Nors pasienyje su Rusija ir Baltarusija galioja šių šalių radijo bei televizijos programų draudimas, bent jau dalis gyventojų be trukdžių gali stebėti ir girdėti Kremliaus ruporų transliuojamą režimo propagandą. Šią informaciją stebintys žmonės pastaruoju metu akcentuoja pasirodžiusius ir naujus propagandos leitmotyvus – rusai gąsdinami, jog Lietuvoje neva ruošiamasi pulti Kaliningrado sritį, o dėl žmonių pyktį sukėlusios mobilizacijos kaltinamas ne Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o ją vykdantys asmenys. Neslepiama, dalis gyventojų užkimba ant jiems metamo jauko.
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija, kur yra paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja ir rusiškų bei baltarusiškų radijo ir televizijų programų draudimas.
Tiesa, panašu, kad tai – tik labiau formali taisyklė, mat iš tiesų bent jau pasienyje su Rusija gyvenantys panemuniškiai visiškai laisvai gali stebėti bent 20 rusiškų kanalų, kuriais lyg iš gausybės rago liejasi Kremliaus propaganda bei sėjama neapykanta Vakarams, melagienų lavina neaplenkia ir Lietuvos.
Panemunėje, kurią nuo Kaliningrado skiria vos kelių šimtų metrų Karalienės Luizės tiltas per Nemuną, gyvenantis buvęs pasienietis Kęstutis LRT.lt pasakojo ir pats neretai įsijungiantis rusiškas programas, nes smalsu, kokias melagienas žmonėms į galvą bruka Kremliaus ruporai.
„Nereikia jokios antenos. Lietuvos televiziją turiu su antena žiūrėti, o jų televizijai nereikia antenos. Paprastai televizorių įsijungiu ir matau 20 kanalų, nes bokštas stovi štai už 100 metrų“, – sakė Kęstutis.
Naujas propagandistų motyvas: Lietuvoje kasami apkasai, NATO ruošiasi pulti
Vyras sako pastebėjęs, kad nors propagandistai ir toliau tvirtina, kad agresorės operacija Ukrainoje sėkminga, tačiau po to, kai Rusija paskelbė neva dalinę mobilizaciją, sukėlusią kad ir nedidelės gyventojų dalies pyktį, atsirado naujų naratyvų – bandoma reabilituoti diktatorišką V. Putino įvaizdį žmonių akyse.
„Pasikeitė pagrindinių dviejų lakštingalų nuotaikos. Jie nukreipia pokalbio temą ne į pačią mobilizaciją, bet į suirutę, kodėl ima 50 ir 60 metų ir iš viso netarnavusius žmones – ką pagauna, tą ir šluoja. Mačiau tą momentą, kai Solovjovas aiškino, kad Putinas nekaltas, o kalti komisarai ir reikėtų šaudyti tuos komisarus. Juokingiausia, kad kartojama, jog viskas vyksta pagal planą“, – pasakojo Kęstutis.
Pastebimas ir naujas propagandos naratyvas, skleidžiamas per rusų žiniasklaidą, – žmonės bauginami neva NATO kurpiamais planais pulti Rusiją iš Lietuvos teritorijos.
„Kaimynas man skambina, sako, ar čia teisybė: nuo Jurbarko iki Rusnės Lietuvos pusėje kasami apkasai, tankai stovi – puls Kaliningrado sritį. Šiandien antras žmogus, kuris gyvena čia netoli manęs, o dukros gyvena Sovetske, to paties klausia. Ten per radiją, per televiziją pasakoja, kad Lietuvos pusėje NATO apkasai kasami, tankai stovi ir laukia, kada užpulsime mes Kaliningrado sritį. Tai čia toks naujas fake, – apie Rusijoje skleidžiamas melagienas pasakojo Kęstutis.
Pašnekovas pastebėjo, kad prieš kiek mažiau nei dešimtmetį tuometei Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei Rusiją pavadinus teroristine valstybe šios šalies žiniasklaidoje mūsų šalis buvo linksniuota kaip išsišokėlė ir ta, kurią Rusija galėtų sutriuškinti be didelio vargo, o dabar analogiškai kalbama jau ir apie kitas šalis.
„Rusai anksčiau kalbėjo, kad lietuviai čia kažkokie išsišokėliai ir mes ten juos vienu sprigtu, o dabar jie per televiziją sako, kad užpulsime Suomiją, užpulsime Švediją, įžengsime kerziniu batu į Vokietiją – Berlyną“, – pasakojo Kęstutis.
Propagandinės programos veikia ir bauginančiai
Pastebima, kad Rusijos propagandos yra tiek daug ir ji tokia intensyvi, jog ja patiki ne tik tos šalies gyventojai, bet ir lietuviai, kurie palaiko ryšį su Kremliaus režimo valdomoje šalyje gyvenančiais giminaičiais bei stebi pasienio ruože nesunkiai prieinamus Rusijos kanalus.
