Kelios Vilniaus rajono gatvės yra pavadintos iš čia kilusio kardinolo Henryko Romano Gulbinowicziaus vardu, kuriam Šventasis Sostas paskelbė griežtas sankcijas dėl seksualinių nusikaltimų vykdymo ir dangstymo. Ten gyvenantys žmonės skundžiasi – kodėl gatvė dar turi tokio žmogaus vardą? Vilniaus rajono valdžia tvirtina, jog taryba nepriima žmones teisiančių ar smerkiančių sprendimų. Tačiau Vidaus reikalų ministerijos teigimu, jeigu žmogaus nusikaltimai yra įrodyti, gatvės pavadinimas turėtų būti keičiamas, bet sprendimą gali priimti tik tos savivaldybės taryba.
Kardinolo, kuriam buvo uždrausta dalyvauti viešose pamaldase, vardo gatvė
Į LRT GIRDI kreipėsi Jolanta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri gyvena Vilniaus rajone vienoje iš kardinolo H. R. Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių Buivydžių seniūnijoje. Gyventoja beda pirštu į Vilniaus rajono savivaldybės neveiksnumą – kodėl gatvė vis dar yra pavadinta vardu asmens, kuris yra sulaukęs kaltinimų pedofilija ir kuriam buvo uždrausta dalyvauti viešose pamaldose?
„Jeigu gerbiame žmones, kurių vardais vadiname savo gatves, greta jų neturėtų būti pačios Bažnyčios nuteistų už vieną baisiausių galimų nusikaltimų“, – rašė Jolanta.
LRT.lt primena, kad dar 2020 m. rašė, jog Vatikanas paskelbė griežtas drausmines priemones dėl seksualinių nusikaltimų vykdymo ir dangstymo H. R. Gulbinowicziui. Nors šis dvasininkas kilęs iš Vilniaus rajono, po Antrojo pasaulinio karo išvyko į Lenkiją. 2019-ųjų pavasarį šioje šalyje kilo kunigų pedofilijos skandalas, kai „Youtube“ buvo paskelbtas dokumentinis filmas „Tik niekam nesakyk“ (Tylko nie mów nikomu).
Filme atpasakojami už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą nuteisto kunigo Pawelo Kanios nusikaltimai. Kardinolas H. R. Gulbinowiczius kartu su Vroclavo arkivyskupu Marianu Golębiewskiu buvo apkaltinti P. Kanios nusikaltimų dangstymu, nors apie juos žinojo nuo 2005-ųjų. Pasirodžius filmui, kardinolą H. R. Gulbinowiczių seksualiniu išnaudojimu apkaltino buvęs klierikas Przemyslawas Kowalczykas, jam tuo metu, kai jis buvo išnaudojamas, buvo 15 metų.
Atlikęs tyrimą Šventasis Sostas 2020 m. lapkričio 11 d. uždraudė H. R. Gulbinowicziui dalyvauti viešose pamaldose, renginiuose, nešioti vyskupo insignijas, būti palaidotam Vroclavo katedroje – mieste, kur beveik 30 metų jis buvo arkivyskupu. Kardinolas pinigine auka turėjo paremti prievartos aukas ir jų apsaugą. Po penkių dienų 97 metų H. R. Gulbinowiczius mirė.
Jeigu gerbiame žmones, kurių vardais vadiname savo gatves, greta jų neturėtų būti pačios Bažnyčios nuteistų už vieną baisiausių galimų nusikaltimų.
Vilniaus rajono gyventoja Jolanta
Taip pat skaitykite
Savivaldybė: taryba nepriima žmones teisiančių arba smerkiančių sprendimų
Vilniaus rajone yra kelios gatvės, kurios pavadintos H. R. Gulbinowicziaus vardu: Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžionyse. Be to, kardinolas yra paskelbtas Vilniaus rajono garbės piliečiu, o savivaldybės tinklalapyje jo portretas yra šalia Valdemaro Tomaševskio – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko. Šiai politinei jėgai priklauso ir Vilniaus rajono merė, o tarybos daugumą sudaro šios partijos atstovai.
Į klausimus, ar Vilniaus rajono savivaldybė ketina inicijuoti gatvių, kurios pavadintos kardinolo H. R. Gulbinowicziaus vardu, pervadinimą, kaip savivaldybė vertina tai, kad kardinolas, kuris yra ir Vilniaus rajono garbės pilietis, buvo sulaukęs minimų kaltinimų, ir ar ketinama išbraukti iš jį iš šio sąrašo, merė Marija Rekst atsakė dviem sakiniais.
„Vilniaus rajono savivaldybė savo poziciją šiuo klausimu jau ne kartą yra išsakiusi. Vilniaus rajono savivaldybės taryba nėra teismų institucija, todėl pagal savo kompetenciją nepriima teisiančių arba smerkiančių žmones sprendimų“, – LRT.lt perduotame komentare teigė M. Rekst.
Tą patį ji LRT.lt sakė ir 2020 m. lapkritį.
Paklausus, ar galima suprasti, kad Vilniaus rajono savivaldybė nesiims pervadinti gatvės, bei jeigu iniciatyvą dėl gatvės pavadinimo keitimo išreikštų gyventojai, ar jie galėtų to tikėtis, buvo atsakyta, kad suteikiant naujus ar keičiant gatvių pavadinimus kaimuose ir sodų bendrijose vadovaujamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu.
