Užsienio reikalų ministerija sako susipažinusi su praėjusią savaitę Rusijos įteikta nota, Lietuvos bankams atsisakius priimti mokėjimus už Kaliningrado tranzitą. Užsienio reikalų ministerija ją perdavė Susisiekimo ministerijai.
Opozicijos atstovai pastebi dar vieną bręstančią užsienio politikos krizę ir sako, kad valdžia vėl lipa ant to paties grėblio. Pasak teisininkų, Kaliningrado tranzito krizė rugsėjį vėl gali pasikartoti, kai Rusijos mokėjimų už tranzitą galbūt nebepriims nė vienas Lietuvos bankas.
Cementas Lietuvos bėgiais į Kaliningradą riedėti nebeturėjo jau seniai, bet Europai apsigalvojus, džiaugsmas per Rusijos televiziją – rodoma, kaip atvyksta 60 vagonų su cementu devynioms įmonėms.
Džiaugsmas truko neilgai – už tranzitą Rusijos įmonės juk turi susimokėti „Lietuvos geležinkeliams“. Kol kas mokėjimai vyksta, bet nuo rugsėjo jų nebepriimti nusprendė paskutinis juos dar vykdęs Šiaulių bankas.
„Rizika, kuri kyla bankams pažeisti sankcijas, atsiskaitinėjant rubliais ar vykdant atsiskaitymus su Rusija ar Baltarusija, yra pakankamai didelė“, – nurodo VU docentas, teisininkas Gintautas Bartkus.
Tad rugsėjį galimas krizės pakartojimas – vėl stringantis tranzitas.
Dar praėjusią savaitę Rusija Lietuvai įteikė notą. Penktadienį Užsienio reikalų ministerija tik atsakė, kad ją nagrinėja. Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentavo plačiau.
„Notą gavom, perskaitėm ir perdavėm kolegom pagal kompetenciją atsakyti į Susisiekimo ministeriją. Transporto srities sankcijos bet kokia apimtimi yra Susisiekimo ministerijos atsakomybė“, – teigė jis.
G. Landsbergis sako, kad Rusija siekia padaryti „spaudimo įspūdį“ dėl Kaliningrado tranzito per Lietuvą.
„Notos ateina dažnai. Matot, ne visos notos yra paskelbiamos per žiniasklaidą. Tai aš suprantu, kad čia yra kažkokia galimybė padaryti spaudimo įspūdį naudojantis ir jūsų (žiniasklaidos – LRT.lt) susidomėjimu, sakykime, spausti valstybę tokiais būdais. Šiaip notos yra normalus dalykas netgi valstybėms, kurios kariauja. Jos irgi susirašinėja tam tikrais diplomatiniais kanalais“, – tvirtina ministras.
Opozicinėms partijoms tai jau matyta bręstanti dar viena šios valdžios užsienio politikos krizė.
„Mes jau kelintą kartą lipam ant to paties grėblio, kai pirma paliekam nuspręsti įmonėms ar Lietuvos geležinkeliams, ar atskiriems bankams, o po to tenka tuos sprendimus keisti“, – tikina Europos parlamento narys Juozas Olekas.
Išimtys galimos, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
„Šiuo metu bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis dėl išaiškinimo ir tranzito paslaugos priskyrimo prie valstybės funkcijų, tuomet svarstysime galimybę, pagal bankui priimtinas rizikas, taikyti jai išimtį“, – rašoma Šiaulių banko komentare.
„Lietuvos valdžia gali uždrausti ką nors daryti bankams, bet negali nurodyti, ką jie turi daryti“, – sako Europos parlamento narys Andrius Kubilius.
Pasak valdančiųjų atstovų, tai ne Lietuvos, o Rusijos problema.
„Jie tegul ieško kitų bankų, Vakaruose. Jeigu Lietuvos bankai tame mato riziką, gal kiti bankai kuriose nors kitose šalyse nemato tokios rizikos. Gal Lietuvos bankai tada priimtų mokėjimus iš tų kitų Europos bankų“, – svarsto A. Kubilius.
„Mes nematėm notų ar kokių pretenzijų bankams. Yra pretenzijos Lietuvai“, – pabrėžia J. Olekas.
Aiškios Lietuvos valdžios laikysenos labiausiai pasigenda kritikai.
„Jeigu bankai priėmė dabar vieną sprendimą, o po kurio laiko bus priimti kiti sprendimai, tai tada bus blogai. Jeigu šitie sprendimai yra tokie, kokie yra sutarta, tai tada viskas gerai“, – aiškina J. Olekas.
Pasak teisininkų, mokėjimus už prekes, kurioms taikomos sankcijos, draudžia Europos Sąjungos sankcijų reglamentas. Ar tai pakeistų dar vienas, naujas Europos Komisijos išaiškinimas? Anot teisininkų, nebūtinai.
„Šito bankų sprendimo pakeisti niekas negali“, – tvirtina G. Bartkus.
Kas toliau, nekomentuoja ir prezidentas, dalyvavęs santykių su JAV šimtmečio minėjime.
„Gal tokią šventinę dieną nekalbėkime apie konkrečius reikalus“, – nurodė Gitanas Nausėda.
