačius interesus.
„VTEK nusprendė, kad meras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nesilaikė reikalavimų vengti interesų konflikto ir jam kilus nusišalinti“, – 2019 m. BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.
Taip pat skaitykite
R. Kaziliūnaitė Seimo komitete taip pat sakė, kad nemaža dalis medžiagos buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Inspekcija, anot STT atstovės, vienareikšmiško atsakymo, kad viskas gerai, nepateikė, tačiau sprendimų, kurie būtų atsukę procesus atgal, nepriėmė.
„Panašių atsakymų sulaukėme iš Miškų tarnybos, Vyriausybės atstovo apskrityje. Taip pat Generalinei prokuratūrai ne kartą buvo perduota didelės apimties medžiaga, siūlant priimti sprendimus dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau buvo nuspręsta prokuroro nutarimais šios priemonės netaikyti“, – komentavo R. Kaziliūnaitė.
Paskutinis etapas, pasak jos, buvo po LRT tyrimo lapkritį. Be to, STT šiais metais atliko analitinį antikorupcinės žvalgybos tyrimą.
Taip pat skaitykite
Kur kilo abejonių?
Kaip LRT.lt teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė, tarnyba 2019 metų rugsėjo mėn. kreipėsi į prokuratūrą, nes kilo abejonių, ar VTPSI tinkamai įvertino STT pateiktą informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros atitikties teisės aktų reikalavimams. Taip pat ar ji tinkamai ėmėsi priemonių galimam pažeidimui pašalinti, atsakomybei taikyti.
„Buvo keliama abejonė, ar bendrojo plano keitimas (koregavimas), kai nustatoma galimybė visuomeninės reikšmės teritorijoje numatyti kitus, nei Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo nustatyti, žemės naudojimo būdus, gali būti vertinamas kaip sprendinių esmės nekeičiantis ir (ar) kaip galiojančių sprendinių kolizijos sprendimas“, – teigė R. Keblienė.
Jos teigimu, 2020 metų vasario mėn. gautas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
STT grįžo į prokuratūrą po pusmečio: rugpjūtį nagrinėjo gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų mažinimo inicijavimo ir nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo.
2020 m. LRT tyrimų skelbė, kad tuometinis Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas anksčiau žiniasklaidai aiškino, kad vandens suvartojimas mieste mažėja, todėl „Kauno vandenims“ nenaudinga valdyti tokią teritoriją. Vėliau tikino, kad mažinti apsaugos zoną rekomendavo Lietuvos geologijos tarnyba, tačiau ši tokius teiginius paneigė.
Taip pat skaitykite
Sumažėjus vandenvietės teritorijai, atsilaisvinusioje žemėje nuspręsta suformuoti sklypus ir perduoti juos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nuosavybės teisėms atkurti. 2020 m. metų sausį V. Šiliausko įsakymais laisvoje žemėje suformuoti keturi sklypai. Bendras jų plotas daugiau kaip 2,5 ha. NŽT sprendimu kovą į juos buvo atkurtos nuosavybės teisės vienam savininkui. Tam pačiam, iš kurio Š. Matijošaitis Vičiūnuose jau yra pirkęs mažiausiai vieną sklypą.
O 2020 m. liepos 3 d. visus šiuos sklypus įsigijo Š. Matijošaitis su žmona. Taip Kauno tarybos narys išplėtė savo valdomas žemes Vičiūnuose iki mažiausiai 6,7 ha.
„Informacija dėl viešojo intereso gynimo buvo perduota prokuratūrai. 2020 metų rugsėjo mėn. gautas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – pridūrė R. Keblienė.
Nerado teisės aktų pažeidimų
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė patvirtino, kad STT buvo kreipusis į prokuratūrą su informacija dėl minimų atvejų: Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų mažinimo inicijavimo ir nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo, taip pat 2019 m. rugsėjį, kai kilo abejonių dėl Kauno tarybos sprendimo dėl bendrojo plano korektūros atitikties teisės aktų reikalavimams.
Pasak T. Merkevičiūtės, atliekant patikrinimą dėl Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų mažinimo inicijavimo ir nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo kreiptasi į VTPSI, Kauno miesto savivaldybės administraciją ir kitas kompetentingas institucijas dėl papildomos informacijos ir medžiagos pateikimo.
„Įvertinus surinktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, buvo padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamoje situacijoje buvo pažeisti teisės aktai ir kartu viešasis interesas, todėl taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nėra teisinio pagrindo“, – LRT.lt komentavo T. Merkevičiūtė.
Dėl kito atvejo – Kauno tarybos sprendimo dėl bendrojo plano korektūros atitikties teisės aktų reikalavimams – Kauno apygardos prokuratūroje taip pat vykdytas tyrimas. Prokuratūros atstovės teigimu, 2020 metų rugsėjį buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
„Šiuo atveju prokurorai taip pat kreipėsi į visas reikalingas institucijas, nutarimas netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių buvo grįstas VTEK ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išvadomis“, – sakė T. Merkevičiūtė.
Ji pabrėžė – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Lapkričio 10 d. Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į LRT Tyrimų skyriaus publikaciją apie galimai neskaidrias žemės privatizavimo schemas, susijusias su Kauno meru V. Matijošaičiu ir jo šeima, kreipėsi į NŽT.
Taip pat skaitykite
Lapkričio 10 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Šarūno Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.
Tačiau kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
