Mums nėra didelio skirtumo, ar bus taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą, svarbiausia – kad šalyje gerai veiktų reabilitacijos programos, interviu LRT.lt tvirtino generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas. Anot jo, šalyje tinkamai neveikiant narkotikų prevencijos ir gydymo programoms, skubėti dekriminalizuoti disponavimo narkotikais nereikėtų.
G. Ivanauskas interviu LRT.lt akcentavo, kad, jo manymu, diskusijose dėl taikomos atsakomybės už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų visuomenė esą yra klaidinama, teigiant, jog už kanapių suktinę sodinama į kalėjimą. Anot jo, teismų praktika rodo, jog taip nėra, o areštas taikomas tik išskirtiniais atvejais ir asmenims, kurie su narkotinėmis medžiagomis teisėsaugai įkliūva ne pirmą kartą.
Patyręs prokuroras kritikavo Laisvės partijos teikiamus Baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus, kuriais siekiama dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių be tikslo platinti. Juose, anot jo, yra ne viena spraga, kuri leistų narkotikų platintojams išvengti atsakomybės, būtų iš esmės sušvelninta atsakomybė už narkotikų kontrabandą.
– Visų pirma, kokia buvo Jūsų reakcija, kai policijai dėl galimai narkotinių medžiagų turėjimo sulaikius žinomą verslininkę Živilę Diawarą, viešojoje erdvėje dalis žmonių ėmė stebėtis, kodėl šis asmuo buvo sulaikytas, vėl prabilta apie nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą?
– Jeigu kalbėtume apie mano, kaip vieno iš prokuratūros vadovų, reakciją, tai, pirmiausia, aš pasidomėjau, ar viskas teisingai padaryta, sprendžiant procesinius klausimus. Bet negalėčiau plačiau kalbėti, nes tai yra tyrimo klausimai.
Tačiau, jei pažiūrėtume iš esmės į klausimą, negalėčiau pasakyti, kad tai yra kažkuo išskirtinė situacija, nes mes per mėnesį ar metus tokiomis aplinkybėmis sulaikome ne vieną ir ne du.
Viešojoje erdvėje pasigedau analizės, ką reiškia toks įvykis. Pirma, asmuo sulaikytas beveik nakties metu, pareigūnai į jį atkreipė dėmesį, o tai reiškia, kad asmuo atkreipė dėmesį, vadinasi, buvo neadekvatus, o apsvaigęs asmuo yra labiau linkęs pats padaryti nusikalstamą veiką, jis gali tapti ir nusikaltimo auka. Taigi, pareigūnai šiuo atveju sureagavo taip, kaip turi sureaguoti: žmogus kelia įtarimų, todėl prieina, pasiaiškina, paaiškėja, kad žmogus turi tam tikrų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tada asmenį pristato į komisariatą, kad būtų atlikti visi reikiami veiksmai, pasiaiškina, ar yra artimųjų, kurie juo pasirūpintų, ir priima sprendimą – matyt, jei žmogus yra apsvaigęs, jis išlaikomas komisariate iki ryto ir ryte išleidžiamas. Manau, kad pareigūnai pasielgė teisingai, nesvarbu, ar tai yra žinomas žmogus, ar nežinomas.
– Nekilo minčių, žvelgiant į viešąją erdvę, kad asmuo susilaukė palaikymo ir kartu suabejota teisėsaugos veiksmais vien dėl to, jog šis asmuo yra žinomas?
– Pramogų sferoje tai gali būti žinomas žmogus, teisėsaugos sferoje tai turbūt būtų visai nežinomas žmogus, medicinos sferoje turbūt irgi nežinomas žmogus. Kadangi šiuo atveju kalbame apie pramogų sferos žmogų, o būtent šios sferos žmonės daugiau prieina prie informacijos sklaidos, tai galbūt šis klausimas labiau viešumoje ir buvo keliamas. Jeigu tai būtų kitoje srityje daugiau žinomas žmogus, gal nekiltų tiek diskusijų. Bet viso to nesureikšminu.
– Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant įstatymų pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą be tikslo platinti, Jūs ne kartą pasisakėte kritiškai dėl tokios iniciatyvos. Jūs esate prieš nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą ar apskritai prieš bet kokį nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą?
