Situacija primena siaubo filmą, interviu LRT.lt apie dabartinę atmosferą teismų sistemoje sako Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis. Anot jo, dėl nuo 2009 m. krizės į ankstesnį lygį negrąžintų ir ženkliau nedidintų teisėjų algų profesionalūs teisininkai palieka teisėjų gretas. Be to, A. Purvainio teigimu, dėl mažų algų teismų duris užveria ir teisėjų padėjėjai, sekretoriai, o pačioms įstaigoms pritrūksta pinigų net pašto ar vertimų išlaidoms.
Liepos pradžioje Teismų asociacijos valdyba pareiškė, kad dėl per mažų teisėjų atlyginimų kyla grėsmė teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme siekia 2611 eurų, tokią algą gali gauti 30 metų ar ilgesnį darbo stažą turintis teisėjas.
Liepą 25 Kauno apygardos teismo teisėjai padavė į teismą valstybę dėl per ankstesnę ekonominę krizę sumažinto ir vėliau į ankstesnį lygį negrąžinto darbo užmokesčio. Teisėjai pareiškime teigia, kad nuo 2009 m. dėl nepakankamų valdžios veiksmų, siekiant didinti teisėjų algas, Temidės tarnų algos iki šiol ne tik kad nepadidėjo, bet net ir sumažėjo.
Taip pat skaitykite
Rugpjūčio pabaigoje Teisėjų taryba pritarė trijų teisėjų – Plungės apylinkės teismo teisėjos Viktorijos Vasiliauskienės, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Astos Benetytės ir Kauno apylinkės teismo teisėjos Skaistės Zabielskienės – prašymams atleisti jas iš darbo savo noru. Kaip pagrindinės išėjimo iš darbo priežastys įvardytas per mažas atlyginimas ir per didelis darbo krūvis.
Prezidentas Gitanas Nausėda dabartinę situaciją teismuose įvertino kaip pavojingą.
„Teismai yra teisinės valstybės pamatas, ne mažiau svarbi valstybės valdžia nei įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji. Todėl grėsmė teismų sistemai yra grėsmė valstybei“, – prezidento poziciją BNS perdavė prezidentūra.
Apie teisėjų ir teismų situaciją LRT.lt kalbina Kauno apylinkės teismo pirmininką, buvusį prokurorą A. Purvainį.
– Kokia šiuo metu yra situacija Kauno apylinkės teisme? Kiek teisėjų šiuo metu trūksta teismui?
– Kalbėdamas apie teismų sistemą, situaciją vaizdžiai galėčiau apibūdinti kaip kosminiu greičiu lekiantį asteroidą, kuris tuoj atsitrenks į kietą daiktą, akmenį, vadinamą teisinės valstybės pamatu, ant kurio ir stovi valstybė. Tokia situacija nesusiklostė nei per vieną dieną, nei per vieną mėnesį – kalbu apie kokių penkerių metų dėsningas neigiamas tendencijas. Spėju, kad problemų pradžia buvo 2009 metai, kai buvo ekonominė krizė ir buvo sumažinti atlyginimai valstybės tarnautojams, teisėjams – taip pat. Bazinis algos dydis nebuvo atkurtas, keliamas po vieną eurą. Dėl to teisėjai neturi materialinės paskatos pasilikti sistemoje, siekti joje karjeros.
Kalbėdamas prie Kauno apylinkės teismo, galiu priminti, kad mūsų teismas susideda iš ketverių rūmų. Iš viso turime 85 teisėjų etatus, o dirba šiuo metu 73 teisėjai, tad turime 12 teisėjų trūkumą. Rugsėjo 12 dieną dar du teisėjai paliko teismą, tad turime 71 dirbantį teisėją ir 14 teisėjų trūkumą. Dar trys teisėjai dėl teisėtų priežasčių nedirba, nors jų etatai yra užimti. Taigi, iš viso teisme turime 68 dirbančius teisėjus ir mums trūksta 17 teisėjų.
