Lietuvoje pasigirsta vis daugiau siūlymų į kariuomenės veiklą įtraukti daugiau civilių. Beveik 60 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, o valdančioji Tėvynės Sąjunga neatsisako ambicijų karo tarnybą ateityje padaryti privaloma. Kariuomenė siūlo ne vieną galimybę pageidaujantiems įgyti karinių žinių ir patekti į rezervą, tačiau LRT.lt kalbinti pašnekovai atskleidžia, kad baigę tokius kursus jie jau pamiršo kai kurias žinias, o kada bus pakviesti jas atnaujinti, neaišku.
Liepė važiuoti namo, nes karių per daug
Prieš 5 metus šauktinių tarnybą baigęs Matas kvietimą atnaujinti įgūdžius gavo likus keliems mėnesiams iki planuoto 5 metų termino. Vis dėlto jis nežino, kokiu principu į pratybas buvo surinkti rezervo kariai.
LRT.lt primena, kad privalomoji karo tarnyba į Lietuvą sugrąžinta 2015 metais.
„Girdėdavome gandus, kad per 5 metus tikrai paims. Mane likus keliems mėnesiams iki 5 metų ir paėmė į rezervo pratybas, bet tai sutapo su karu Ukrainoje. Kiti žmonės buvo su įvairiais laiko tarpais: vieni po 3, kiti po 4, treti po dar daugiau metų“, – sakė jis.
Kvietimas keliauti į poligoną jam atkeliavo netikėtai, likus vos dviem savaitėms iki kursų pradžios. Atrinktiems Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono rezervistams per tą laiką teko mesti visus planus ir keliauti į trijų savaičių trukmės pratybas.
Tačiau čia laukė siurprizas: atvykus buvo pasakyta, kad karių per daug, todėl dalis turės vykti atgal namo. Daugiausiai priekaištų pašnekovas turėjo mokymų kokybei. Anot jo, nusiteikus rimtiems mokymams, Lietuvos kariuomenės pratybomis teko nusivilti, didelę dienos dalį kariai leido kambariuose, kartais išeidavo į pratybas miške arba teorines paskaitas.
Mato teigimu, rezervistai pratybų metu nuolat rūkė cigaretes, nes daugiau tiesiog nebuvo ką veikti. Jis sakė susidaręs įspūdį, jog pratybos vyksta dėl varnelės, kai kurie mokymai buvo skirti tokiems elementariems dalykams, pavyzdžiui, kaip žygiavimas vora.
„Mėnesį išėmė iš gyvenimo, tai norisi, kad jis būtų prasmingas <...> Liūdna, nes visiems nusispjauti. Liūdniausia, kad tos pratybos vyksta grynai dėl varnelės“, – piktinosi pašnekovas ir pridūrė, kad karo Ukrainoje metu kilo pagrįsti lūkesčiai per pratybas išmokti daugiau.
Įgūdžiai silpsta
Kitas LRT.lt pašnekovas Jonas privalomąją karinę tarnybą baigė prieš 5,5 metų, tačiau jokios žinios iš kariuomenės, kad reikia atnaujinti įgūdžius, dar negavo.
„Keli mano draugai, su kuriais tarnavau, jau praėjo atnaujinimo kursą pavasarį. Bet kiek esu girdėjęs iš savo draugų, kurie irgi tarnavo, jeigu ir gauną laišką dėl įgūdžių atnaujinimo, ignoruoja jį ir daugiau jokių žinių iš Krašto apsaugos“, – minėjo Jonas.
Paklaustas, ar nepamiršo kariuomenėje įgytų žinių – elementaraus išmanymo apie ginklus, palapinės statymą, pašnekovas juokavo, kad vis dar klojasi lovą taip, kaip išmoko tarnyboje.
„Žinios tikrai išliko. Norėčiau dar pašaudyti, pamėtyti granatų, reikėtų tokio fizinio atsigavimo“, – sakė jis.
LRT.lt žiniomis, nežinia dėl to, kada ir ar bus kviečiami atnaujinti įgūdžių, kamuoja ne tik šauktinius. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigęs Zigmas, kaip ir kiti pašnekovai, šiandien dirba civilinį darbą. Jis tikėjosi, kad jį atnaujinti įgūdžių pakvies jau prieš metus, tačiau kvietimo dar nesulaukė.
