Europos Sąjungos (ES) sankcijomis apribojus Rusijos tranzitą į Kaliningrado sritį, Lietuvą pirmą kartą pasiekė tokio plataus masto kibernetinės atakos iš karą Ukrainoje vykdančios šalies-agresorės, tiesiogiai iš NATO viršūnių susitikimo Madride LRT RADIJUI sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Nors, pasak jo, šios atakos yra vidutinio lygio, tačiau verslo įmones jis įspėja apie galimus ir rimtesnius išpuolius. Ministras taip pat pasidžiaugė pasikeitusia Turkijos pozicija dėl NATO plėtros bei sako dėsiantis visas pastangas, kad partnerių batalionas Lietuvoje sėkmingai transformuotųsi į taip laukiamą brigadą.
Verslą įspėja apie galimas rimtesnes kibernetines atakas
Lietuva jau kelinta diena patiria kibernetines atakas. Vilniuje pasipylė masiniai grasinimai susprogdinti valdžios pastatus. Bent jau už kibernetines atakas atsakomybę prisiėmė Rusijos programišiai. Paklaustas, ar tai reiškia, kad Rusija pradėjo kibernetinį karą prieš Lietuvą, krašto apsaugos ministras sako, kad Rusija šį karą jau buvo pradėjusi, o dabar suaktyvino.
„Tas kibernetinis karas vyko visą laiką nesustojamai jau ne vienerius metus. Tačiau tokio masto ir intensyvumo, galbūt ne aukščiausio, o vidutinio, vyksta pirmą kartą. Konkreti grupuotė, kuri yra visada siejama su spec. tarnybomis, prisiima atsakomybę, pakankamai viešai ragina jungtis prie šių kibernetinių atakų kitus.
Mūsų valstybės institucijos, be abejonės, yra saugomos. Taip, buvo sutrikimų, nes atremiant tas takas reikia vykdyti tam tikrus techninius sprendimus ir kurį laiką svetainės ar duombazės būna neprieinamos“, – sako A. Anušauskas ir čia pat įspėja privačias įmones, kad šios imtųsi geriau saugoti savo internetinius duomenis.
Rusija, sustabdžius dalį tranzito į Kaliningradą, grasino atsakomosiomis priemonėmis. A. Anušausko teigimu, dabar vykdomas kibernetines atakas iš Rusijos galima vadinti būtent tomis atsakomosiomis priemonėmis. Kai kurie informacinių technologijų ekspertai sako, kad tikėtina, jog tai, kas vyksta dabar, yra tik apsižvalgymas ir silpnų vietų paieška.
„Apsižvalgymas ir silpnų vietų paieška vyksta kitais būdais, skenuojant mūsų tinklus ir panašiai. Tuomet, pavyzdžiui, galima pasisavinti kokios nors konkrečios įmonės klientų duomenis. Taip jau yra nutikę ne kartą. Todėl įmonėms reiktų turėti tokių duomenų kopijas ir apskritai susirūpinti geresne jų apsauga, – sako A. Anušauskas. – Nepaisant to, kaip jau minėjau, šios atakos ženkliai nusileidžia toms, kurias patiria verslo įmonės Vakaruose. Pavyzdžiui bankai. Jie patiria didesnes atakas. Šiuo atveju tai vidutinio lygio atakos, tačiau mums reikia internetinio saugumo dalimi tikrai labiau rūpintis ir labai atsakingai – nenumesti viso to, kaip papildomo šalutinio dalyko.“
Sankcijų švelninimas reikštų blogą žinią kariaujančiai Ukrainai
Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva rengėsi tokiam scenarijui, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nuolat vykdė konsultacijas ir pateikė instrukcijas, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant apsisaugoti nuo atakų. Anot ministro, „daugeliu atveju tai davė gerų rezultatų“.
Europos Komisija (EK) dabar peržiūri tranzito stabdymo vykdymą. Jei vis tik atsirastų kažkokių pakeitimų, anot A. Anušausko, tai visų pirma neštų blogą žinią kruviną karą kariaujantiems ukrainiečiams.
„EK pakeitimai šiuo klausimu kažkaip nepakeistų tranzito vykdymo per Lietuvos teritoriją. Tas tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą vyksta jau seniai. Tačiau politine prasme tai būtų suduotas blogas ženklas Ukrainai, nes tai reikštų, kad šaliai agresorei yra daromi palengvinimai“, – sako Krašto apsaugos ministras.
Turkija sutiko neprieštarauti NATO plėtrai
NATO viršūnių susitikime Madride Švedija ir Suomija turėtų būti oficialiai pakviestos prisijungti prie Aljanso. Vakar buvo pasiektas proveržis derybose – Turkija paskelbė nebeblokuosianti šalių ketinimų jungtis. Niekas nesitikėjo, kad taip greitai pavyks pasiekti proveržį. Lietuvos krašto apsaugos ministras teigia, kad prieš tai visų NATO šalių ministrai kalbėjosi su Turkijos ministru.