Turbūt galite įsivaizduoti, kiek likusiems dirbti teisėjams padidėja darbo krūvis. Deja, įšaldytas finansinių paskatų klausimas neskatina teisėjų prisijungti ir ateiti į teismų sistemą, be to, kaip matome, turime kelti klausimą, ar yra pakankamai materialinių paskatų daryti karjerą teismų sistemoje, pretenduojant į aukštesnius teismus, ypač – į teismų vadovų pareigas. Štai mūsų teisme patvirtinti mano, kaip pirmininko, keturių pavaduotojų etatai, bet šiuo metu užpildytas tik vienas iš šių etatų. Atsiradę kandidatai komisijos buvo įvertinti kaip netinkami.
– Kaip pavyksta suspėti atlikti darbus, esant tokiam teisėjų trūkumui teisme?
– Įstatymuose yra numatyti terminai tiek atskiriems procesiniams veiksmams, tiek ir byloms išnagrinėti, tad teisėjas, organizuodamas bylos nagrinėjimą, tuos veiksmus ir planuoja atsižvelgdamas į tuos terminus, bet kuo daugiau bylų teisėjas gauna dėl kitų kolegų neužimtų etatų, tuo jis yra labiau įspraustas į tuos terminus. Pertrauka baudžiamojoje byloje negali trukti ilgiau negu mėnesį. Jeigu tuo laikotarpiu turėsiu 10 bylų, tai turiu vieną galimybę pertrauką padaryti, o jei turėsiu 20 bylų, tai mano kalendoriuje laiko galimiems posėdžiams sumažėja dvigubai. Kyla rizika viršyti tų terminų ribas. Tai formaliai galima būtų laikyti įstatymų pažeidimu, bet negalime pirmenybės skirti proceso greičiui, aukodami bylos nagrinėjimo išsamumą ir teisingą sprendimo priėmimą. Tik kokybiškas teisingumo vykdymas yra konstitucinė vertybė, kuri yra ginama.
Visuomenė turi lūkestį, kad jų ginčai teismuose būtų sprendžiami kuo greičiau, bet, aišku, ne kokybės sąskaita. Jei tokia situacija užsitęstų ilgai, nebūtų sprendžiama, tai atsilieptų žmonių pasitikėjimui teismais. Pagal Konstituciją, pasitikėjimas teismais yra būtina teismų veiksmingo teisingumo vykdymo sąlyga.
– Kiek teisėjų iš Kauno apylinkės teismo išėjo per pastaruosius trejus metus?
– 2020 m. mūsų teismą paliko 2 teisėjai, o per tuos pačius metus prie teismo prisijungė 6 teisėjai. 2021 m. dėl įvairių priežasčių iš teismo išėjo 8 teisėjai, o atėjo dirbti tik 4. Per šių metų beveik 9 mėnesius 12 teisėjų paliko teismą, o prisijungė prie kolektyvo tik 5. Galiu prognozuoti, kad šiemet iš teismo išeis dar daugiau teisėjų, o atėjusiųjų vargu ar bus. Kiek matau pretendentų sąrašą, jis yra labai mažas – tik 8 pretendentai. O, kaip minėjau, laisvų teisėjų etatų šiuo metu yra 17. Taigi, net ir visus norinčius priėmus į darbą, mums vis tiek trūktų teisėjų.
– O ar pretenduojantys į teisėjus asmenys turi pakankamai žinių, kompetencijų?
– Pretenduojančiųjų į teisėjus asmenų skaičius pastaraisiais metais yra ženkliai sumažėjęs. Bet tai turbūt nėra susiję su kompetencija. Nėra taip, kad pretendentų žinios yra prastesnės, taip nesakyčiau. Tiesiog tragiškai sumažėjo norinčiųjų tapti teisėjais skaičius.
Kai aš prieš daugiau negu 10 metų laikiau pretendentų į teisėjus egzaminą, tai į egzaminą atvykdavo daugiau kaip 30 žmonių, o dabar ateina laikyti egzamino geriausiu atveju iki 10 žmonių, iš jų išlaiko kokie 4, o anksčiau išlaikiusiųjų būdavo apie 20.