„Kai nuo ryto iki vakaro žiūri, plius šaknys Rusijoje, tai gali ir suprasti… Jeigu žmogui sakysi 24 valandas per parą ir metų metus, kad esi paršas, tai iš tikrųjų gali pradėti kriuksėti“, – sakė pašnekovas.
Valdžiai palankūs žiniasklaidos kanalai yra reikšminga represinės struktūros dalis – televizija ir radijas svariai prisideda, kad žmonės bijotų nepaklusti, priešintis Kremliaus politikai bei sprendimams.
„Jie bijo net galvoti apie tai, kad patys savęs nepaskųstų kam nors. Anksčiau dar buvo švelniau, kažkiek pro pirštus žiūrėta, o dabar tiesiai sako, kad kas ne su mumis, tas prieš mus, tas yra mūsų priešas“, – akcentavo Kęstutis.
Vis dėlto panemuniškis sako pastebėjęs, kad ima keistis anksčiau rusų propaganda tikėjusių pasienio gyventojų nuotaikos. Žmonės ima dvejoti jiems brukamomis „tiesomis“.
Tam tikrą signalą apie Rusijoje vyraujančias nuotaikas siunčia ir tai, kad Kaliningrade nuspręsta atšaukti tradicinius renginius.
„Čia turėjo būti Sovetsko šventė jau prieš beveik dvi savaites, bet jau buvo tie „kroviniai 200“ (pargabenami Rusijos sukeltame kare Ukrainoje žuvę kariai – LRT.lt) ir dėl to jie neva nedarė tos šventės. Jie neva nukėlė savaitę, bet pasirodė, kad ta šventė nusikėlė neribotam laikui, nes tų „krovinių 200“ – be pabaigos“, – dėstė Kęstutis.
Sotveske nutilo karo dainos, rusai ieško būdų palikti šalį, o atvykę bando sveikintis lietuviškai
Nuo rugsėjo 21 d. Rusijoje paskelbus, kaip teigta, dalinę mobilizaciją, jos įtaka rusų nuotaikoms bei gyvenimui pastebėjo ir Panemunės gyventojai.
Čia įsikūręs Kęstutis tvirtina, kad Rusijoje pradėjus dalinti šaukimus, daug žmonių, turinčių teisę patekti į Lietuvą, skuba tą daryti.
„Jų ir nuotaikos pasikeitė. Jie ieško visokių būdų, kaip pabėgti“, – patikino pašnekovas.
Panemunėje Kęstučio sutikti rusai gana greitai išsiduoda, jog sprunka nuo jiems nenaudingų Rusijos valdžios sprendimų, jų elgesys signalizuoja, kad tai – ne Kaliningrado srities gyventojai, kuriems šios apylinkės žinomos. Pasak pašnekovo, ateina žmonių, kurių pagrindinis tikslas – trauktis kuo toliau nuo Rusijos.
Du dešimtmečius pasienyje dirbęs Kęstutis pastebi, kad nemažai Karalienės Luizės tiltu į Lietuvą atvykstančių žmonių atkeliauja ne trumpai viešnagei, tą išduoda ne tik didžiuliai žmonių nešuliai, bet ir tai, jog neretai keliauja ištisos šeimos.
„Dvidešimt metų išdirbta, tai tokius dalykus plika akimi matai. Bet tada klausimas, kodėl jie nebėgo prieš mėnesį, prieš du ar šešis mėnesius? Staiga šaukimas ir jie bėga. Kyla tokių klausimų. Jie dabar bėga, nors gal dar švariai nenusiplovė, perkeltine prasme, Z raidės, ką tik šaukė: „Mes čia Rusija.“ O dabar bėga“, – sakė Kęstutis ir pridūrė, kad, jo nuomone, į Lietuvą rusai turėtų būti įleidžiami tik išskirtiniais atvejais.
Tiesa, panemuniškis akcentuoja, kad rusų nuotaikos pastaruoju metu pastebimai keičiasi – po Krymo aneksijos buvo juntamos pergalingos nuotaikos, į Panemunę atvykę rusai elgdavosi arogantiškai, įvairiais būdais demonstruodavo Rusijos vėliavas ir pan.
„Po to užpuolimo jie agresyviai čia elgdavosi, o dabar net keista, kai Rusijos pilietis, atėjęs į kavinę, bando bent pirmus žodžius laužyta kalba sakyti „laba diena“ ir iškart atsiprašyti, kad daugiau nemoka ir ar gali rusiškai kalbėti. Anksčiau Sovetsko pusėje, kur tie parkeliai į mūsų pusę, buvo lyg vakarėliai su armonikomis, rusiškomis patriotinėmis dainomis. Visi tie renginiai buvo tokie surežisuoti, kad girdėtume mes. Dabar muzika aptilusi, slogios nuotaikos po tos dalinės mobilizacijos“, – pasakojo Kęstutis.