„Manau, kad būtų sveika“, – Zigmo teigimu, įgūdžius atnaujinti jam jau praverstų.
Savanoriškai karinę tarybą prieš 2 metus baigusi Agnė sako, kad įgūdžių atnaujinimo laikas jai nėra aiškus.
„Kiek suprantu, atnaujinimas turi būti po 5 metų nuo baigimo datos, bet girdėjau iš kolegų, kad prasidėjus karui Ukrainoje, tas laikotarpis sutrumpėjo iki 3 metų. Iš tikrųjų, nelabai žinau, kaip čia kas bus“, – pašnekovės teigimu, baigusi savanorišką tarnybą ji apie įgūdžių palaikymą nieko negirdėjo.
Kariuomenė: kiekvieno kario periodiškai apmokyti nebūtina
Šiuos kariuomenės rezervistų nusiskundimus LRT.lt perdavė kariuomenei ir paprašė paaiškinti galiojančią tvarką. Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba neinformavo apie tikslų laiką, kada galima tikėtis sulaukti kvietimo prisiminti įgūdžius.
Kariuomenė taip pat patvirtino, kad kai kurie buvę šauktiniai nesulaukia kvietimo atnaujinti įgūdžių ir po 5 metų, tačiau tai normalu.
„Dažniausiai kariai šaukiami ne anksčiau nei po 3–5 metų nuo išėjimo į atsargą, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad pagal teisinę bazę nėra įpareigojimo būtinai pašaukti kiekvieną rezerve esantį karį ar apmokyti jį periodiškai – tai vykdoma pagal suplanuotus realius minėtus poreikius ir galimybes“, – teigiama atsiųstame atsakyme.
Kariuomenė taip pat informavo, kad mokymus baigę kariai dešimčiai metų išleidžiami į aktyvųjį rezervą, o tuo laiku gali būti pakviesti į pratybas ar mokymus iki 60 dienų. Taip pat jie gali sulaukti kvietimo vykdyti užduočių pagal kariuomenės poreikius.
„Šaukimas į pratybas ir mokymus vykdomas vadovaujantis Karo prievolės įstatymu ir Krašto apsaugos ministerijos tvarka“, – teigiama atsakyme.
Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba pakomentavo nusiskundimus, esą kariai nusivylė mokymų kokybe, daug laiko leido nieko neveikdami. Valdybos teigimu, „viso aktyviojo personalo rezervo karių rengimo metu norima atnaujinti karinius įgūdžius, kuriuos jie įgijo tarnaudami kariuomenėje prieš 5 ar 10 metų“.
„Programa susideda iš teorinių ir praktinių užsiėmimų: ryšiai, rikiuotės pratybos, taktika, ginklai, technika, topografija, medicina, fizinis rengimas ir t. t., be abejo, dienotvarkėje numatytas laikas maitinimui bei saviruošai. Visą karių rengimą veda profesionalūs kariai, turintys ilgametę patirtį ir instruktoriaus kvalifikaciją“, – apie tai, kaip užtikrinama mokymų kokybė, sakė kariuomenės atstovai.
Paaiškėjo, kad neseniai atsirado ir pokyčių – iki šių metų galiojo speciali rezervo karių įgūdžių atnaujinimo programa.
„Nuo vasario mėnesio ji vykdoma pagal individualių užduočių sąrašus ir atlikimo standartus <...> Tai reiškia, kad kiekvienas padalinys rengia aktyviojo personalo rezervo karius pagal to padalinio iškeltas užduotis. Aktyviojo personalo karių rengimas yra integruojamas į padalinio, kuriame jis vyksta, karinio rengimo ciklą, užtikrinant, kad karinis vienetas galėtų treniruotis ir prireikus vykdyti paskirtas užduotis kartu“, – sakoma kariuomenės komentare.
Pocius: trūksta infrastruktūros
LRT.lt kalbinti Seimo nariai tvirtino apie tokią problemą – esą karinius įgūdžius gavę jaunuoliai vėliau juos primiršta – nėra negirdėję. Nors pastaruoju metu Seime išryškėjo dvi stovyklos – pritariantys visuotiniam šaukimui ir manantys, kad kariuomenė turėtų būti paremta profesionalais, skirtingų frakcijų nariai sakė, kad rezervo karių įgūdžiai turėtų būti atnaujinami.