– Prokuratūra yra prieš netinkamą šio klausimo pateikimą visuomenei, nes taip, kaip jis yra pateikiamas, susidaro įspūdis, kad kalbama apie legalizavimą.
Jei kalbėtume apie atsakomybės sureguliavimo klausimą – ar tai būtų administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė – tai yra valstybės reikalas pasirinkti, koks modelis yra tinkamesnis. Gali būti atvejų, kad, nors už tam tikrą veiką taikoma baudžiamoji atsakomybė, bauda yra mažesnė negu tais atvejais, kai taikoma administracinė atsakomybė. Mes sakome, kad ta atsakomybė yra ne tiek svarbi, nes per nepriklausomos Lietuvos teisminę praktiką esame turėję visokių variantų ir visi tie variantai neduoda tokio efekto, kokio norėtume – kad neaugtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Tai reiškia, kad neturime tinkamos narkotikų prevencijos, reabilitacijos, gydymo programų. Teisiniai klausimai šiuo atveju turi būti sureguliuoti taip, kad padėtų žmonėms gydytis ir padėtų įgyvendinti visuomenės sveikatinimą.
Dabar kalbama apie kanapes, bet juk atliktas ne vienas tyrimas ir pasauliniu mastu iš esmės pripažįstama, kad, kai asmuo yra priklausomas nuo narkotikų, tai nėra taip, kad jis priklausomas tik nuo kažkokios vienos narkotinės medžiagos. Didžioji dauguma vartoja kelių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Mes išskiriame tik vieną medžiagą ir nėra jokio argumentuoto paaiškinimo, kodėl ją išskiriame. Galima tik bandyti spėlioti. Vienas iš variantų – galbūt todėl, kad tai yra viena iš labiausiai paplitusių medžiagų. Bet juk šiandien pripažįstama, kad kanapės nėra lengvas narkotikas, nes kanapių auginimo, modifikavimo technologijos yra labiau pažengusios, THC (veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis – LRT.lt) kiekis kanapėse yra žymiai didesnis, daug greičiau sukelia priklausomybę. Taip pat reikia kalbėti ir apie sintetinius pakaitalus, kurie naudojami kartu su kanapėmis. Vartotojas jų negali atskirti, o šie pakaitalai yra ypač pavojingi ir kenkiantys sveikatai.
Pirma, asmuo sulaikytas beveik nakties metu, pareigūnai į jį atkreipė dėmesį, o tai reiškia, kad asmuo atkreipė dėmesį, vadinasi, buvo neadekvatus, o apsvaigęs asmuo yra labiau linkęs pats padaryti nusikalstamą veiką, jis gali tapti ir nusikaltimo auka.
G. Ivanauskas
– Jūs sakote, kad nėra didelio skirtumo šiuo atveju, ar bus administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nes tai yra neteisėta veika. Bet juk baudžiamoji atsakomybė, palyginti su administracine, žmogui sukelia rimtesnių pasekmių. Tarkime, jei žmogus nori įsidarbinti tam tikrose pareigose, baudžiamosios atsakomybės įspaudas jo biografijoje bus gilesnis negu administracinės.
– Tai yra reputaciniai klausimai. Įsidarbinant į tam tikras institucijas, yra tikrinami tiek administracinės, tiek ir baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimai, yra tikrinama, ar esi baustas už narkotikų vartojimą. Net ir šiandien turime numatytą administracinę atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, yra nemaži skaičiai asmenų, kurie už tai yra nubaudžiami. Net ir dėl tokių nusižengimų gali kilti klausimų, abejonių asmeniu, siekiančiu įsidarbinti į tam tikras institucijas.
