Lietuvos gyventojai palankiausiai šalyje vertina prezidentus Valdą Adamkų, Gitaną Nausėdą, Dalią Grybauskaitę, tiesa, tarp jų į trečiąją vietą įsispraudė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Ekspertai teigia, kad šis politikas įsitvirtina populiariausiųjų visuomenės veikėjų gretose. Apklausa taip pat atskleidžia, jog geriausiai partijų reitingų viršūnėje toliau karaliauja trys partijos – socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Apklausa vyko 2022 m. liepos 12–28 dienomis. Per tyrimą asmeniniais interviu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni). Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, gyvenvietės tipą ir apskritis. Apklaustų žmonių nuomonė rodo aštuoniolikmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida siekia iki 3,1 proc.
Tarp populiariųjų prezidentų įsiterpia ministro pavardė
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, kurioje prašyta įvertinti 22 dažniausiai minimus visuomenės veikėjus, duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus – buvusį šalies vadovą V. Adamkų (83 proc.) ir dabartinį prezidentą G. Nausėdą (66 proc.).
Į palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų penketuką taip pat patenka krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Jis, užimdamas trečiąją vietą, turi tiek pat palankių atsiliepimų (56 proc.) kaip ir buvusi prezidentė D. Grybauskaitė, tačiau ši yra laipteliu žemiau, kadangi ją vertinančių nepalankiai (36 proc.) yra daugiau negu nepalankiai atsiliepiančių apie A. Anušauską (26 proc.).
Penktoje vietoje palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų gretose įsitaisęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (palankiai vertina 50 proc., nepalankiai – 30 proc.).
Dar du visuomenės veikėjus gyventojai, apklausos duomenimis, vertina palankiau negu nepalankiau: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę ir eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų) liepos mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos šešis politikus – ekonomikos ir inovacijų ministrę, Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc.), buvusį Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį (74 proc.), užsienio reikalų ministrą, TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį (74 proc.), Seimo narį Petrą Gražulį (68 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovą, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (65 proc.) ir premjerę Ingridą Šimonytę (64 proc.).
Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. birželį) vykusia apklausa, labiausiai (6 procentiniais punktais) sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį, 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininką P. Gražulį, 4 procentiniais punktais pablogėjo šių trijų politikų vertinimas – buvusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos bei R. Žemaitaičio, 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių buvusiu Darbo partijos pirmininku, europarlamentaru Viktoru Uspaskichu.
Per paskutinį pusmetį labiausiai sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (16 procentinių punktų – nuo 51 proc. iki 35 proc.) bei atsistatydinusį Darbo partijos pirmininką, europarlamentarą V. Uspaskichą (11 procentinių punktų – nuo 33 proc. iki 22 proc.). 9 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių S. Skvernelį (nuo 50 proc. iki 41 proc.), 8 procentiniais punktais – V. Sinkevičių (nuo 49 proc. iki 41 proc.), 5 procentiniais punktais nuo metų pradžios sumažėjo teigiamai vertinančių D. Grybauskaitę, V. Blinkevičiūtę ir A.Verygą.
Anušausko reitingus augina komunikacijos stilius, visuomenės palankumas kariuomenei
LRT.lt kalbinta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras A. Anušauskas savo populiarumu aplenkė tiek anksčiau, tiek ir pastaruoju metu populiarumo, rodos, neprarandančią buvusią šalies vadovę D. Grybauskaitę.
Pašnekovės teigimu, visuomenės palankumas A. Anušauskui veikiausiai susijęs su teigiamu žmonių požiūriu į Lietuvos kariuomenę karo Ukrainoje kontekste ir šio ministro komunikavimo stilius.
„A. Anušauskas vertinamas geriau už D. Grybauskaitę, nes palankių vertinimų abu turi tiek pat, bet nepalankių vertinimų jis turi mažiau negu D. Grybauskaitė.
Pagrindinis dalykas – tarp institucijų dabar labiausiai pasitikima kariuomene, tad galima čia įžvelgti įtaką, ryšį, nes Krašto apsaugos ministeriją žmonės sieja su kariuomene. Antras dalykas – A. Anušauskas dažniausiai kalba saugumo ir karo klausimais, kalba ramiai, išlaikytai, negąsdina per daug, sudaro kompetentingo ministro įvaizdį. Be to, jis neturėjo neigiamų istorijų, jį visuomenė anksčiau mažiau žinojo, o dabar A. Anušauskas yra žymiai dažniau viešojoje erdvėje ir žmonės mano, kad jis yra savo vietoje, suprantantis, ką daro“, – dėstė sociologė.