Kalbėdamas apie teismų sistemą, situaciją vaizdžiai galėčiau apibūdinti kaip kosminiu greičiu lekiantį asteroidą, kuris tuoj atsitrenks į kietą daiktą, akmenį, vadinamą teisinės valstybės pamatu, ant kurio ir stovi valstybė.
A. Purvainis
Turbūt čia yra bėda, kad mažai žmonių nori tapti teisėjais. Su tuo susijusi ir materialinių paskatų situacija. Teisininkai turi norėti ne tik ateiti į teismų sistemą, bet ir joje pasilikti iki 65 metų, tai yra iki tos maksimalios ribos, kiek pagal įstatymą galima dirbti teisėju. Teisėjai garsiai sako, kad išeina iš sistemos, nes jiems mokamas atlyginimas yra nepakankamas. Nors formaliai teisėjas išeina iš darbo savo noru, ar tai iš tikrųjų yra tas pagrindas, ar vis tik tai yra tam tikras teisėjo įgaliojimų nepertraukiamumo pažeidimas? Konstitucijoje įstatymų leidėjas nustatė teisėjui įgaliojimus iki 65 metų, tai galime preziumuoti, kad teisėjas, atėjęs į sistemą, turi turėti pakankamai paskatų joje pasilikti iki 65 metų. Bet taip nėra, tad matome problemą, ją reikia spręsti.
– Kur teisėjai, paliekantys teismą, dažniausiai išeina dirbti?
– Tikslių duomenų neturiu, bet iš to, kiek tenka girdėti, turbūt dažniausiai pasirenkama advokato praktika. Teisėjai juk yra pačios aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, tad jie darbo toli nuo teisės neieško. Advokatūrą teisėjai renkasi, viena vertus, dėl to, kad darbo pobūdis yra teisinis, o, kita vertus, turbūt ir mano paminėtos finansinės, materialinės paskatos suteikia pagrindą teisėjams manyti, kad jie advokatūroje turės didesnį finansinį stabilumą, gaus adekvatų atlyginimą.
Aišku, iš sistemos išeinantys teisėjai tikėjosi realizuoti savo žinias ir dirbdami teisme. Teisėjų funkcijos yra išskirtinės, tai teisėjai, matyt, tikisi ir to išskirtinio dėmesio. Manau, kad daroma didelė klaida, kai kartu su valstybės tarnybos reforma tarsi bandoma prie progos spręsti ir teisėjų atlyginimo klausimus. Teisėjai negali būti lyginami su valstybės tarnautojais, tai yra valstybės pareigūnai, kurie, pagal Konstituciją, vieninteliai šalyje vykdo teisingumą.
– Kokia situacija Jūsų vadovaujamame teisme yra su teisėjų padėjėjais ir kitais darbuotojais? Ar taip pat jaučiamas jų trūkumas?
– Situacija yra panaši kaip su teisėjais. Darbuotojų ne tik trūksta, jų kaita yra labai didelė, jie neužsibūna teisme. Pavyzdžiui, per šiuos metus mūsų teismą paliko 26 teismo posėdžių sekretoriai, priėmėme 22 naujus sekretorius. Kaip ir teisėjų, sekretorių teisme turėtume turėti 85, bet turime tik 66. Įsivaizduokite, per beveik 9 mėnesius iš tų 66 net 26 išėjo iš darbo, 22 nauji atėjo, taigi, trečdalis sekretorių per mažiau nei metus pasikeitė. Tai primenu, mums dar trūksta teisėjų, o jei visi jų etatai būtų užpildyti, sekretorių trūktų dar daugiau.
Su teisėjų padėjėjais situacija yra ne ką geresnė. Iš 77 teisėjų padėjėjų etatų užimti šiuo metu 69. Kadangi teisėjų panašiai tiek ir yra, tai padėjėjų kaip ir netrūktų, bet, jei pažvelgtume į padėjėjų kaitą, tai vėl problema – vien šiemet teismą paliko 18 teisėjų padėjėjų, o prisijungė 16. Tokia kaita daro neigiamą įtaką ir teisėjų, ir paties teismo darbui.