Kartu, manau, reikia kalbėti apie dvi žmonių grupes. Tai yra jaunimas, kurie dažniausiai pirmą kartą narkotines medžiagas pabando pavartoti, ir asmenys, kurie minėtas medžiagas vartoja dėl savo ligų, nes tiki, kad jiems tos medžiagos padeda. Jaunimo atveju žmonės gali būti atleisti nuo atsakomybės, jei tėvai laiduoja, jei patys žmonės neteisėtas medžiagas atiduoda. Mes sakome, kad reikia sureguliuoti teisinę sistemą taip, kad asmuo būtų nukreipiamas gydytis, į prevencines programas. O štai pagal ANK, su narkotinėmis medžiagomis įkliuvęs asmuo, jei jis nukreipiamas į prevencines programas, kursus, pats turi už tuos kursus sumokėti. Tai ar toks reglamentavimas skatina žmones, ypač tuos, kurie turi priklausomybę, gydytis? Geriau sureguliuoti ANK ir BK normas taip, kad asmeniui reikėtų pasirinkti – arba taikoma atsakomybė, arba atitinkamai, jei esi priklausomas, eini gydytis, arba, jei tai yra pirmas kartas, kai įkliūni teisėsaugai su narkotinėmis medžiagomis, eini į prevencines programas. Ir tai galėtų būti sąlygos, kurioms esant, būtum atleidžiamas nuo atsakomybės ir jokių įrašų ateityje nebeliktų.
– Kitaip tariant, manote, kad žmogui turi būti pateiktas pasirinkimas – arba atsakomybė, arba privalomas gydymas, arba prevencinė programa?
– Taip, nes gyvenimas rodo, kad dabar turime aibę atvejų, kai asmenys, kurie yra nukreipti į reabilitacijos ar gydymo programą, per tą patį gydymo laikotarpį vėl sulaikomi su narkotinėmis medžiagomis. Čia jau, ko gero, reikėtų sveikatos apsaugos sektoriaus atstovų klausti, kaip reikėtų tobulinti gydymo programas.
– Ar teisingai suprantu, kad jūs esate už tai, kad vienokia ar kitokia baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu liktų?
– Mums nėra didelio skirtumo, ar bus taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms. Valstybėje turi būti gerai veikiančios gydymo, reabilitacijos programos, tik tada galima būtų atsisakyti griežtesnės atsakomybės politikos. Šiandien pas mus gydymo programos neveikia tinkamai, todėl mes ir sakome, kad nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas skelbiamas per anksti.
2018 m. Seimas patvirtino narkotikų prevencijos programą ir ja numatėme per 10 metų sumažinti narkotikų vartojimą Lietuvoje. Jau praėjo ketveri metai ir per tuos ketverius metus nepasiekėme, kad gydymas nuo priklausomybių būtų efektyvus ir tinkamas. Galbūt gydymas neveikia tinkamai dėl to, kad mes mažai stengiamės nukreipti žmones į gydymo programas. [...]
Kita vertus, Lietuvoje, kad ir kaip žiūrėtume, narkotikų vartojimo augimas, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, yra žymiai mažesnis. Tai rodo, kad pati sistema veikia geriau negu kitose šalyse, kur tas augimas yra didesnis.
– Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, palyginti su 2016 m., narkotikų vartojimas Lietuvoje paaugo 3 proc. Remiatės šia statistika? Ar tai yra grėsmingi skaičiai?
– Reikia tikėti šiais tyrimais. Lietuvoje yra gana nedidelis narkotikų vartojimo augimas, tai, vadinasi, gal nieko blogo, jei dekriminalizuotume mažo kiekio narkotikų turėjimą? Bet, iš kitos pusės, ir iki 2016 m. narkotikų vartojimas augo. Mes iki 2017 m. pabaigos už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą taikėme juk administracinę atsakomybę, bet narkotikų vartojimo augimas toliau kilo, vadinasi, atsakomybės rūšis neturi įtakos, vartojimas ir toliau auga.
Bet kodėl Lietuvoje yra nedidelis narkotikų vartojimo augimas? Man atrodo, taip yra dėl to, kad teisėsauga gerai dirba. Turime ne vieną pavyzdį, kai sulaikomos organizuotos grupuotės, prekiaujančios narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Mūsų teisėsaugos gero darbo pasekmė yra ta, kad didelė kriminalinio pasaulio dalis yra išvažiavusi iš Lietuvos ir savo nusikalstama veikla užsiima Europoje, į Lietuvą per daug nekišdami nosies. Kitas dalykas – pas mus įstatymai už narkotikų prekybą yra griežtesni negu kitose šalyse. Taigi, iš principo mūsų baudžiamoji politika yra veiksminga.
Šiandien pas mus gydymo programos tinkamai neveikia, todėl mes ir sakome, kad nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas skelbiamas per anksti.