Seimo narys, konservatorius ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius minėjo, kad kariuomenės galimybės mokyti daugiau karių, jo žiniomis, yra ribotos.
„Tas procesas vyksta, į pakartotinius mokymus yra kviečiama nuolat. Tačiau šauktinių skaičius yra gana didelis, ir dabartinės galimybės... Turiu omenyje infrastruktūros stygių. Esame priėmę daug NATO pastiprinimo pajėgų. Pakartotiniai šauktinių mokymai yra skiriami tiems, kurie tarnavo anksčiau, kai kurie prieš 10 metų ir dar daugiau“, – sakė jis.
Jis paminėjo, kad Krašto apsaugos ministerija sparčiai atnaujina karinę infrastruktūrą. Tačiau A. Pocius nemano, kad dar daugiau šauktinių – visuotinė karo tarnyba, kurią remia TS-LKD, sukeltų problemų, kol pati kariuomenė neturi pakankamai išteklių.
„Nematau problemos, viskas vyksta laipsniškai. Negi nieko nedarysime ir lauksime, kol per 2, 3 ar 4 metus sutvarkys infrastruktūrą ir tada kviesime. Kiekvienas karinis dalinys turi rezervą ir jie turi kviesti [atnaujinti įgūdžius], pagal galimybes tą ir daro“, – sakė pašnekovas.
Buvęs kariuomenės vadas neatsakė, po kiek metų įgūdžius atnaujinti būtina, tačiau paminėjo, kad per 5 metus gautos žinios tikrai neturėtų pasimiršti. Nerimaujantiems jis siūlė žinias atnaujinti savarankiškai, jungtis prie Šaulių sąjungos.
„Atnaujinti šaudymo, taktikos ginklų sistemos valdymo įgūdžius – tai pagrindiniai dalykai <...> Kaip buvęs karys, tikrai galiu pasakyti, kad 5 metai yra minimalus laikotarpis“, – sakė jis.
A. Pociaus frakcijos kolega Paulius Saudargas, pastaruoju metu dažnai pasisakantis už išplėstą karo tarnybą, sakė, kad idėjos šalininkai sako, jog bazinius karinius įgūdžius įgiję asmenys galėtų įgūdžius atnaujinti gal net ir kasmet.
„Taip būti neturėtų, įgūdžius palaikyti, atnaujinti yra vertybė, esame tuo suinteresuoti. Manau, kad atnaujinsime mobilizacijos, ginkluotųjų pajėgų įstatymus apskritai: kas į juos turėtų įeiti, daug kalbame apie šaulius, jų integraciją <...>, kitus žmones, kurie valdo ginklą: vidaus sistemos pareigūnai, saugos tarnybų darbuotojai, medžiotojai. Tai būtų susiję ir su kartotiniais mokymais, kasmetiniais ar rečiau“, – apie frakcijos kolegų viziją, kaip turėtų atrodyti karo tarnyba, sako politikas.
Socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas sakė taip pat negirdėjęs apie problemą, jog rezerve esantys kariai įgūdžius atnaujina pernelyg retai. Būtent socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai yra išreiškę didžiausią pasipriešinimą visuotiniam šaukimui.
„Girdėjau, ir pats ministras kalba apie rezervo paruošimą <...> Jei jie buvo šauktiniai, jie tą pradinį paruošimą gavo, pagrindus turi, tačiau gyvenime keičiasi daug kas, ne tik ginkluotė, su ja reikia susipažinti, mokėti prižiūrėti, aptarnauti ir panaudoti. Pamažu nedirbant tam tikro darbo, įgūdžiai išsitrina, juokaujama, kad tik dviračiu, kartą išmokus, mokėsi važiuoti visą gyvenimą. Aišku, kad įgūdžius reikia atnaujinti, tam reikia turėti ir planą, ir nustatytą programą“, – apie rezervo karius kalbėjo J. Sabatauskas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis LRT.lt taip pat paminėjo infrastruktūros, instruktorių ir ginkluotės trūkumo problemą, kuri neleistų į kariuomenę įtraukti daugiau neprofesionalių karių.
„Priklauso ir nuo specializacijos, kurią įgyja, periodiškumas turbūt ne visiems vienodas <...> Nei infrastruktūros, nei ginkluotės nėra, todėl šiandien geriausias yra mišrus kariuomenės modelis“, – sakė jis.