– Tokią personalo kaitą, matyt, labiausiai lemia nepakankamas atlyginimas darbuotojams?
– Be abejo. Galime pradėti nuo teisėjų atlyginimų. Į teismą atėjęs dirbti pradedantysis teisėjas, turintis 5 metų teisinio darbo stažą, per mėnesį uždirba 1898 eurus į rankas. Jei kalbėtume apie patyrusį teisėją, gaunantį 30 proc. priedą už stažą valstybės tarnyboje, tai šiuo metu per mėnesį jis gauna 2306 eurus į rankas. Tai yra realūs skaičiai, mūsų teismo teisėjų atlyginimai.
Teismo posėdžių sekretoriai gauna nuo 682 iki 785 eurų į rankas. Teisėjo padėjėjo alga svyruoja nuo 838 iki 984 eurų į rankas per mėnesį. Jeigu palygintume teisėjo ir teismo posėdžių sekretoriaus atlyginimus, tai teisėjo atlyginimas atrodo didelis.
Bet dabar prisimenu vieną istoriją prieš kelerius metus, buvo nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, vienas asmuo buvo nukentėjęs darbe ir jo atstovas pateikė dokumentus apie vidutinį darbo užmokestį jo darbovietėje. Man labai įstrigo tai, kuo žmogus dirba ir koks jo darbovietės vidutinis darbo užmokestis. Ten buvo metalo apdirbimo įmonė, fabrikas, ir žmogaus vidutinė alga buvo apie 1700 eurų į rankas, o tas žmogus įmonėje dirbo vielos vyniotoju. Tai tokia jo alga buvo prieš keletą metų, dabar ji greičiausiai bus didesnė. Tada nenorom palyginau šio žmogaus ir teisėjo atlyginimą… Jei posėdžių sekretoriaus atlyginimą lygintume su vielos vyniotojo alga, tai pastarojo atlyginimas atrodytų didelis, bet jei palygintume teisėjo ir vielos vyniotojo atlyginimus, tai, matyt, galime pasakyti, kad teisėjo atlyginimas ne tik kad labai mažas, bet ir visiškai nei teisingas, nei protingas ir tikrai nieko bendro neturintis su tomis teisėjo Konstitucijoje numatytomis išskirtinėmis funkcijomis.
– Į teismą dėl per krizę sumažintų teisėjų algų kreipęsi 25 Kauno apygardos teismo teisėjai pastebi, kad per 13 metų apygardų teismų teisėjų atlyginimas po mokestinių pakeitimų realiai net sumažėjo 3,2 proc. Kaip manote, kodėl prieita prie tokios situacijos?
– Situacija tikrai yra makabriška vien dėl to, kad teisėjai turi kreiptis su ieškiniu ar pretenzija valstybei. Kaip tai atrodo iš šalies? Turbūt nekaip, ypač visuomenei, nes tai gali paskatinti nepasitikėjimą bet kuria iš valdžių. Bet čia yra ne teisėjų, kurie kreipėsi į teismą, bėda. Tai yra ta situacija, kai teisėjai nežino, ką daugiau daryti. Manau, kad negalima priekaištauti teisėjams, taip būtų paneigta jų, kaip kiekvieno iš mūsų, Lietuvos piliečių, turima teisė ginti savo teises teisme.
Į teismą atėjęs dirbti pradedantysis teisėjas, turintis 5 metų teisinio darbo stažą, per mėnesį uždirba 1898 eurus į rankas. Jei kalbėtume apie patyrusį teisėją, gaunantį 30 proc. priedą už stažą valstybės tarnyboje, tai šiuo metu per mėnesį jis gauna 2306 eurus į rankas.