Apie A. Anušausko komunikacinį stilių kalbėjo ir Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų daktaras, politologas Ainius Lašas. Anot jo, ši ir anksčiau atliktos apklausos rodo aiškią tendenciją – krašto apsaugos ministras įsitvirtina populiariausių politikų gretose.
„Matosi, kad A. Anušauskas įsitvirtino tarp lyderių kaip politinė asmenybė. Ar tai keisis karo Ukrainoje eigoje, šis klausimas lieka atviras. Bet dabar susidaro įspūdis, kad A. Anušauskas yra stabilus, nuoseklus politikas, kuris žino, ką daro, ir tarsi užduoda tam tikrą toną užsienio ir saugumo politikoje. Dėl to, manau, žmonės A. Anušauskui ir dėkoja tuo palankiu reitingu“, – LRT.lt kalbėjo politologas.
Pasak A. Lašo, A. Anušausko populiarumas taip pat rodo, kad Lietuvos gyventojai ne visada atskirus politikus sieja su partijomis. Pašnekovas pažymėjo, jog šiuo atveju apklausos rezultatai signalizuoja, jog ministras nėra tiesiogiai siejamas su TS-LKD, kuri nėra pati populiariausia partija.
„Žmonės netraktuoja A. Anušausko kaip užkietėjusio konservatoriaus, žmonės netapatina jo su partija, žiūri į jį kaip į atskirą politiką, kaip ministrą, kuris jiems imponuoja“, – dėstė A. Lašas.
Sociologė R. Ališauskienė, paklausta apie kiek sumenkusį eksprezidentės D. Grybauskaitės reitingą, tvirtino, kad šis pokytis yra nežymus, kad šios politikės visuomenė nepamiršta iki šiol.
„D. Grybauskaitės žmonės nepamiršo, o prasidėjus karui, ekonominiams iššūkiams, jos ta aštresnė retorika vėl sulaukė daugiau dėmesio. Buvusios prezidentės vertinimas išlieka teigiamas, tad toks rezultatas asmens, kuris neina jokių oficialių pareigų, yra labai neblogas. Aišku, V. Adamkaus fenomenas yra dar ryškesnis, nes jis komentuoja, kalba viešai retkarčiais, bet šis žmogus išlieka ramaus, solidaus politiko simbolis, tad iš pirmos vietos ir neišeina“, – tikino ji.
Matosi, kad A. Anušauskas įsitvirtino tarp lyderių kaip politinė asmenybė.
A. Lašas
Opozicinių partijų lyderiai ėmė buksuoti
Politologas A. Lašas, kalbėdamas apie kitų visuomenės veikėjų reitingus, teigė, kad iš esmės didelių pokyčių vasarą, kai politinis gyvenimas yra sulėtėjęs, beveik neįvyko.
Tiesa, anot jo, nors opozicinės LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė ir išlieka viena populiariausių visuomenės veikėjų, vertinant ilgesnį laikotarpį, akivaizdu, kad politikės reitingas po truputį mažėja.
„V. Blinkevičiūtė yra gana populiari, bet jos reitingas po truputį menksta, jei žiūrėtume ilgesnį laikotarpį. Jai palankus reitingas mažėja, o nepalankus didėja. Nežinau, kiek ta tendencija išliks, gal tai vasaros įtaka, bet iš principo sakyčiau, kad V. Blinkevičiūtė turėtų sunerimti.
V. Blinkevičiūtė, kaip politikė, išlieka neišsiskirianti tarp lyderių. Ji kartais kažką pakritikuoja, kartais kažką pasiūlo, bet išskirtinio aktyvumo ar idėjų siūlymo iš jos nematome ir tai atsispindi reitinguose, kurie truputį lyg trupa“, – apie socdemų vadovės populiarumo mažėjimo priežastis kabėjo politologas.
A. Lašas teigė panašią tendenciją įžvelgiantis ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko, ekspremjero S. Skvernelio atveju. Politologas pastebėjo, kad sukūręs naują partiją Seimo narys veržėsi į populiariausių visuomenės veikėjų gretas, tačiau dabar ėmė ir užbuksavo.
„S. Skvernelio iššovimas į priekį užbuksavo ir nematome kažkokio tolesnio proveržio. Naujos partijos lyderiui turėti neigiamą reitingą nėra labai gerai.
