Smurtas gali būti patiriamas ne tik fiziniame pasaulyje, bet ir internete. Tai gali būti platesnio masto smurtas, peržengiantis valstybių sienas ir turintis tokį patį gniuždantį poveikį. Internete smurtaujama seksualiai priekabiaujant, kerštaujant buvusiam partneriui ir paviešinant intymias nuotraukas. Ypač tokiais atvejais pažeidžiami vaikai – už 10 eurų jie šantažuojami siųsti vis naujas jautrias nuotraukas.
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) neseniai paskelbė naują ataskaitą „Kova su kibernetiniu smurtu prieš moteris ir mergaites“. Ataskaitoje pažymima, kad kibernetinis smurtas prieš moteris ir mergaites giliai įsišaknijęs, o kadangi skaitmeninės ir fizinės erdvės vis labiau integruojasi, kibernetinis smurtas dažnai stiprina smurtą ir viktimizaciją fiziniame pasaulyje arba yra jų pirmtakas.
Internete – seksualinis priekabiavimas ir prievarta
Moterų informacijos centro projektų vadovė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė portalui LRT.lt sako, kad internete gali būti naudojamos tokios pat smurto rūšys kaip ir fizinėje erdvėje, pavyzdžiui, psichologinis ar seksualinis smurtas.
„Tie patys dalykai, kurie vyksta fizinėje erdvėje, vyksta ir elektroninėje“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, internetinėje erdvėje taip pat egzistuoja virtualus išprievartavimas – privertimas elektroninėje erdvėje atlikti nenorimą seksualinį veiksmą: „Tai gali būti prisilietimai ar kiti veiksmai, nukreipti į sukurtą virtualų asmenį ar daromi pokalbio metu.“
Moterų informacijos centro projektų vadovės teigimu, seksualinis priekabiavimas taip pat vyksta tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje.
Platesnio masto smurtas, peržengiantis valstybių sienas
Asociacijos „Lygiai“ vadovė, iniciatyvos „Ribologija“ bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė taip pat pastebi, kad, nors internetinis smurtas vyksta internetinėje erdvėje, jis gali pereiti į tiesioginį ryšį.
„Pirmas kontaktas gali būti internetinis, gali būti ilgai bendraujama internete, bet tai nereiškia, kad tuo ir pasibaigs. Tikrai neretai būna taip, kad vėliau viskas persikelia į realybę, tikrą susitikimą ir bendravimą“, – LRT.lt pasakoja „Lygiai“ vadovė.
Su tuo sutinka ir Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė, kuri atkreipia dėmesį, kad elektroninėje erdvėje smurtas vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę – niekada nesibaigia ir gali vykti skirtinguose tinkluose ar platformose. Jei patiriant smurtą fizinėje erdvėje galbūt galima išeiti iš namų ar darbo ir taip šiek tiek atsikvėpti, tai padaryti elektroninėje erdvėje sunkiau.
„Smurtas elektroninėje erdvėje yra platesnio masto, peržengia valstybių sienas. Elektroninėje erdvėje smurtauti gali ne tik asmenys iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. Viena iš smurto apraiškų galėtų būti intymių nuotraukų ar vaizdų dalijimasis be asmens sutikimo.
Kai pasidaliname tokia nuotrauka, ją gali pamatyti tūkstančiai žmonių, kurie gali pradėti smurtauti, grasinti sutrikdyti sveikatą, pradėti persekioti. Elektroninio smurto mastas ir ištęstumas laike yra didesnis nei fizinio smurto, jis sukelia tas pačias pasekmes ir traumas“, – pastebi R. Butkevičiūtė.
Kerštas buvusiam partneriui
Kartais tokios nuotraukos išplatinamos kaip kerštas buvusiam partneriui, kuris su tavimi nebenori turėti jokio ryšio, sako R. Jureliavičiūtė.
Ji pastebi, kad apie internetinio smurto nusikaltimus pranešama retai, visgi, remiantis JAV duomenimis, apie 80 proc. paviešintų nuotraukų arba vaizdo įrašų sudaro pačio žmogaus darytos nuotraukos. Tai, anot asociacijos „Lygiai“ vadovės, situaciją dar labiau sunkina, nes visuomenės akyse kaltas žmogus, siuntęs tokias nuotraukas.
„Tai visuomenėje suvokiama kaip tarsi tavo atsakomybė, ypač tokioje kultūroje, kurioje mes gyvename. Aukos kaltinimas yra tikrai stiprus, atsiranda gėdos jausmas, baimė“, – vardija R. Jureliavičiūtė.
Kalbėdama ji pabrėžia – dalintis tokiomis nuotraukomis be žmogaus sutikimo yra nelegalu: „Sutikimas buvo siųstas tau, o ne kažkam kitam. Pasidalinti tokiomis nuotraukomis ir taip pakenkti bei įskaudinti galbūt dažniau gali išsiskyrę, susipykę žmonės.“
R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad su smurtu internete gali susidurti visi interneto vartotojai, tačiau dažniau nukenčia moterys. Anot jos, 10 proc. buvusių partnerių grasina paviešinti intymias buvusių merginų ar žmonų nuotraukas, o 60 proc. grasinančių tai padaryti laikosi savo žodžio.
