Prieš kelerius metus Palangoje pastatytas ir veikti pradėjęs baseinas atsidūrė aistrų sūkuryje. Konkurencijos taryba baigia tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar Palangos valdžia, be konkurso baseiną valdyti perdavusi biudžetinei įstaigai, nepažeidė Konkurencijos įstatymo. Kurorto valdžia su galima kalte sutikti nenori ir tvirtina, kad objekto verslui neatiduos, motyvuodama tuo, jog verslas geresnių sąlygų nei savivaldybė palangiškiams nepasiūlys.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus aiškina, kad kurortas ne vienerius metus laukė verslo, kuris čia norėtų pastatyti baseiną ir teikti paslaugas, tačiau norinčiųjų neatsirado net ir pasiūlius įvairias lengvatas, tad nuspręsta objektą statyti panaudojant viešuosius pinigus – valstybės ir savivaldybės lėšas.
6,2 mln. eurų vertės baseinas Palangoje veikti pradėjo 2019-ųjų kovą, o jau po kelių mėnesių Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl objekto operatoriaus.
Konkurencijos taryba skelbia, kad į ją kreipėsi plaukimo mokykla „Nemunas“, prašydama išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės sprendimus, kuriais ši perdavė savo valdomai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ valdyti ir naudoti savivaldybės lėšomis pastatytą baseiną bei jame teikti viešąsias ir komercines paslaugas. Pareiškėjos nuomone, savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes savo įstaigai suteikė pranašumą ir nepaisė to, kad rinkoje yra kitų subjektų, suinteresuotų teikti baseinų valdymo ir naudojimo paslaugas.
Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinėjo, ar Palangos miesto savivaldybė minėtu sprendimu galėjo privilegijuoti savo įmonę, diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus ir taip sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams.
Palangos valdžios nuomone, koncesijos tradicija skatina rinkos monopoliją
„Pasibeldžia Konkurencijos taryba ir sako: laba diena, baseiną reikėtų turbūt atiduoti privačiam verslui. Kodėl? Jeigu čia vyksta vaikų mokymas plaukti, jeigu 79 tūkst. kartų per baseino gyvavimo laikotarpį, išmetant COVID-19 metus, nemokamai apsilankė mokiniai. Kai mūsų Sporto centro auklėtiniai ten sportuoja nemokamai, kai mūsų senjorai, iš visos Lietuvos atvykę žmonės už prieinamą kainą gali pasinaudoti paslaugomis. Nesuprantu, kodėl reikia atimti šitą socialinį objektą ir perduoti verslui. Noriu visuomenei atmerkti akis ir visiems atmerkti akis, kad koncesijų perdavimas verslui yra monopolizuojama rinka“, – Palangos poziciją dėstė kurorto meras Š. Vaitkus.
Konkurencijos tarybai iš Palangos savivaldybės atstovų skrieja kritiškos pastabos – klausiama kodėl Konkurencijos taryba skatina tokį monopolį bei talkina jam susikurti?
Meras pastebi, jog tokie objektai kaip Palangos baseinas visoje Lietuvoje esą perduodami vis tiems patiems verslininkams ir mini, jog galbūt šiais procesais turėtų susidomėti teisėsauga.
Š. Vaitkus kritikuoja mūsų šalyje nusistovėjusią tvarką kai už viešuosius pinigus pastatyti objektai yra perduodami valdyti verslui.
„Klaipėdos baseinas, Kauno baseinas, Švyturio arena, kitos arenos jau yra sukoncentruotos vienos įmonės rankose. Konkurencijos taryba neturi čia žiūrėti ir skaldyti monopolijas? Juk jų priedermė tokia yra, bet ne koncentruoti visko į vienas rankas ir nieko nematyti. Pasistatys Kretinga, atims iš Kretingos baseiną, pasistatys Šilutė – atims iš Šilutės, dabar norima atimti iš Palangos baseiną“, – dėstė Š. Vaitkus.