S. Skvernelis yra senas politikas, jau visiems gerai pažįstamas, jo praeitis įvairiai vertinama, bet reitingai gal atsiskleidžia žmonių požiūrį į tą S. Skvernelio mėtymąsi, ne visai pagrįstą ir nuoseklią jo kritiką dabartinės Vyriausybės atžvilgiu – kartais atrodo, kad vieną kartą S. Skvernelis kritikuoja ministrų kabinetą, kitą kartą atrodo, kad lyg ir paremia, apgina“, – aiškino A. Lašas.
Anot sociologės R. Ališauskienės, „Baltijos tyrimų“ liepos mėnesio apklausos rezultatuose kiek labiau iš opozicinių partijų lyderių populiarumu išsiskiria partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas R. Žemaitaitis. Jo populiarumo priežastis, pasak pašnekovės, aktyvus komunikavimas su rinkėjais.
„R. Žemaitaitis paprastai yra vienas geriausiai vertinamų iš opozicijos politikų. Kitas dalykas – jo aktyvumas viešojoje erdvėje yra gana didelis. Gal mes mažiau jį Vilniuje matome, bet rajonuose R. Žemaitaitis yra labai aktyvus, jį žmonės mato, seka, jo žinomumas didelis. Be to, politikas nebijo kalbėti aštriai, tad pataiko į žmonių, kuriems patinka toks kalbėjimas, kategoriją“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Kairieji išlieka lyderiais
„Baltijos tyrimų“ liepos mėnesio apklausos duomenys rodo, jei artimiausią sekmadienį vyktų Lietuvos Seimo rinkimai, tai didžiausią gyventojų palaikymą turėtų LSDP (14 proc.), antroje ir trečioje vietoje būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (12 proc.) bei TS-LKD (11 proc.).
Tyrimo duomenimis, dar keturias partijas palaikytų po 5 procentus ar daugiau suaugusių šalies gyventojų – partiją „Laisvė ir teisingumas“ (9 proc.), Liberalų sąjūdį (7 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (5 proc.) bei Darbo partiją (5 proc.).
Kitas keturias partijas, kaip rodo apklausos rezultatai, palaiko po du ar mažiau procentų apklaustų rinkėjų, tai yra LLRA-KŠS, Laisvės partiją, Lietuvos regionų partiją bei Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus). Už Lietuvos žaliųjų partiją šiuo metu ketina balsuoti mažiau nei pusė procento apklaustų rinkėjų.
Trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti (tai 9 procentiniais punktais mažiau nei buvo prieš mėnesį, t.y. tokia dalimi padidėjo kurią nors iš partijų pasirinkusių paremti rinkėjų dalis).
Lyginant su 2022 metų birželio mėnesio apklausa, 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, ketinančių per Seimo rinkimus balsuoti už partiją „Laisvė ir teisingumas“, 3 procentiniais punktais per mėnesį padaugėjo palaikančių LSDP, o kitų partijų palaikymas pakito nežymiai.
Nuo praėjusių metų vasaros pabaigos labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie per rinkimus ketina balsuoti už šias dvi opozicines partijas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (sumažėjo 7 procentiniais punktais – nuo 12 iki 5 proc.) bei LSDP (sumažėjo 4 procentiniais punktais – nuo 18 iki 14 proc.).
Per paskutinius metus be S. Skvernelio įkurtos naujos partijos, savo rinkėjų skaičių padidino tik dar viena partija: tai „Laisvė ir teisingumas“ (padidėjo 3 procentiniais punktais – nuo 6 iki 9 proc.), o Laisvės partijos palaikymas per metus sumažėjo 2 procentiniais punktais (nuo 4 iki 2 proc.).
Nuo praėjusių metų rugpjūčio visiškai nepakito ar pakito minimaliai tik trijų partijų rinkėjų dalis: TS-LKD (11 proc. suaugusių šalies gyventojų už ją ketino balsuoti prieš metus, tiek pat ir dabar), Liberalų sąjūdžio (prieš metus palaikė 6, o dabar 7 proc.) bei Darbo partijos (tiek prieš metus, tiek ir dabar už ją ketino balsuoti apie 5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų).
Gal mes jo mažiau Vilniuje matome, bet rajonuose R. Žemaitaitis yra labai aktyvus, jį žmonės mato, seka, jo žinomumas didelis.
