Klaipėdiečiai, nors ir ne itin aktyviai, tačiau išreiškė savo nuomonę dėl miesto centre esančio memorialo sovietų kariams likimo. Dauguma iš kelių tūkstančių apklausoje dalyvavusių uostamiesčio gyventojų pasisakė už tai, jog sovietinių simbolių čia neliktų.
Šiąnakt baigėsi klaipėdiečių apklausa dėl Skulptūrų parke esančio sovietinio memorialo, gegužės 9 d. tampančio vietos rusakalbių bendruomenės traukos centru, ateities.
Apklausoje klaipėdiečiams buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“
Balsuoti galėjo visi pilnamečiai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdoje.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, antradienį popiet jau buvo žinomi preliminarūs apklausos rezultatai.
„Pagrindinės tendencijos arba pagrindinės balsų pasiskirstymo proporcijos daugmaž yra aiškios, bet formaliai viskas bus pateikta šią savaitę, kada komisija suskaičius tiek balsus, kurie buvo pateikti fiziškai, tiek sutikrinant ar nėra dubliavimosi su elektroninio balsavimo rezultatais ir tada jau bus aiškūs labai tikslūs rezultatai. Apklausa tikrai įvyko, bet tikrai negalėčiau sakyti, kad ji pavyko“, – tai, jog gyventojai ne itin aktyviai reiškė savo nuomonę, pastebėjo V. Grubliauskas.
Gyventojai pasisako už simbolių nukėlimą, tačiau galutinį sprendimą priims miesto taryba
Iš viso apklausoje pasisakė apie 5 tūkst. klaipėdiečių. Preliminariais duomenimis, apie 40 proc. savo nuomonę pareiškusiųjų pasisakė prieš sovietinės ideologijos ženklų nukėlimą, didžioji dalis buvo už tai, kad sovietinių simbolių memorialo vietoje neliktų.
„Šios apklausos rezultatai bus pateikti tarybai kaip informacija. Jie bus pateikti tarybai prie sprendimo projekto, kuris jau bus nagrinėjamas lygiai po savaitės. Kokią tai padarys įtaką politikams, nesiimu prognozuoti, bet tendencijos – pakankamai aiškios“, – pastebėjo V. Grubliauskas.
Klausimas dėl memorialo ateinančią savaitę vyksiančio tarybos posėdžio darbotvarkėje bus pirmasis. Po jo bus svarstomi strateginio veiklos plano ir miesto biudžeto keitimo klausimai, kuriuose yra numatytos lėšos, reikalingos memorialo pokyčiams.
„Jeigu abu sprendimai bus priimti, o aš to tikiuosi, tai darbai ir visos procedūros tikrai neužtruks. Nenorėčiau dabar įsipareigoti arba konkrečių terminų įvardyti, kada tai būtų įgyvendinama. Tai nebus nugriauta, o bus pašalinta. Jau preliminariai sutarta ir dėl vietos, kur tai turėtų atsidurti. Neskubinkime įvykių, manau, kad lygiai po savaitės, prieš Jonines, miestas išsakys savąjį sprendimą, vertinant ir miestiečių, kiek jų dalyvavo, nuomonę ir jau pasiruošus to sprendimo įgyvendinimui“, – dėstė Klaipėdos meras.
Miesto valdžiai siūloma pašalinti sovietinius memorialo simbolius
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad jeigu miesto taryba nuspręs nukelti sovietinius simbolius nuo miesto centre esančio memorialo, Kultūros paveldo departamentas dėl to pretenzijų neturės. Šis memorialas nėra saugojamas.
Tiesa, dėl paminklo, prieš apsisprendžiant miesto tarybai, dar turės pasisakyti speciali iš įvairių sričių ekspertų sudaryta komisija.
„Yra nustatyta patvirtinta tvarka ir savivaldybės ta tvarka ir vadovaujasi. Šiuo metu laukiama Klaipėdos nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos verdikto, kokį sprendimą jie pasakys. Tuo sprendimu vadovausis miesto taryba, priimdama sprendimą. Galutinį žodį turės tarti Klaipėdos miesto taryba“, – sakė L. Kavaliauskas.
LRT.lt jau skelbė, kad Lietuvoje kilus idėjai demontuoti sovietinę armiją šlovinančius paminklus, dėl uostamiestyje esančio memorialo likimo diskutavo specialiai tam suburta ekspertų grupė, kuri gegužės pradžioje baigė darbą ir miesto valdžiai pasiūlė pašalinti memorialo centre esantį kalaviją, taip pat bronzinių karių grupę ir penkiakampę raudoną žvaigždę su vadinamosios amžinosios ugnies įrenginiu.
Tiesa, akcentuojama, kad neturėtų būti liečiami palaidotų karių palaikai, taip pat siūloma išsaugoti plokštes su jų pavardėmis, kariniais laipsniais.
Šioje darbo grupėje taip pat dirbęs L. Kavaliauskas pastebėjo, kad darbo grupė, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad paminklas turi mažai meninės vertės ir turi daugiau ideologinio atspalvio.
