Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad lygiai prieš metus pradėta taikyti vadinamoji apgręžimo politika tapo lūžiu kovojant su neteisėtos migracijos krize ir tvirtino, kad atšaukti šio sprendimo taikymo neketinama.
Lygiai prieš metus Lietuvoje įsigaliojo vadinamoji apgręžimo politika, kuomet pasieniečiams buvo suteikta teisė neįleisti į Lietuvos teritoriją per sieną neteisėtai bandančių patekti migrantų ir juos grąžinti į Baltarusijos teritoriją.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad šis jos, kaip operacijų vadovės, sprendimas tapo lūžio tašku stabdant brutalią neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vykdomą hibridinę ataką.
„Kai neteisėti migrantai buvo ir yra naudojami kaip įrankis prieš mūsų valstybę ir ne tik prieš mūsų valstybę, bet ir prieš visą Europos Sąjungą (ES). Per metus buvo atremta apie 11 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.
Matyt, jų galėjo būti daugiau, jeigu ne šis sprendimas. Klausimas dabar, turbūt, retorinis, koks tas skaičius galėjo būti. Bet mes apsigynėme ir šitas sprendimas mums padėjo, jis buvo kertinis. Tikrai neplanuojame kažkokių pakeitimų daryti, nes mes privalome ir toliau gintis“, – tvirtino ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, ir toliau matomi Baltarusijos pareigūnų bandymai jėga stumti neteisėtus migrantus į Lietuvos teritoriją. Tiesa, ministrės teigimu, pagrindinė žinia yra ta, kad Lietuvos ir ES siena neteisėtai migracijai yra ir bus uždaryta.
Ministrė kalbėjo, kad pastaruoju metu sieną kirsti bandančių migrantų skaičiai gali būti lyginami su tais, kurie buvo stebimi praėjusiais metais.
„Prieš metus, rudenį, buvo panašūs bandymų kirsti Lietuvos sieną skaičius. Tik pastebime naujus dalykus, kad jei pernai tai buvo irakiečiai skraidinami lėktuvais, šiuo metu yra kitokia tendencija.
Tai yra žmonės, kurie turi leidimus gyventi ar kitokį statusą Rusijos Federacijoje, jie organizuotai, tam tikromis transporto priemonėmis yra vežami į Minską ir tada su Baltarusijos pareigūnų, pasienio pareigūnų pagalba yra stumiami į Lietuvą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Jos teigimu, toks migrantų gabenimo maršrutas vykdomas ne tik iš Maskvos, bet ir iš Sočio. Būtent stebint tai, anot ministrės, neplanuojama daryti pakeitimų apgręžimo politikoje. Ministrė taip pat sakė suprantanti, kad gali pasitaikyti įvairių provokacijų, todėl Lietuva privalo būti viskam pasiruošusi.
„Tai yra mūsų nacionalinio saugumo reikalas ir mes turime ginti ne tik savo šalies, bet ir ES saugumą. Bet suprasdami, kad tai ne tik nacionalinis, bet ir europinis klausimas, mes nuo pat krizės pradžios inicijavome ES teisės pakeitimus.
Kadangi nuo pat pradžių buvo aišku, kad ES teisė ir migracijos politika neatitinka nūdienos situacijos ir valstybėms, prieš kurias tokie režimai, kaip Baltarusijos režimas, organizuoja hibridines atakas naudojant neteisėtus migrantus, turi būti suteikti instrumentai ir ginklai gintis, turi būti numatytos tam tikros išimtys“, – sakė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, į Lietuvos teiktus siūlymus ES mastu jau yra dalinai atsižvelgta. Ji taip pat teigė, kad po to, kai Lietuva ėmėsi taikyti vadinamąją apgręžimo politiką, jos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys – Lenkija, Latvija.
„Šiuo metu VRM rengia Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisas, kuriose mes matome poreikį įstatymu įtvirtinti, kad ekstremalios, nepaprastosios ir karo padėties metu į Lietuvos teritoriją nebus įleidžiami užsieniečiai, ketinantis kirsti arba kirtę valstybės sieną tam neleistinose vietose.
Tą reikia aiškiai įtvirtinti įstatyme ir taip pat noriu pažymėti, kad tokias pataisas yra inicijavę estai, šiuo metu jau yra beveik paskutinė stadija jų parlamente“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad buvo ir yra užtikrinama galimybė patekti į Lietuvą teisėtais būdais, kreiptis dėl prieglobsčio užsieniečiai gali į konsulatus ar pasienio kontrolės punktus.
VRM: su ES konsultuojamasi dėl teismo sprendimo įgyvendinimo
Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį patikslino ministrę A.Bilotaitę: pasak ministerijos, kalbėdama apie konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, ji omenyje turėjo teisės aktų pokyčius, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu.
Ministrė spaudos konferencijoje apie tai pasisakė atsakydama į klausimą apie įstatymo projektą dėl apgręžimo.
„Informuojame, kad komentuodama apie konsultacijas su Europos Komisija, ministrė turėjo galvoje konsultacijas dėl pokyčių nacionalinėje teisėje, kurių gali prireikti įgyvendinant Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tai – įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ pataisos“, – BNS antradienį atsiųstame komentare rašė ministerija.