Palangos meras įsitikinęs, kad joks verslas nesugebės kurortui pasiūlyti tokių sąlygų, kokiomis žmonės baseinu naudojasi, kai jis yra perduotas įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ – kurorte nemokamai plaukti mokosi ne tik antrokai, bet ir vyresnių klasių moksleiviai, nemokamai čia treniruojasi ir kurorto sporto centro auklėtiniai, o Palangos senjorams taikoma 50 proc. nuolaida.
Tiesa, nors meras ir įsitikinęs, kad verslas Palangai nieko gero nepasiūlytų, pripažįstama, kad konkursas skelbtas nebuvo ir nemato tokiam procesui poreikio.
Š. Vaitkaus teigimu, Palangos baseinas yra biudžetinė įstaiga kaip ir mokykla ar darželis.
„Klaipėdos baseinas pastatytas už beveik 17 mln. eurų, kiek matoma iš viešos informacijos. Koncesininkai 15 metų gavo objektą, į kurį per 15 metų turi investuoti 400 tūkst. eurų. Iš dar savivaldybė kiekvienais metais už vaikų mokymą plaukti primoka apie 200 tūkst. eurų“, – sakė Š. Vaitkus.
Anot mero, šeštadienį gyventojai ketina rinktis į protestą prieš reikalavimą baseiną perduoti verslui.
Dėl statomų ar jau pastatytų objektų nerimauja ir kiti miestai
Tiek meras, tiek šioje istorijoje savivaldybę ginantis advokatas Elijus Burgis tvirtina, kad savivaldybėms yra palikta teisė apsispręsti, kaip jos norėtų, jog būtų valdomas jų pastatytas turtas, tad neabejojama, kad Konkurencijos taryba neturėtų įpareigoti savivaldybės baseinui ieškoti konsesininko.
Su dabar egzistuojančia tvarka sutikti nenori ir kai kurie kiti miestai, kurie jau turi pastatytus ar dar tik stato panašius objektus.
„Visi miestai turi baseinus, Šiauliuose yra tokie patys baseinai. Čia dar vienas toks pats baseinas. Jeigu mes šioje vietoje padarysime klaidą, tai tai klaida nuvilnys per visą šalį, nes mes taip pat turime baseinus, mes taip pat turime įkainius, kuriuos pasitvirtinome taryboje. Kokioje vietoje čia yra stebuklas Konkurencijos tarybai aš išvis nesuprantu. Kažkas link absurdo. Jeigu pas juos (Palangoje – LRT.lt) įvyktų užtvankos pralaužimas, tai gaunasi, kad į visus miestus ateitų“, – teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Palangos meras yra įsitikinęs, kad savivaldybė, skelbdama konkursą ir ieškodama verslo, kuris galėtų perimti baseiną, negalėtų numatyti tokių sąlygų, kurios tenkintų savivaldybę – nemokamos plaukimo pamokos moksleiviams, nuolaidos senjorams ir pan.
„O kodėl turi būti konkursas? Kai jūs pasistatote namą, jūs nenorite, kad ateitų į jūsų namą ir darote konkursą, kad kažkas gyventų. Yra viešosios lėšos. Suprantu, jeigu būtų Europos Sąjungos lėšos. Dabar yra savivaldybės lėšos, savivaldybė yra paėmusi kreditus, valstybė yra investavusi lėšas. Sukūrėme socialinį dalyką. Nėra tokių koncesininkų, kad mes dabar įterptume viską. Čia yra biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų mes nenuomojame konkurso būdu. Nenuomojame darželių, mokyklų“, – aiškino Š. Vaitkus.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pasakojo, kad Kretinga taip pat daug metų kvietė verslą šioje savivaldybėje statyti sporto kompleksą ir baseiną, tačiau tokių neatsirado, tad savivaldybė nusprendė statyti tokį objektą savarankiškai bei prisidedant valstybei.
„Ir mes jau esame gavę ne vieną pasiūlymą, kad šį objektą galėtų perimti koncesininkas ir galėtų teikti paslaugas, nes tarsi mes patys savivaldybėje neturime specialistų, nemokėsime jo valdyti, neva jau paskaičiuota kiek tai mums gali kainuoti – apie 500 tūkst. eurų per metus“, – dėstė A. Kalnius.