Bukas užsispyrimas ir nenoras matyti situacijos?
2020 m. lapkritį Vilniaus rajono tarybos narys opozicijoje, socialdemokratas Robert Duchnevič feisbuke rašė, kad frakcijos vardu kreipėsi į savivaldybės vadovybę, prašydamas pradėti procedūrą dėl H. R. Gulbinowicziaus Garbės piliečio vardo atėmimo ir proceso dėl gatvių pavadinimo pervadinimo inicijavimo. Praėjo pusantrų metų, tačiau rezultato – jokio.
„Nesiruošia, man atrodo, valdžia net ir svarstyti. Net ir nemėgintų analizuoti to. Jie vadovaujasi ta informacija, kuri jiems tinka. Jeigu kažkur Lenkijoje yra pusės, kurios aršiai gina, buvo ir spaudoje visokiausių pranešimų, jie paima šitą dalyką ir mėgina gintis tuo. Mano nuomone, čia yra toks bukas užsispyrimas ir nenorėjimas padiskutuoti ir matyti situacijos“, – LRT.lt apie situaciją dėl H. R. Gulbinowicziaus komentavo R. Duchnevičius, pridūręs, kad, jo žiniomis, Lenkijoje vyko aršios diskusijos dėl šio dvasininko.
Anot jo, jeigu valdžia norėtų priimti bent jau kažkokį sprendimą dėl šio dvasininko vardu pavadintų gatvių arba bent jau malonėtų svarstyti jį, būtų diskusijos.
„Šiuo atveju, jei mes kreipiamės, atsimušame į sieną, maždaug sakoma, kad esame neteisūs, nieko nesuprantame, nieko nekeis ir jie geriau žino. Ta situacija, žinokite, nepasikeitusi tikrai“, – teigė pašnekovas.
R. Duchnevič pabrėžė, kad Katalikų bažnyčia yra gyva organizacija ir visokių žmonių pasitaiko, bet yra tokių, kurie įsipainioja į skandalus.
„Čia nėra priešinimasis tikėjimui. Jeigu kyla kokių nors abejonių, nežinau, ar yra gerai turėti abejotinos reputacijos žmogaus vardo gatvių pavadinimus ir pan. Mes dabar diskutuojame karo Ukrainoje kontekste, sovietinių gatvių pavadinimų likvidavimo. Abejoju, kad Vilniaus rajonas net ir su tokiais dalykais kažkur pajudės į priekį“, – aiškino jis.
Nesiruošia, man atrodo, valdžia net ir svarstyti. Net ir nemėgintų analizuoti to.
R. Duchnevič.
Politikas pridūrė, kad vis sulaukia laiškų iš gyventojų dėl H. R. Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių, tačiau nemano, kad pavyktų kažką pasiekti, jeigu klausimas vėl būtų iškeltas savivaldybėje. Pasak R. Duchnevičiaus, galbūt būtų galima grįžti po savivaldos rinkimų 2023 m., jei bus kitoks sprendimo mandatas. Dabar ši tema tiesiog būtų blokuojama.
„Mūsų rajono valdžia laikosi tokios pozicijos, nes net neslepia savo sąsajų su Bažnyčia ir galbūt jos įtraukimo į politiką. Galbūt todėl jie aršiai gina, nes tai yra žmogus, kilęs iš Vilniaus rajono, kuris Lenkijoje nuėjo reikšmingą dvasininko kelią. Tai kardinolas, kuris tam tikru metu buvo gan žinomas. Bet, kai suduodamas toks smūgis reputacijai, savaime negali žingsnio atgal žengti, todėl valdančiajai daugumai – LLRA-KŠS – Vilniaus rajone yra sunku priimti tokį sprendimą. Gal kartais specialiai dėl politinių dividendų nuopelnai daromi, kad sukurtų sau kažkokią platformą, kurią gal būtų galima panaudoti politinėje plotmėje“, – teigė R. Duchnevič.
Jei asmens nusikaltimai įrodyti, pavadinimas turi būti keičiamas
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, gyventojai gali inicijuoti gatvės pavadinimo keitimą, kreipdamiesi į savivaldybę raštu.
„Taip pat gyventojai gali inicijuoti vietos gyventojų apklausą, nes pavadinimų gatvėms suteikimas ir keitimas – savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vietos gyventojų apklausa galima dėl klausimų, kuriuos savivaldybės sprendžia, atlikdama savarankiškąsias funkcijas“, – LRT.lt perduotame atsakyme nurodė ministerija.
Tačiau galutinis sprendimas – savivaldybės tarybos rankose.
„Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Pavadinimus gatvėms suteikti ir juos keisti gali tik savivaldybės taryba, tai yra savivaldybės tarybos kompetencija“, – sakė VRM.
Tačiau ministerija nurodė, kad yra keli kriterijai, pagal kuriuos gatvėms suteikiami pavadinimai. Vienas iš jų – pavadinimai neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos. Taip pat pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant žmonių nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims.
„Taigi, esant įrodymų, kad asmuo, kurio vardu yra pavadinta gatvė, yra padaręs nusikaltimą, spręstina, kad toks gatvės pavadinimas neatitinka nustatytų kriterijų, todėl turėtų būti keičiamas“, – teigiama VRM atsakyme.
Pavadinimus gatvėms suteikti ir juos keisti gali tik savivaldybės taryba, tai yra savivaldybės tarybos kompetencija.
Vidaus reikalų ministerija