Žinoma, smurtą internete patiria ir vyrai bei berniukai, sako R. Butkevičiūtė, tačiau, priduria ji, moterys ir mergaitės nuo tokio smurto nukenčia neproporcingai stipriai, todėl jį galime vadinti smurtu lyties pagrindu.
„Smurtaujama tam, kad moterys būtų kontroliuojamos, bijotų naudotis elektronine erdve, nenorėtų reikšti savo nuomonės ir žinių elektroninėje erdvėje“, – pažymi Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Ji taip pat sako, kad itin su smurtu internetinėje erdvėje susiduria aktyvistės, paprastai dirbančios žmogaus teisių srityje ir sulaukiančios įvairių komentarų ir grasinimų.
Itin pažeidžiami vaikai
Viena iš pažeidžiamiausių grupių – vaikai. R. Butkevičiūtė sako, kad 2020 metais Vilniaus universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu apklausė daugiau kaip tūkstantį 12–16 metų paauglių. Pasak pašnekovės, kas trečias paauglys teigė patyręs seksualinę prievartą internete.
Kaip tvirtina R. Jureliavičiūtė, žmonės, kurie verbuoja vaikus arba nori pasinaudoti jų nežinojimu ir pažeidžiamumu, siekia sukurti ryšį bei pasitikėjimą. Anot jos, susidūręs tu tokia situacija, vaikas gali nežinoti, kaip reaguoti, todėl apie tokius pavojus svarbu kalbėti dar iki jiems nutinkant.
„Atsiranda didelis gėdos jausmas, nežinojimas, kur kreiptis. Priklausomai nuo amžiaus, vaikai su seksualumu siejamais dalykais nenori dalintis su tėvais, ypač jei yra kažkoks spaudimas iš nusikaltimą vykdančio žmogaus, grasinimas, baimė, tuomet situacija darosi gana sudėtinga.
Labai svarbu kalbėti dar prieš tam nutinkant, svarbi prevencija ir žinojimas, kad taip gali nutikti. Kai nežinai, manai, kad esi toks vienas“, – pabrėžia R. Jureliavičiūtė.
Pašnekovės manymu, ši tema dar nėra tinkamai aptariama, o informacijos nėra: „Norėtųsi, kad būtų apie tai daugiau kalbama, kad jaunimas ir vaikai žinotų, kas gali nutikti, kad būtų saugikliai bendraujant internetu“.
Šantažuoja siųsti intymias nuotraukas
R. Jureliavičiūtės teigimu, internetinis smurtas gali turėti rimtesnių pasekmių – gali būti padaroma psichologinė ir emocinė žala, tačiau ji gali pereiti ir į fizinį užpuolimą, apiplėšimą ar prievartą. Pavyzdžiui, patiriamas persekiojimas turi ilgalaikį poveikį, jis keičia žmogaus elgesį.
Pasak R. Butkevičiūtės, mitas, kad internetinis smurtas paveikia mažiau – jis gali vykti nepertraukiamai, o jo pasekmės panašios kaip fizinio smurto.
„Vaikas, kuris patiria smurtą elektroninėje erdvėje, patiria tuos pačius jausmus ir išgyvenimus, kaip ir fizinėje erdvėje, – baimę, išgąstį, atsiranda nerimas, įtampa, pyktis, liūdesys, gėda, kaltė, bejėgiškumas, gali atsirasti agresyvus elgesys, bendravimo sunkumai, tai labai paliečia savivertę. (...)
Įtampa gali pasireikšti per mokymosi sunkumus, nenorą eiti į mokyklą, sveikatos sutrikimus“, – vardija Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Ji pasakoja vienų mokymų metu aštuntokų paklausiusi, ar jie yra apie save ieškoję informacijos internete. Vienas aštuntokas tuomet papasakojo radęs jo vardu ir pavarde sukurtą „Facebook“ paskyrą, kurioje buvo skleidžiamas savižudybes skatinantis turinys.
„Tie atvejai tikrai yra labai žiaurūs, tik jaunuoliai nelabai apie tai kalba. Tai yra sunkūs atvejai, kurie gali sukelti sveikatos problemų, depresiją, mokyklos nelankymą. Tai persikelia į realią erdvę, turi didelės įtakos ir fizinei, ir emocinei sveikatai“, – pabrėžia R. Butkevičiūtė.
Kaip priduria ji, būna atvejų, kai jaunimas skatinamas užsidirbti siunčiant intymias savo nuotraukas ar vaizdo įrašus – tokia medžiaga kai kurie paaugliai dalijasi už 10 eurų telefono sąskaitos papildymą, sako R. Butkevičiūtė.
„Kai nusiunčia vieną nuotrauką, tuomet šantažuojama ir prašoma vis daugiau nuotraukų. Turime pasaulinius atvejus, kai šantažas internetinėje erdvėje priveda prie savižudybių“, – apgailestauja ji.