G. Ivanauskas
– Kriminologas Mindaugas Lankauskas teigia, kad prokuratūra prieštarauja pati sau, nes, kaip jis pastebi, Jūsų manymu, narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra negerai, nes narkotikų vartojimas pastaruoju metu auga. Bet, anot kriminologo, juk baudžiamoji politika visą laiką pas mus šiuo klausimu buvo griežta, o narkotikų vartojimas ir toliau augo. Tai gal ta griežta politika vis dėlto nepasiteisino?
– Mūsų baudžiamoji politika nėra griežtesnė šiandien, negu ji buvo prieš 10 metų. Priminčiau, kad tokį BK, koks yra, turime nuo 2003 m. Jei kalbėtume apie baudžiamąją politiką, tai galime pažiūrėti į kodekso variantą, kuris galiojo nuo 1961 m. Jis buvo daug griežtesnis, jame mes turėjome baudžiamąją atsakomybę net už karate mokymą. Man kartais labai keista girdėti kalbas, kad neva turime sovietines ar tarybines normas dabartiniame BK. Nieko panašaus, jis buvo sukurtas, atsižvelgiant į prancūzišką, vokišką kodeksų variantus.
Kitas dalykas – kiekviena valstybė kuria savo baudžiamąją politiką, atsižvelgdama į savo visuomenės mentalitetą. Lietuvos kriminalinis pasaulis yra gana aktyvus, gerai žinomas ne tik Europai, bet ir pasauliui. Tai, kad mes šiandien neturime masinių sprogimų, vagysčių, plėšimų, žmogžudysčių, yra dėl to, jog mūsų teisėsauga dirba labai gerai. Aišku, kriminalinis elementas nėra išnykęs, tik jis, kaip minėjau, pasitraukė į užsienį. Ir užsienio valstybės prašo mūsų pagalbos, nes jos neturi tam tikrų svertų, kuriuos turime mes, kaip teisėsaugos institucijos, įstatyminėje bazėje.
Taigi, pirmiau reikia stiprinti narkotikų prevencijos, gydymo programas, o tik vėliau kalbėti apie galimybę dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų turėjimą. Sveikatos apsaugos sektoriaus atstovai, kai kalbama apie gydymo programas, vis mini trejų ar penkerių metų plėtros planus, bet tie planai nėra realiai įgyvendinti. Niekas neklausia, kaip tos programos veikia. Mes keliame klausimą, kokios narkotikų ir psichotropinių medžiagų prevencinės programos vykdomos mokyklose. Paaiškėja, kad nelabai kas vyksta. Negirdžiu ir žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje pranešimų apie narkotikų žalą.
Pasigendame ir mokslinių tyrimų, kurie pasakytų, nuo kokių konkrečiai ligų kanapės padeda žmogui, koks kiekis, kokia dozė turi gydomųjų savybių. Kitas klausimas – kokio stiprumo kanapės yra galimos. Juk pastaruoju metu tyrimai rodo augantį kanapių stiprumą. Negirdžiu, kad apie tai būtų kalbama, kad apie tai kalbėtų ekspertai.
– Minėjote, kad dėl atsakomybės taikymo už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti reikėtų suburti ekspertų grupę, kurie parengtų BK ir ANK pataisas.
– Taip, nes, pavyzdžiui, BK yra aibė straipsnių, kuriuose numatyta skirtinga atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Štai turime BK 260 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už narkotikų platinimą. Daugiausiai diskusijų visą laiką sulaukdavo pirmoji minėto straipsnio dalis, kur numatyta, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų metų. Buvo laikini pakeitimai, kuriais leista atidėti laisvės atėmimo bausmę net ir už sunkius nusikaltimus, jei teismas skiria ne didesnę negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. šita norma buvo pakeista, nors ją teismai gana gerai taikė: būdavo, kad jaunimas vienas kitą pavaišina suktine, tai teismai galėjo nesiųsti jaunuolio į laisvės atėmimo vietas, galėjo taikyti bausmės atidėjimą. Šita norma buvo pakeista ir praktikoje vėl susidurta su problemomis, nes siųsti jaunimą į kalėjimą už tai, kad pavaišina vienas kitą suktine... Na, tokį žmogų nusiuntus į laisvės atėmimo vietą, jis bus sugadintas, kaip visuomenės narys bus dar labiau pažeistas. Dabar teismai, atsižvelgdami į teisingumo principą, bando taikyti jaunimui už minėtą veiką švelnesnes sankcijas. Taigi, reikia sankcijų klausimus įvertinti atidžiai.