„Aš susitikimo metu prieš porą savaičių pasakiau, kad tokį sprendimą gal ir yra sunku priimti dėl vidaus politinių niuansų Turkijoje, tačiau politikai tam ir yra, kad priimtų sudėtingus sprendimus, bet jie reikalingi bendram Aljanso stiprinimui. O būtent Švedijos ir Suomijos priėmimas į Aljansą ir sustiprina mūsų bendrą aljansą ir bendrą saugumą tarp jų ir Turkijos“, – savo žodžius Turkijos ministrui prisimena A. Anušauskas.
Keblumai dėl bataliono transformacijos į brigadą
Lietuva laukia transformavimo iš bataliono į brigadą – NATO lyderiai turėtų patvirtinti tokį įsipareigojimą. Vis tik pasirodė informacijos, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nusprendė dislokuoti brigadas Lenkijoje ir Rumunijoje, o Lietuvoje atsirastų dar vienas amerikiečių batalionas, kuris turėtų atvykti rugsėjo mėnesį. Paklaustas, ar galėtų tokią informaciją patvirtinti, A. Anušauskas sako, kad visų pirma reikia palaukti, „kol amerikiečiai patys paskelbs apie šiuos planus“.
„Tą jie padarys, jei neklystu, ir šiandien, – sako Krašto apsaugos ministras. – Tai manau turėsime tų žinių, bet kad amerikiečių pajėgumai papildomai didėja Rytų Europoje ir NATO rytiniame flange, tai yra faktas.“
Pasak ministro, NATO viršūnių susitikime Madride turėtų būti patvirtintas planas transformuoti partnerių batalioną Lietuvoje į brigadą, tačiau jo buvimo vieta jau priklausys nuo dvišalių Lietuvos ir Vokietijos susitarimų.
„Čia viskas priklausys nuo šalių galimybių klausimo ir visa tai spręsis tarp Lietuvos ir Vokietijos, Latvijos ir Kanados bei Estijos ir Didžiosios Britanijos. Kadangi visos šalys kontributorės yra priėmusios iš esmės analogiškus sprendimus, tai daug kas priklausys nuo to, kaip šalys bus pasiruošusios tuos papildomus pajėgumus priimti. Mes iš savo pusės jau esame parengę planą. Tam reikėtų papildomų investicijų. Pusės milijardo. Neslėpsiu, pinigai ir suma tikrai yra solidi.
Trečdalį šios sumos mes galime sugeneruoti iš esamų projektų, tačiau dar du trečdalius reikės priimti, o tai yra irgi politinis sprendimas, kurį turime daryti visi kartu, ir pozicija ir opozicija, siekdami kartu to tikslo, kad vokiečių, kaip pagrindinės NATO kontributorės, pajėgumai didėtų Lietuvoje“, – tiesiogiai iš Madrido sako A. Anušauskas.
Opozicijos ir Prezidentūros kritika
Būtent opozicija kritikuoja valdančiuosius, kad Lietuva iki šiol dar negali fiziškai priimti partnerių brigados. Krašto apsaugos ministras atkerta, kad toks pasiruošimas turėjo būti baigtas dar 2019-aisiais, tačiau „atsitiko taip, kad šituos dalykus turime daryti dabar“.
„Mes dabar pasirengę priimti 2,5 tūkst. karių į karines papildomas stovyklas – laikinas stovyklas laikinam, trumpalaikiui karių buvimui. O ilgesniam, nuolatiniam buvimui, rotacinių pajėgų buvimui reikia visai kitos infrastruktūros ir mes tai parengsime, – įsitikinęs ministras. – Kaip minėjai, tai nėra vienerių metų planas. Tai kelių metų planas, kurį mes galime įgyvendinti pakankamai greitai, bet tam reikės, kaip jau minėjau, politinio sprendimo.“
Paklaustas, kada tokia brigada galėtų realiai pradėti funkcionuoti Lietuvoje, Krašto apsaugos ministras sako nenorintis fantazuoti, tačiau atkreipia dėmesį, kad daug kas pamiršta, jog brigadą dar reikia ir suformuoti, o tai, pasak jo, taip pat trunka laiko.
„Vokietija ta brigadą dar tik formuos. Tai yra irgi procesas, kuris užima laiko. Žinoma, tą darbą Vokietija padarys. Iš savo pusės mes irgi darysime kas reikalinga, kad tokios brigados buvimui Lietuvoje, didesnės ar mažesnės apimties, būtų užtikrintos visos sąlygos. Aš ir Vokietijos ministrei nuolat sakau, kad mes pasirengę į tai investuoti, kad jisai (būsimas batalionas Lietuvoje – LRT.lt) nuolat didėtų“, – tiesiogiai iš Madrido LRT RADIJUI sako Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
LRT RADIJAS primena, kad Lietuva sulaukia nemažai kritikos dėl to, kad iki šiol negali priimti Aljanso partnerių brigados savo šalyje. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau yra sakęs, kad „jei Lietuvoje vokiečių brigados nebus, mes patys būsime dėl to kalti ir tai yra taškas“.
Viso pokalbio su Krašto apsaugos ministru A. Anušausku tiesiogiai iš Madrido klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
