Pedagogikos studentai nesuskubo sudaryti išankstinių darbo sutarčių su mokyklomis. Pasak Švietimo ministerijos, maždaug dešimtadalis paskutinių kursų studentų įsipareigojo 3 metus dirbti mokyklose ir už tai gauti tikslinę stipendiją. Specialistai teigiamai vertina tokį skatinimo būdą, tačiau abejoja ar tai išlaikys pedagogus mokyklose.
Tedas Laurinaitis biologijos mokytoju dirba pirmus metus. Studijuodamas pedagogiką vaikinas sudarė sutartį su mokykla Vilniaus rajone ir įsipareigojo čia dirbti trejus metus. Už tai pradedantysis mokytojas gauna kiek didesnę nei 500 eurų tikslinę stipendiją.
„Aš neabejoju, kad atidirbsiu 3 metus ir, tikiuosi, daugiau bendrojo ugdymo mokykloje. Manau, kad aš pasinaudosiu tuo, ką siūlo valstybė“, – LRT TELEVIZIJAI sako T. Laurinaitis.
Tedas vienas iš 100 sudariusių tokias išankstines sutartis su švietimo įstaigomis. Siekiant pritraukti paklausiausių specializacijų mokytojus, sutartis pasirašyti buvo kviečiami tik tam tikrų sričių baigiamųjų kursų studentai. Paraiškų teikimas vyko dviem etapais. Pirmuoju beveik pusę norinčiųjų sudarė pradinių klasių mokytojai.
„Kadangi tai yra pirmieji metai, kai startuoja ši priemonė, tai lūkesčių, kad bus daugiau norinčiųjų, iš tiesų ir neturėjome. Juolab, kad ne visi gali sudaryti, o tik tie, kurie įvardijami, kaip labiausiai trūkstamų specializacijų atstovai“, – pasakoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) iš maždaug 150 paskutinio kurso studentų,19 sudarė sutartis. Pasak universiteto atstovų, iniciatyvos rezultatus bus galima įvertinti tik po kelerių metų.
„Jie pasirašo sutartis jau tikėdami, kad tai yra tikrai puikūs mokytojai, kurie integruosis į jų švietimo institucijas, bet, be abejo, mes nežinome, kaip bus, šiokia tokia nežinomybė yra“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
Vilniaus kolegijoje maždaug 90 procentų būsimųjų pradinių klasių mokytojų pasiryžo išankstinėms sutartims. Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sako, kad nors teigiamai vertina stipendijų skyrimą, reikėtų pagalvoti apie didesnį dėmesį studijas neseniai baigusiems mokytojams ir pasvarstyti, ar įsipareigoti siūlomas metų skaičius neatbaido būsimų profesionalų.
„Trejų metų įsipareigojimas jaunam žmogui gali būti toks truputėli ir trukdis todėl, kad niekad negali žinoti, kaip tavo tie treji metai susidėlios. Galbūt tau atsiras galimybių kitame mieste kurti savo gyvenimą, savo ateitį“, – tikina V. Juškienė.
Ekspertai abejoja, ar įvykdžius sutarties įsipareigojimus, jaunieji pedagogai liks dirbti mokyklose. Be to, svarstoma, ar stipendijų skyrimas nepaveiks daug metų dirbančių mokytojų.
„Kyla klausimas, ar tai negali demotyvuoti dabar dirbančių mokytojų, nes jei mes darome visus šituos fejerverkus ateinantiems mokytojams, tai tie, kurie dirba, galbūt jaučiasi nuvertinti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, politologas Ainius Lašas.
Jo teigimu, studentams sudarant sutartis, valstybė taip pat turėtų atkreipti dėmesį į savivaldybes, kuriose yra didžiausias specialistų trūkumas.