Kartu turime sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, nes šiandien turime nekokią praktiką, kai labai didelis kiekis narkotikų yra, tarkime, vienas kilogramas kokaino, bet kartu labai dideliu narkotikų kiekiu yra traktuojama ir viena tona kokaino, bet, pagal BK, bausmė už tai yra ta pati – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Tad, manau, laikas, praktika parodė, kad turime peržiūrėti tokį reglamentavimą.
– Kokia yra dažniausiai taikoma praktika, kai sprendžiami klausimai dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo be tikslo platinti? Kaip dažnai asmenys dėl to sulaukia laisvės atėmimo bausmės?
– Turėkime omeny, kad 259 BK straipsnio 2 dalyje, apie kurį kalbama, nėra laisvės atėmimo bausmės, ten numatytas areštas. Statistiškai, rodos, per metus arešto bausmė pritaikyta kelis kartus asmenims, kurie jau buvo keliasdešimt kartų teisti, bausti už tai. Pirmą kartą pagautiems niekados nėra taikoma arešto bausmė.
– Bet to, BK straipsnio pirmoje dalyje numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.
– Priklauso nuo randamų narkotikų kiekio. Jei kalbame apie kanapes, tai mažas kiekis yra iki 5 gramų. Straipsnyje numatytos alternatyvos – bauda, areštas. Asmeniui, kuris pirmą kartą baudžiamas, laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išskirtiniais atvejais, teismas turi tokią bausmę motyvuoti. Žmogus, pagautas net ir su didesniu narkotinių medžiagų kiekiu savo reikmėms, vargu ar gaus laisvės atėmimo bausmę, mažai tikėtina, kad jam tokia bus pritaikyta.
– Jei Seimas priimtų Laisvės partijos teiktas įstatymo pataisas dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo, ar teisėsaugai kiltų problemų, siekiant užkardyti narkotikų platinimą?
– Dažniausiai asmenys, įkliuvę su narkotikais, pateikia tokią versiją – „tai yra mano reikmėms“. Tą patį sako ir tie, kurie platina narkotikus. Tada reikia įrodinėti, kad yra platinama. Dažnai tai pavykdavo padaryti, jei pas asmenį rasdavome narkotinių medžiagų, padalintų į tam tikrą dozių kiekį.
Manau, kad narkotikų dekriminalizavimas tik palengvintų mūsų kriminaliniam pasauliui platinti narkotines medžiagas. Žmonės, kurie įsigyja narkotikų, mažiau bijotų atsakomybės, o kartu dėl to palengvėtų darbas ir narkotikų platintojams, nes padidėtų paklausa.
– Ankstesniuose nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo įstatymų pakeitimų paketuose būta vietų, kurios teisėsaugos kritikuotos dėl to, kad jomis esą sušvelninama atsakomybė dėl narkotikų kontrabandos. Šiuo metu teikiamame ANK projekte siūloma administracinę atsakomybę taikyti ir už kanapių gabenimą, siuntimą. Ar tam turite pastabų?
– Dabar yra atsakomybė už narkotikų kontrabandą tiek ANK, tiek ir BK. ANK nurodyta, už kokių medžiagų gabenimą taikoma administracinė atsakomybė, išskyrus narkotines, psichotropines medžiagas, prekursorius, nes už jų kontrabandą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Dabartiniame dekriminalizavimo projekte, kuris yra teikiamas, trūksta nuoseklumo dėl narkotikų kontrabandos: iš principo nebeliktų baudžiamosios atsakomybės už nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, o ANK, kur kalbama apie narkotikų kontrabandą, nedidelio kiekio narkotikų kontrabanda nėra aptariama. Prokuratūra su tokiu požiūriu nesutinka. Europos Sąjunga skiria prioritetą kovai su narkotikų kontrabanda. Negalime nuleisti kartelės, pavadindami narkotikų kontrabandą tiesiog siuntimu ar gabenimu.
Dažniausiai asmenys, įkliuvę su narkotikais, pateikia tokią versiją – „tai yra mano reikmėms“. Tą patį sako ir tie, kurie platina narkotikus.