Mero teigimu, kompleksas statomas dėl gyventojų ir tam, kad jie pajustų galimybę sportuoti už prieinamą kainą, o to privatus verslas, perėmęs objektą esą nesugebės pasiūlyti.
Konkurencijos tarybos pirmininkas: „Jei viskas vyktų taip, kaip savivaldybės atstovai norėtų, tai ir būtų įtvirtinama monopolija iš savivaldybės pusės“
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas aiškino, kad taryba tyrimą pradėjo dėl to, jog savivaldybės sprendimas objektą perduoti valdyti savo įstaigai be konkurso gali diskriminuoti kitus ūkio subjektus.
Anot pašnekovo, šiuo metu tyrimas jau yra baigtas, tačiau sprendimas dar nėra priimtas – savivaldybei šiuo metu pateiktos dar tik preliminarios išvados ir laukiama kurorto atsakymo. Galutinis sprendimas bus priimtas tik gavus Palangos savivaldybės atsakymą.
Vis dėlto Š. Kesarauskas pastebėjo, kad Palangos baseino atvejis nėra išskirtinis – yra pasitaikę panašių ginčų ir kituose miestuose, kai savivaldybės be konkurencingos procedūros savo įstaigoms buvo suteikusios galimybę valdyti turtą ir teikti paslaugas.
„Mūsų vertinimu, tai nėra gerai. Mūsų vertinimą ne kartą yra patvirtinę teismai. Kodėl tai nėra gerai? Du dalykai. Pragmatinis ir principinis. Pragmatine prasme, mes, kaip žmonės, norime gauti geriausias paslaugas ir pirkti geriausias prekes, ypač, kai, šiuo atveju, savivaldybė naudoja ne kokius savo pinigus, o mokesčių mokėtų pinigus statyti baseinus ar kažką kitą. Savivaldybė turėtų nustatyti, kas yra geriausias teikti paslaugas žmonėms. Kaip tą nustatyti? Tik per konkurencingą procedūrą. Konkurencija yra geriausias būdas išsiaiškinti, kas teiks geriausias paslaugas. O principinis, vertybinis momentas yra tai, kad mūsų Konstitucija numato, jog Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise ir savivaldybė negali nuspręsti, kad tam tikros savivaldybės teritorijoje ūkis bus grindžiamas ne privačios, o viešos nuosavybės teise“, – aiškino Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Š. Kesarauskas nesutinka su savivaldybės aiškinimu, jog neva joks verslas nesugebėtų pateikti tokio pasiūlymo, kuris būtų toks geras, kokį dabar Palangoje siūlo biudžetinė įstaiga. Į šį klausimą, anot pašnekovo, galima atsakyti tik surengus atitinkamas procedūras, kurių savivaldybė neorganizavo.
„Niekas nebandė išsiaiškinti, ar tai yra geriausias būdas teikti gyventojams paslaugas, bet pareigą tokią savivaldybė turi. Juo labiau, kad savivaldybė naudoja tų pačių gyventojų sumokėtus pinigus, nes savivaldybė pati pastatė tą baseiną“, – pastebėjo Š. Kesarauskas.
Pašnekovas teigė, kad savivaldybė, skelbdama konkursą, galėtų koncesininkui kelti sąlygas, jog nemokamai būtų ugdomi vaikai ar teikiamos lengvatos kitoms visuomenės grupėms.
„Čia problema buvo kitokia – savivaldybė nenorėjo to daryti ir tik paskui jau bandė paaiškinti, kodėl nenorėjo to daryti, kodėl to nepadarė“, – pastebėjo tarybos pirmininkas.
Jis taip pat nesutiko su Palangos savivaldybės svarstymais apie tai, jog Konkurencijos taryba sudaro sąlygas vystytis monopolijai.
„Jeigu viskas vyktų taip, kaip savivaldybės atstovai norėtų, tai ir būtų įtvirtinama monopolija iš savivaldybės pusės, nes niekas niekada neklaustų, koks yra geriausias būdas teikti paslaugas, nes savivaldybė iš anksto žinotų, kad geriausias būdas yra teikti per savo įmones“, – pastebėjo Š. Kesarauskas.