R. Ališauskienė
Perspėjimai tiek socdemams, tiek ir S. Skverneliui
Politologas A. Lašas, vertindamas partijų reitingus, pabrėžė, kad opozicinės LSDP lyderiavimas liepą turėtų būti vertinamas atsargiai, kadangi socdemų reitingai nuolat siūbuoja.
„Tarkime, vasarį socialdemokratų reitingas buvo apie 16 procentų, o dabar yra 14 procentų. Anksčiau, birželį, buvo ir 11 procentų. Tai tie siūbavimai nėra radikalūs. [...] Spręsti, kalbėti apie aiškias tendencijas kol kas nesinorėtų“, – svarstė pašnekovas.
Politologas tikino, kad nors S. Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šiuo metu yra antroje populiariausių partijų sąrašo vietoje, panašu, kad jos reitingų augimo laikotarpis nutrūko, tad, anot pašnekovo, partijos vadovai turėtų ieškoti šios tendencijos priežasčių.
„Pamažu trupa Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingai. Skaičiai nuo apklausos iki apklausos nėra statistiškai reikšmingi, bet, tarkime, balandį jų reitingas buvo 14,8 procento, o dabar – tik 12,1 procento. Aišku, pokyčiai yra paklaidos ribose, bet, jei būčiau partijos vadovybėje, susirūpinčiau dėl tokių skaičių“, – komentavo A. Lašas.
„Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė pažymėjo, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsitvirtino populiariausių partijų gretose LSDP ir „valstiečių“ prarastų simpatikų dėka.
„S. Skvernelio partija apkramtė socdemų ir „valstiečių“ reitingus – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dabar lygiai tiek turi palaikymo, kiek neteko minėtos partijos“, – aiškino pašnekovė.
Sociologės teigimu, artimiausiu metu didžiausia kova ir toliau vyks būtent tarp LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir kelių kitų kairės ar centro kairės partijų. Tiesa, R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad „valstiečiai“ nebus pats stipriausias varžovas šio flango kovose.
„Kairioji ar centro kairioji pusė, kur yra socdemai, „valstiečiai“, „darbiečiai“, R. Žemaitaitis ir S. Skvernelis, pagal nuotaikas, žmonių orientacijas, yra didesnė negu dešinioji, kur yra konservatoriai ir liberalai. Taigi didžiausias stumdymasis ir vyksta kairėje ir centro kairės pusėje, o didžiausias mūšis vyksta tarp trijų partijų – socdemų, „valstiečių“ ir S. Skvernelio partijos.
Išliks kautynės tarp socdemų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. „Valstiečiai“ yra truputį toliau, nes skilus partijai, iš jos daliai išėjus su S. Skverneliu, žmonės rinkosi, kurioje pusėje likti, o socialdemokratų ir S. Skvernelio rinkėjai išliko labiau panašūs pagal savo požiūrį į valstybės reikalų tvarkymą“, – dėstė sociologė.
Konservatoriai galėtų padidinti savo reitingus?
Politologas A. Lašas, vertindamas didžiausios valdančiosios TS-LKD partijos situaciją, teigė esantis nustebęs, kad šiai politinei jėgai net ir kriziniu laikotarpiu pavyko išlaikyti stabilų reitingą.
„Galvojau, kad šiame kriziniame laikotarpyje TS-LKD reitingas labiau kris, atras naują dugną. Vasarį partijos reitingas buvo apie 8 procentus, o dabar jis atsistatęs. Taigi įdomu, kad krizės akivaizdoje konservatorių reitingas išlieka stabilus“, – tvirtino jis.
Sociologės R. Ališauskienės manymu, konservatoriai turi lojalius rinkėjus, tad jie nerimauti dėl partijos palaikymo neturėtų. Pasak pašnekovės, TS-LKD turi galimybę į savo pusę patraukti ir savo elektoratui kiek mažiau būdingas rinkėjų grupes.
„Konservatoriai turi lojalius rinkėjus, didžioji jų dalis nėra situaciniai rinkėjai, tai yra žmonės, kurie balsuoja už TS-LKD arba iš viso nebalsuoja. Taigi konservatoriai tos rinkėjų bazės reikšmingai nepraras. Ar jie gali pritraukti papildomų rinkėjų? Jei kalbėtume apie pasyvius, į rinkimus paprastai nevaikščiojančius rinkėjus, tai konservatoriai galėtų pritraukti jaunimą arba tuos, kurie anksčiau balsavo už Laisvės partiją, kurios reitingas sumažėjęs yra“, – dėstė R. Ališauskienė.