Lietuvių bendruomenės pirmininkas: atvykę žmonės gali turėti kitokią nuomonę apie Rusijos agresiją Ukrainoje
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis teigė, jog žinia, kad Lietuva nusprendė įsileisti lietuviškų šaknų turinčius rusus, pasklido labai greitai.
Tiesa, jis neslėpė, kad tarp iš Rusijos atvykusių asmenų gali pasitaikyti tokių, kurie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje vertina visai kitaip nei Vakarų pasaulis, nei įprasta vertinti Lietuvoje, tačiau, pasak pirmininko, tai yra laikina.
„Nereikia stebėtis, jeigu jie kitaip mąsto ar kažką kitaip supranta, nes pastaruosius 8-erius metus iš visų televizijos, radijo kanalų ir kitų įvairių žiniasklaidos priemonių buvo teigiama, kad ukrainiečiai yra fašistai, kad žudo rusų vaikus ir t. t. Tai 8-erius metus 10 kartų per dieną tą patį kartojant galima įtikinti. Kitas momentas, kad jie neturi visos informacijos. Ir trečia – savo nuomonę reikšti šiuo laiku yra labai pavojinga. Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Bet, kaip sakau, jau patekę į Lietuvą, kiek pažįstu vyrų, kurie čia atvyko, jie po savaitės jau kalba ir mąsto visai kitaip, o po dviejų mėnesių jau kalba lietuviškai. Todėl aš čia nematau problemos“, – patikino S. Šamborskis.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas antrino Panemunės gyventojui Kęstučiui ir tvirtino, jog Rusijoje nuotaikos nuo karo pradžios yra gerokai pasikeitę.
„Palaikančių Putiną ir karą – net negirdėti. Atrodo, kad jie vienu mostu išnyko. Nė Z nenori niekas klijuoti, nė marširuoti su vėliavomis. Visi kultūriniai renginiai atšaukti, kultūros namai uždaryti. Toks liūdesys kvadratu“, – pasakojo S. Šamborskis.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad Rusijoje ryškesnių sukilimų prieš Kremliaus režimą tikėtis yra naivu. Pavieniai protestai vyksta, tačiau yra bemat numaldomi represinių struktūrų – savo nuomonę išreikšti susirinkę žmonės yra sumušami ir išvežami į kalėjimus, kur jiems gresia ilgi metai už grotų. Tarp tokių yra pasitaikę ir lietuvių kilmės rusų.
„Po 15 parų juos paleido, bet dabar vyksta teismai ir atrodo, kad jie gaus realias laisvės atėmimo bausmes“, – pasakojo S. Šamborskis.
Išvengti iš Rusijos pasiekiančių signalų – sudėtinga
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dėl Lietuvą pasiekiančių Rusijos televizijos ir radijo programų įžvelgia bėdą, tačiau taip pat pripažįsta, kad išvengti tokios situacijos – sudėtinga.
„Yra problema, kad mes, kitaip nei Rusija, turim laikytis tam tikrų konvencijų. Ir viena jų yra tokia, kad jeigu yra siųstuvai ir tas signalas pereina į kitos valstybės teritoriją, kalbu apie tam tikrą pasienio ruožą, tai tas yra leistina. Norint tą naikinti, reikia išeiti iš konvencijų, kas yra nelengva padaryti. Bet reikia stiprinti ir savo signalus. Aš matyčiau tokį kelią. Užblokuoti tą signalą būtų labai sudėtinga“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tiesa, NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad lietuviai nestokoja kritinio mąstymo ir neužkibs ant propagandistų metamo jauko.
„Šia prasme mūsų visuomenė tikrai atspari, esam istoriškai vakcinuoti nuo Rusijos, manau, kad mūsų ta propaganda neišmuš iš vėžių“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis akcentuoja, kad informacinė erdvė turi būti saugoma taip pat, kaip ir fizinės valstybės ribos, todėl ir buvo pasiūlyta uždrausti retransliuoti rusiškas bei baltarusiškas radijo bei televizijos programas.
„Žmonės turi žinoti, kad žiūrėti nėra nusikaltimas, bet jeigu jie pradeda dauginti, retransliuoti tas programas kitais būdais, internetu ir panašiai, tai jie pažeidžia įstatymus. Tas žinojimas turėtų juos sudrausminti. Mūsų pareiga yra apsaugoti informacinę erdvę. Lygiai taip pat, kaip saugomos fizinės mūsų ribos, tai yra mūsų valstybės sienos“, – dėstė V. Juozapaitis.