G. Ivanauskas
Žiūrint į dabartinį įstatymų pataisų projektą, galima kelti versiją, kad, jei aš esu narkotikų platintojas, man užtenka sėdėti, pavyzdžiui, Nyderlanduose, ir užsakovams siuntinėti nedidelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jei užsakovai įkliūtų, man nieko negrėstų, o tiems, kurie būtų sugauti, grėstų tik administracinė atsakomybė, tarkime, bauda.
– Jūsų kolega prokuroras Artūras Urbelis viešai buvo užsiminęs apie teisėsaugos stebimus pokyčius narkotikų rinkoje. Jis minėjo, kad narkotikų prekeiviai, sekdami diskusijas Lietuvoje apie nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, mano, kad rinka liberalizuojasi, tad vis didesnius kiekius narkotinių medžiagų nutaria gabenti arba į Lietuvą, arba į šalia Lietuvos esančias šalis, siekdami savo produkto realizacijos.
Ar būtent tokie pokyčiai yra stebimi ir ar jie kelia grėsmę?
– Kriminalinis pasaulis, užsiimantis šių neteisėtų medžiagų prekyba, stebi įstatymines iniciatyvas kiekvienoje valstybėje, vertina, kur paprasčiau užsiimti platinimu, kur yra švelnesnė atsakomybė, svarsto, kokias medžiagas verta įvežti į konkrečią valstybę. Pavyzdžiui, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jis yra keičiamas, ko gero, kas kelis mėnesius, nes vis atsiranda naujų psichoaktyvių medžiagų, kurios yra kenksmingos, neteisėtos, tad ir bandoma spėti į tai reaguoti, pildyti kenksmingų medžiagų sąrašus. Patikėkite, žmonės, užsiimantys tų medžiagų prekyba, šiuos sąrašus stebi, jie yra neblogi chemikai.
– Narkotikų dekriminalizavimo projektų autoriai sako, kad, jei būtų priimtos jų siūlomos pataisos, teisėsauga galėtų susikoncentruoti į organizuotus nusikalstamus susivienijimus, kurie platina narkotines medžiagas, o ne į pavienius narkotikų vartojimo atvejus. Toks argumentas Jūsų neįtikina?
– Nelabai įtikina, nes teisėsauga bet kokiu atveju vis tiek dirbs savo darbą. Kad ir kaip būtų, turėsime fiksuoti narkotikus vartojančius asmenis, nes mums reikės įrodinėti narkotikų platinimą. Tam, kad įrodytume platinimą, reikia fiksuoti, jog žmonės perka ir vartoja narkotikus, teisingai? Taip kad teisėsaugai nebus mažiau darbo.
Žvelgiant sistemiškai į mūsų teisinį reguliavimą, galime pasakyti, kad per pastaruosius kelerius metus buvo ne viena situacija, kai kai kurios veikos iš ANK buvo perkeltos į BK. Kalbama apie norą palengvinti teisėsaugai darbą, bet daug veikų pastaruoju metu buvo kriminalizuota ir teisėsauga apkraunama papildomais darbais.
Siūlau kalbėti apie narkotikų, šiuo atveju – kanapių, poveikį jaunam organizmui, apie kenksmingus, negrįžtamus padarinius, o ne apie teisėsaugos darbą. Teisėsauga visada turės darbo. Manau, kad daug didesnė nauda valstybei turėti sveikesnę visuomenę, net jei teisėsauga ir turės daugiau darbo. Yra ir kita kryptis, kurią pasirenka kitos valstybės, tai yra narkotikų legalizavimas, bet manau, kad tai rodo, jog tos valstybės pasiduoda, ten tiek užleistas prevencinis, reabilitacinis gydymas, kad jau niekaip kitaip nebepavyksta sureguliuoti narkotikų vartojimą. Kolegos iš kitų šalių sako, kad jei būtų galima grįžti į tą laiką, kai buvo kalbama apie narkotikų legalizavimą, tai, ko gero, jie būtų nepritarę, nes dabartinius procesus pataisyti ar grąžinti jau nebeįmanoma. Manau, kad Lietuva per maža valstybė, kad galėtume taip eksperimentuoti su ja, su visuomene lengva ranka.
