Reikės itin protingų žmonių, tad turime kurti elitines mokyklas, kuriose šie protai būtų ugdomi, kurios ieškotų tų ypatingų vaikų, sakė pedagogas Miša Jakobas.
„Mes nežinome, kas bus su mumis ryt poryt, tuo labiau – ką turėsime 2050 metais. Situacija gana įtempta ir daug kas mūsų laukia ateityje. Bet mokyti visuomet reikėjo ir visuomet reikės. Mes visuomet atsakingi už savo vaikus, už savo anūkus. Tikėkime, kad Dievas su mumis ir mes kursime laimingą rytojų, šviesią mūsų tėvynę“, – per diskusiją „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę“ kalbėjo pedagogas Miša Jakobas.
Šios diskusijos metu ekspertai aptarė Lietuvos švietimą ir iššūkius iki 2050-ųjų.
Siūlė kuriant ateitį remtis ir patirtimi
„Lietuvą kurs tie, kurie šiemet gimė. Ir statys Lietuvą, ir kvies investuoti į Lietuvą būtent tie, kurie baigs mūsų mokyklas – vienokias ar kitokias. Todėl mokytojų uždavinys yra ne tiesiog mokyti, o mokyti taip, kad vaikai žinotų. Šiandien kyla ta problema, kad daugiau vaikas moka, negu kad žino. Manau, kad viso to priežastis yra mokytojas“, – savo įžvalgomis dalijosi M. Jakobas.
Jis pasidžiaugė mokytojais šviesuoliais, bet, sakė, kad tokių trūksta.
„Norėčiau daugiau tokių mokytojų, kokie dirbo tarpukariu, kurie buvo pasiaukojantys, kurie darė viską, kad išaugintų dorą, sąžiningą ir išmokslintą jaunimą. Aš pasigendu atsakingo mokytojų parengimo. Atleiskite, bet kas šiandien ruošia mokytoją, kaip jis ruošiamas būtent išmokslinti vaiką, aš šiandien nežinau“, – spragą nurodė pedagogas.
Prie steigimo ištakų dirbęs ir vėliau ilgus metus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai vadovavęs, o dabar – VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius M. Jakobas tikras, kad reikia tarp vaikų ieškoti grynuolių, kurie kurtų Lietuvos valstybę.
„Galbūt pasakysiu labai drąsią mintį. Šiandien galima nesutikti, ginčytis su manimi, bet kol mes nesugebėsime surasti tarp vaikų elito, jei mes neįkursime Lietuvoje iš pradžių bent vienos kitos elitinės mokyklos... Tegul pyksta visuomenė, tegul nesutinka, bet tas elitas mums reikalingas. Mes privalome mokėti strateguoti, mes privalome vaikus išmokyti kalbėti apie strategiją, kas tai yra, su kuo ji valgoma. Nematau šiandien tokių dalykų. Tam reikalingi labai atsidavę, labai protingi vaikai. Pasaulyje jau tuo keliu einama, ieškomi tie proto bokštai, tik juos reikia surasti“, – kalbėjo pedagogas.
Anot jo, bendroje mokykloje tokie vaikai „paskęsta“.
„Jei mes visus suvarome į vieną krūvą, kažkas juo užgožia, kažkam nepatinka protingas vaikas, netgi vyksta patyčios ir panašiai.
Mes kalbame apie Lietuvą 2050 metais. Kaip auginti vaiką? Galbūt negerai pasakysiu, bet atleiskite – kokias trąšas naudoti? Kokį vandenį pilti? Kaip tą mažą mažą medelį išauginti vešinčiomis šaknimis?
Šiandien neatsakysime į šiuos klausimus, bet jei pradėsime galvoti jau šiandien, manau, kad poryt bus kažkas tokio. Mes puikiai suprantame, kad mūsų galbūt nebus tuomet, manęs tikrai, bet noriu įnešti tam tikrą indėlį, sujudinti mus visus, kad mums reikalingi mūsų Lietuvos vaikai. Mums reikalinga kitokia mokykla. Išskirtinė mokykla. Reikia mokėti vaikus mokyti, pamoką ruošti ne pagal vidutinį lygį, pamoka turi būti kitokia – protingesnė, gražesnė, imlesnė. Lengviausia paruošti pamoką vidutiniokui ir toliau, giliau neiti. Bet to neužtenka. Ir neužteks“, – įsitikinęs M. Jakobas.
Pasak jo, jei to nesupras mūsų pedagoginė visuomenė, mes toli nenužengsime.
„O pasiekimų bazę mes turime, ją mums sukūrė žmonės, atsidavę mokslui, tie žilagalviai. O dabar žodis – jaunimui, tad pirmyn. Manau, tik reikia klausti, reikia mumis pasitikėti, o ne kartais numoti ranka ir sakyti: „et, jūs nieko nesuprantat“, – sakė M. Jakobas.
Pateikė idėją Lietuvai
Privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė dr. Agnė pabrėžė, kad verta įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kartos.
„Savaitgalį viena moteris man pasakojo, kaip jos vaikas, žiūrėdamas pro langą, bandė pirštais „išsizuminti“ paukščiuką, kitas „svaipino“ balkone ir labai nustebo, kodėl durys neatsidaro. Iš tiesų mes negalime žinoti, kokios kartos gyvens 2050 metais, bet jau yra bandymų spėlioti, kokie žmonės tuomet bus.
Kuo pasižymi ateities kartos? Jie vadinami skaitmeniniais piliečiais. Tai žmonės, kurie be galo globalūs, mobilūs, egocentriški, jie nenorės dirbti ir jie nebus lojalūs. Jie visai kitaip tą klausimą matys – jie galės dirbti ir būti bet kur. Ir tuomet klausimas, ką mes galime pasiūlyti jiems, tiems protams, kad jie būtų pas mus?
Futuristinės ataskaitos turi labai įdomų atsakymą. Tas atsakymas yra toks, kad 2050 metais ateities resursas bus prasmė. Kadangi žmonėms bus nuobodu, jie ieškos įdomių klausimų. Tarkime, globalių iššūkių sprendimas galėtų būti galimybė susikurti prasmę“, – mano A. Paliokaitė.
Ji sakė, kad Lietuvai derėtų tapti problemų sprendėjų šalimi, inovacijų politiką nukreipti į rinkų atvėrimą, švietimą – į eksperimentavimą.
„Dar viena idėja Lietuvai – kad 2050 metais dauguma mūsų gyventojų būtų sutelktinių inovacijų fondų ir startuolių akcininkai“, – sakė A. Paliokaitė.
