Lietuvoje fiksuojant 30 proc. išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių, policija ir Lietuvos bankas (LB) ragina būti atsargiems ir atidiems, kai jus pasiekia pasiūlymai investuoti savo pinigus. LRT.lt kviečia susipažinti su sukčių metodais ir dalijasi patarimais, kaip nuo jų apsisaugoti.
Policijos duomenimis, pastaruoju metu išaugus sukčiavimų mastui, sukčiai imasi ne tik anksčiau naudotų, bet ir kiek naujesnių apgaulės metodų. Anot pareigūnų, sukčių pasitelkiamos schemos dažniausiai susijusios su apgaulingų interneto svetainių kūrimu, apgaulingų žinučių su nuorodomis į neva internetinės bankininkystės prisijungimus platinimu internetinio bendravimo programėlėmis. Taip pat perspėjama apie išaugusius investicinio sukčiavimo atvejus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai pateikia tris dažniausiai sukčių pastaruoju metu naudojamas apgaulės schemas.
Schema Nr. 1
Asmeniui gavus nuorodą, susijusią su „Vinted“, „DPD“, „Skelbiu.lt“, „LP Express“ ir kt. internetinėmis platformomis, kuriose prašoma suvesti banko kortelės duomenis (kortelės CCV/CVV numerį, galiojimo datą ir kortelės numerį) ir, atlikus nurodytus veiksmus, sukčiai, neteisėtai įgiję asmens mokėjimo kortelės duomenis, juos neteisėtai panaudoja, atsiskaitydami internetinėse svetainėse už prekes ar paslaugas.
Schema Nr. 2
Sukčius, paskambinęs pareiškėjui ir prisistatęs banko darbuotoju, siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį, nurodo apgaulingą informaciją (pvz., pareiškėjo atžvilgiu daromas nusikaltimas arba būtina atlikti tariamą elektroninės bankininkystės paskyros saugos užtikrinimą ar programinės įrangos atnaujinimą) ir išvilioja elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y. nukentėjusiojo asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos, prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudoja inicijuodamas finansines operacijas.
Schema Nr. 3
Asmuo į mobiliojo ryšio telefoną tariamai iš banko gauna žinutę (pvz. paskyra yra užblokuota arba neteisėtai nuskaityti pinigai), kurioje nurodyta, kad, norint atblokuoti sąskaitą arba blokuoti neteisėtus pinigų pervedimus, būtina paspausti pateiktą nuorodą (pvz. seb-accpaslaugos.com, e-seb-saskaita.com, seb.login20.com, seb.login26.com, swed.pagalba-palaikymas.com ir kt.).
Paspaudus gautą aktyvią nuorodą, nukentėjusiajam nurodoma suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (pvz., asmens kodą, banko kliento kodą), juos suvedus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos atliekamos neteisėtos finansinės operacijos.
Kaip atpažinti sukčių ir ką daryti, jei apgavo?
Policija ir LB akcentuoja, kad norint nepakliūti į sukčių pinkles svarbu kuo anksčiau atpažinti bandymą apgauti. Siekiant atpažinti sukčių ar nepakliūti į jo schemą, naudokitės šiais patarimais.
· Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete;
· Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite bankui apie bet kokius joje atliktus įtartinus veiksmus;
· Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų);
· Jūsų bankas niekada telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų. Jei sulaukėte tokio skambučio ar laiško, neaktyvuokite jokių atsiųstų nuorodų, kreipkitės į banką jo oficialioje svetainėje nurodytu telefonu;
· Jei pasiūlymas investuoti skamba pernelyg gerai, jei žadama įspūdinga grąža be rizikos, tai beveik visada yra sukčiavimas;
· Neinvestuokite į produktus, kurių gerai nežinote, į sritis, kurių neišmanote;
· Sukčiai, siekdami apgauti, vartoja frazes, kaip „ypatingas produktas“, „neeilinis pasiūlymas“;
· Sukčiai naudoja psichologinio spaudimo priemones, pvz., skambina žmonėms netikėtu metu, ragina kuo greičiau pervesti pinigus, bando išmušti iš pusiausvyros;
· Jei siūloma investuoti į konkrečią įmonę arba skambinantysis prisistato esantis iš konkrečios įmonės, patikrinkite informaciją apie įmonę LB interneto puslapyje, kur skelbiami visi licencijuotų finansų rinkos dalyvių sąrašai, taip pat galite apie minimą įmonę paieškoti informacijos internete, suvedę įmonės pavadinimą į „Google“ paiešką – jei tai sukčiai, informacija apie tai randama pirmiausia;
· Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų Jus.
Jei pakliuvote į sukčių pinkles, pervedėte jiems pinigų ir supratote, kad buvote apgautas, tai:
· Nedelsdami susisiekite su savo banku, praneškite apie tai ir užblokuokite banko kortelę – tai padės apsaugoti likusias lėšas;
· Praneškite apie įvykį policijai, apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.
