„Kol nėra komisijos išvados, negaliu atsakyti į šį klausimą“, – paklausta, ar bus žeminama švietimo bendruomenės akiratyje atsidūrusio valstybinio matematikos egzamino vertinimo kartelė, sakė Nacionalinės švietimo agentūros vadovė Rūta Krasauskienė. Ji mano, kad, kaip kalbama neoficialiai, prastiems egzamino rezultatams įtaką galėjo padaryti ir karantinas. Kiek abiturientų neišlaikė egzamino, ji neatskleidė, mat dar nėra specialiai suburtos komisijos išvadų.
Švietimo bendruomenės užkulisiuose ne vieną dieną kalbama, kad 35 proc. matematikos valstybinį egzaminą laikiusiųjų jo neįveikė. Planuota ketvirtadienį paskelbti šio egzamino rezultatus, tačiau tai nenutiko. Paskelbta, kad švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė nurodė atlikti papildomą analizę prieš skelbiant rezultatus.
„Jūs gana tiksliai minite skaičių“, - atsakė jį į klausimą, ar sklandančios kalbos apie 35 proc. neišlaikiusiųjų yra pagrįstos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė prieš Vyriausybės posėdį sakė, kad priimti sprendimą stabdyti egzamino rezultatų skelbimą ją paskatino didelis skirtumas tarp šių metų ir ankstesnių metų rezultatų.
Ministrė nesutiko su moksleivių priekaištais, kad nežinodami matematikos egzamino, kuris būtinas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, rezultato jie nukentės. J. Šiugdžinienė pabrėžė, kad rezultatai, kaip ir žadėta, bus iki liepos 12 dienos.
„Tai nėra laikas tempiamas, yra darbas dirbamas“, – sakė ministrė.
Ji kol kas nepatikslino, ar bus keičiami minimalūs matematikos egzamino reikalavimai, kad būtų lengviau įveikti vertinimo kartelę.
„Prisiimu atsakomybę kiekvieną dieną“, – sakė J. Šiugždinienė.
R. Krasauskienė taip pat patikino, kad iki liepos 12 dienos bus paskelbti visų egzaminų rezultatai.
„Turbūt nepasakysiu nieko naujo. Visa Europa susiduria su panašia situacija. Yra susilpnėję mokinių gebėjimai, mokinių pasiekimai tiek gamtos mokslų, tiek tiksliųjų mokslų srityje. Akivaizdu, kad dabartinei moksleivių kartai mokytojų taikomi metodai turbūt nėra tinkami arba nėra pakankami. Tikriausiai reikėtų ateityje peržiūrėti ir metodiką. Keisis bendrosios programos, keisis egzamino reikalavimai, keisis turinio ugdymo programa, bus slenkstiniai patikrinimai, bus daugiau patikrinimų. Taigi judame panašia kryptimi, kaip ir visos Europos valstybės, bandydamos išspręsti šia problemą. Tų sudėtinių tikrai yra labai daug. Tai yra gana senos problemos. Ir dėl pedagogų rengimo srityje.
Visa ta visuma paskui ir duoda tokius rezultatus, kokių nenorėtume matyti“, – kalbėjo R. Krasauskienė.
Pasak jos, įtaką galėjo padaryti ir karantinas. Be to, tai, anot NŠA vadovės, yra sisteminė problema.
„Tam įtakos vienareikšmiškai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų – tai yra ir moksleivių pamokų lankomumas, ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę“, – kalbėjo R. Krasauskienė.
Pokyčius švietime vardijo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Į matematikos mokymo stiprinimą žiūrime kompleksiškai. Parengta nauja bendrojo ugdymo matematikos programa. Pradėsime taikyti nuo kitų metų rugsėjo. Tai bus orientuota į kompetencijas, ne į žinių įsisavinimą. Daugiau dėmesio bus skiriama mąstymo ugdymui ir problemų sprendimui“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas.
Jis priminė, kad nuo 2024 metų įvedami tarpiniai atsiskaitymai, kurie turės užtikrinti nuoseklesnį mokymąsi, užduotis išskaidant dalimis tikimasi, kad mokiniai galės geriau pademonstruoti savo dalykines kompetencijas.
„Numatomas slenkstis ketinantiems mokyti pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet PUPP (lietuvių kalbos ir matematikos) įvertinimas turėtų būti ne mažiau nei 4. Sudarant galimybes kiekvienam pasiruošti, būtų teikiama papildoma pagalba mokantis, galimybė perlaikyti PUPP, esant poreikiui kartoti kursą“, – sakė D. Lukas.
Targamadzė: už tai atsakinga NŠA
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, reaguodami į tai, kad pagal neoficialius duomenis matematikos brandos egzamino neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, teigia, jog kyla daug klausimų tiek dėl egzamino užduočių atitikimo, tiek dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žadėtų pagalbos priemonių mokiniams.
Pasak prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, tokie blogi, kaip neoficialiai skelbiama, matematikos egzamino rezultatai kelia didžiulį susirūpinimą, todėl būtina išsiaiškinti jų priežastis.
„Pirmiausia kyla klausimas, ar egzamino užduotys atitiko dalyko programą ir mokiniai turėjo galimybę pasiruošti. Už tai atsakinga yra Nacionalinė švietimo agentūra. Antra, ar ministerija ir jai pavaldi minėta Nacionalinė švietimo agentūra ėmėsi reikiamos iniciatyvos ir padėjo mokiniams pasirengti egzaminams, ar buvo suteikiama tinkama metodinė, konsultacinė pagalba vaikams, mokytojams siekiant kompensuoti pandemijos metu įvykusius mokymosi praradimus“, – sako parlamentarė prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Seimo narės teigimu, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė darbo pradžioje kalbėjo apie tai, kad reikia taisyti padėtį švietime, gerinti mokinių pasiekimus, tačiau praėjo dveji mokslo metai ir matome, kad rezultatai galimai net dar labiau blogėja.
„Tikrai neramu dėl to, kas vyksta su mūsų švietimo sistema. Ar buvo padarytos išvados? Privalomas matematikos egzaminas įvestas tam, kad skatintų vaikų loginį mąstymą, kitus gabumus. Tai yra neabejotinai vienas svarbiausių mokymosi dalykų. O tokie prasti matematikos egzamino rezultatai lemia abiturientų ateitį. Būtina sulaukti oficialių šio egzamino rezultatų ir jų paaiškinimo“, – pratęsė prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į tai, kad viešai nėra skelbiami dar gegužę vykusio Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Todėl, pasak jos, neaišku, ar taip bandoma vilkinti ir dangstyti galimus prastus žemesnių klasių vaikų mokymosi rezultatus.