A. Purvainis
Aišku, yra ir kita medalio pusė. Turėjo būti pagalvota ir priimti atitinkami sprendimai prieš keletą metų, kad tokia situacija nesusidarytų. Dabar galima priimti sprendimus, bet klausimas, ar tai nebūtų daroma pavėluotai, nes traukinys nuvažiavo, ieškinys teismui pateiktas.
Galbūt galėtų būti keliamas klausimas Konstituciniam Teismui apie tai, kodėl mokestinės bazės pakeitimai, kaip tvirtina teisėjai, galėjo padaryti įtaką tam, kad jų atlyginimai sumažėjo. Klausimas, ar tai atsiliepė visų žmonių atlyginimams, ar tik teisėjų algoms.
– Šiuo metu, jei kalbėtume apie teisėjų atlyginimų skaičiavimą, teisėjai yra viename katile su valstybės tarnautojais, pareigūnais, politikais, kuriems visiems yra taikomas bazinis algos dydis, šiuo metu siekiantis 181 eurą.
Jūs užsiminėte, kad teisėjai, pagal Konstituciją, atlieka išskirtinę funkciją valstybėje, tad galbūt teisėjų algoms skaičiuoti turėtų būti taikoma atskira sistema?
– Iš esmės galima sutikti su tokiu mąstymu, taip būtų parodomas išskirtinis dėmesys teisėjams, nesiejant jų su valstybės tarnybos pertvarkomis ar panašiai.
Dabar valstybės tarnybos reformos pakete yra ir pareiginės algos bazinio dydžio projektas. Ten numatyta, kad tas bazinis dydis būtų nustatomas, pasitelkiant Statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų vidutinį šalies darbo užmokestį. Tai būtų labai objektyvu, bet čia yra ir blogoji pusė – norima nustatyti, kad tas Statistikos departamento paskelbtas praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis būtų nustatytas, remiantis dvejų metų senumo rodikliais. Kodėl reikia skaičiuoti algą pagal tai, kas buvo prieš dvejus metus? Gyventume ir gautume atlyginimą pagal situaciją, kokia buvo prieš dvejus metus. Tai nėra rimta, racionalu. Per dvejus metus vidutinis darbo užmokestis gali padidėti, bet teisėjai gautų algą, kuri būtų apskaičiuota pagal situaciją, buvusią prieš dvejus metus, tai yra gautų neadekvatų darbo užmokestį, realiai mažesnį. Galima juk būtų padaryti, kad kitų metų teisėjų alga būtų nustatyta pagal einamųjų metų rodiklius.
Kitas klausimas – planuojama panaikinti teisėjams priemoką už stažą valstybės tarnyboje, priemoką už budėjimus, darbus savaitgaliais ir švenčių dienomis. Paliekama tik gryna pareiginė alga. Čia yra pagrindinė blogybė. Tai, kas galbūt tinka valstybės tarnautojams, netinka teisėjams. Viešojoje erdvėje buvo apskaičiuota, kad, priėmus pakeitimus, apylinkės teisėjo atlyginimas pakiltų iki 3,5 tūkst. eurų į rankas. Kaip minėjau, pas mus teisme naujas, nepatyręs teisėjas uždirba apie 1,9 tūkst. eurų. Tad atrodo, kad alga nemažai padidėja, bet įvertinus tai, kiek metų nebuvo prie to prisiliesta, klausimas, ar čia yra labai daug. Priemoka už valstybės stažą yra ne šiaip sau priedas prie algos. Dabar matome srautą teisėjų, paliekančių sistemą, tai mes turime dėti pastangas, kad priemoka už ištarnautus valstybei metus, kaip finansinė paskata teisėjui ne tik ateiti, bet ir pasilikti joje, matant galimybę čia daryti karjerą, išliktų.
Kalbant apie priemokas už darbą savaitgaliais, švenčių dienomis, noriu priminti, kad apylinkių teismuose ikiteisminio tyrimo teisėjai dirba, nepaisydami įprasto darbo dienų režimo. Joks žmogus negali būti suimtas be teismo leidimo, per 48 valandas nuo asmens sulaikymo jo suėmimo klausimas turi būti išspręstas. Tarkime, jei asmuo sulaikytas penktadienį, tai vėliausiai sekmadienį jo suėmimo klausimas turi būti teisme išspręstas. Jei būtų panaikintos priemokos už darbą nedarbo dienomis, kaip tai atitiktų teisėjo nepriklausomumui ir jo garantijoms keliamus reikalavimus? Manau, jei nebūtų mokamas atlygis už darbą nedarbo dienomis, tai būtų jau įstatymų pažeidimas.
– Kokias dar problemas pro akis praleidžia valdžios atstovai, mėgindami spręsti problemas, su kuriomis susiduria teismai?
– Teismo, kaip institucijos, finansinio nepriklausomumo klausimas nėra iš viso sprendžiamas. Kalbu, tarkime, apie lėšas, skiriamas vertimams, nes tiek Konstitucija, tiek kiti teisės aktai garantuoja vertimą nesuprantančiam mūsų valstybinės kalbos žmogui, dalyvaujančiam teismo procese. Kalbu ir apie pašto išlaidas. Šios išlaidos didėja, nes paslaugos brangsta.
Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo finansavimo poreikis patenkintas maždaug apie 70 proc. Jeigu būtų užpildyti visi – tiek teisėjų, tiek ir kitų darbuotojų – etatai, tai mes turbūt lapkritį jau nebeturėtume iš ko mokėti atlyginimų. Jeigu mokėtume atlyginimus 100 procentų, tai kitų darbuotojų algoms galbūt rugsėjį pritrūktume pinigų. Aišku, galime problemą spręsti kitaip – nevykdyti konkursų į teisėjų padėjėjų, sekretorių pareigas ir atsisakyti 40 proc. teisėjų padėjėjų, 40 proc. sekretorių, raštinės darbuotojų. Likusiems darbuotojams užtektų pinigų, bet juk suprantame, į kokią situaciją patektume. 10 teisėjų dirbtų su 6 sekretoriais, su 6 padėjėjais, raštinėje darbuotojų skaičius sumažėtų trečdaliu. Tokiu atveju smarkiai nukentėtų pats teismo darbas, teisingumo vykdymas, tad teismui lieka verstis per galvą, bandant spręsti šiuos iššūkius.
Viešojoje erdvėje buvo apskaičiuota, kad, priėmus pakeitimus, apylinkės teisėjo atlyginimas pakiltų iki 3,5 tūkst. eurų į rankas.
A. Purvainis
Dar vienas pavyzdys, iliustruojantis, koks turėtų būti svarbus teismų finansinis nepriklausomumas, – Kauno apylinkės teismas už pašto išlaidas šiuo metu yra skolingas 124,5 tūkst. eurų. Apskaičiuotas poreikis pašto išlaidoms, skirti pinigai, bet vėliau Lietuvos pašto iniciatyva įkainiai padidinti du su puse karto, tad išlaidos pašto paslaugoms išaugo, o lėšų tam neturėjome. Kas mėnesį gauname apie 35 tūkst. eurų dydžio sąskaitas. Dar daugiau – lapkritį baigiasi sutartis su Lietuvos paštu, o naujos sutarties sudarymas reikštų dar 30 proc. didesnius įkainius. Taigi, kitąmet turėsime dar didesnius įsiskolinimus. Dėl migrantų bylų antplūdžio taip pat buvome priėję liepto galą, kai birželio mėnesį išnaudojome vertimams skirtas lėšas, teko reaguoti, atsakinėti į vertimų paslaugas teikiančio biuro laiškus su grasinimais skaičiuoti delspinigius. Teko kreiptis į Finansų ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo vertimo paslaugoms. Kai paslaugų tiekėjai ragina teismą susimokėti už paslaugas, o priešingu atveju netiesiogiai grasina kreiptis į teismą, tai situacija primena siaubo filmą. Tokia situacija turbūt būtų neįsivaizduojama kitose, senesnėse demokratijose.
