Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama „Valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ rengti skirtoje diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, pabrėžė dabartinių įvykių poveikį švietimo ateičiai ir poreikį individualizuoti švietimą, skelbiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Kalbėdama apie švietimo technologijų ateitį, švietimo ministrė dabartinių pokyčių fone iškelia retorinį klausimą: ar mes žinome, ko laukti?
„Pandemija pakeitė mūsų kasdienio gyvenimo principus, mes per keletą metų išmokome dalykų, kurių būtume mokęsi dešimtmečiais. Ir parodė, kad mokslas yra gyvybiškai svarbus. Bet ne mažiau svarbu, kad žmonės pasitikėtų mokslu. Kad mokslui reikia kalbėti žmonių kalba“, – teigia J. Šiugždinienė.
Kaip tęsia ministrė, dar neseniai buvo džiaugiamasi dalies gamybos grandinių perkėlimu į Kiniją. Tai, anot ministrės, turėjo reikšti mažesnį fizinį darbą dirbančių žmonių skaičių.
„Tačiau pandemija, sudėtinga geopolitinė situacija grąžina gamybos grandines atgal. Tai keičia ir švietimo strategijas“, – pripažįsta J. Šiugždinienė.
Dar vienas iššūkis – klimato kaita, į kurią dar visai neseniai žiūrėta, kaip į egzistencinę žmonijos problemą.
„Tačiau diskusija apie švietimo, mokslo ir technologijų ateitį mus šiandien pasitinka kitokiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame vyksta brutalus karas. Karas, kuriame žūsta nekalti žmonės ir, priklausomai nuo pasaulio apsisprendimo, gali būti leista perrašyti valstybių bendro gyvenimo taisykles“, – dėsto ministrė.
Švietimo ir sporto ministrė pastebi, jog mažai kas tikėjosi, kad toks karas, koks šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra įmanomas. Karo kontekste keičiasi ir pasaulio suvokimas, pergraduojama vertybių ir interesų skalė.
„Tai [parodo – LRT], kad kritinis mąstymas, demokratijos suvokimas, pilietiškumas, vertybės, etika, atsakomybė yra ne mažiau svarbu nei įgūdžiai ar srities žinojimas. Todėl, galvodami apie švietimo ateitį, negalime to pamiršti“, – pabrėžia J. Šiugždinienė.
Ministrė įsitikinusi, kad net nenuspėjamų pokyčių pasaulyje valstybių ir bendruomenių užduotis yra sukurti geriausią aplinką žmogui atsiskleisti, subręsti ir drąsiai pasitikti laukiančius pokyčius. Čia ministrė išskiria kelis punktus.
„Pirma, ugdymo ir mokymosi individualizavimas. (...) Mes esame labai skirtingi – mūsų mąstymas skirtingas, mūsų poreikiai skirtingi, mūsų galios yra skirtingos. Mūsų visuomenė yra priklausoma nuo talentų ir gebėjimų įvairovės, o ne nuo vienos koncepcijos ar supratimo apie tai, ką reiškia „būti sėkmingam“ arba koks turi būti išsilavinimo kelias“
Ministrė įsitikinusi, kad mokyklos misija yra ne vien išmokyti, bet ir padėti atsiskleisti.
„Esu įsitikinusi, kad daug nesėkmių tiek žmonės, tiek ekonomika patiria būtent todėl, kad jaunimas, o ir vyresnieji neatranda savo pašaukimo“, – tikina pranešėja.
Ministrė taip pat išskiria perėjimą nuo žinių perdavimo prie problemų sprendimo ir ateities kūrimo. Pranešėja čia išskiria aukštąsias mokyklas.
„Tai yra labai svarbu, nes dirbant tarpdisciplininėse komandose ne tik kuriami nauji sprendimai, bet ir mokoma dirbti komandoje, mokytis vieniems iš kitų ir pasitikėti, leidžiama klysti ir taisyti klaidas“, – sako J. Šiugždinienė.
Galiausiai, ministrės teigimu, reikia galvoti ne apie švietimo lygmenis ar institucijas, bet apie ekosistemas, kuriose žmogus gali įgyti visus jam reikalingus įgūdžius bet kuriuo jam patogiu laiku. Kaip tokios ekosistemos pavyzdį ji išskiria Kauno universitetų ekosistemą – studentai, studijuodami Kaune, galės mokytis norimus modulius keliuose skirtinguose universitetuose. Tokių ekosistemų esama ir kituose Europos miestuose.
„Tai ir svarbus žingsnis aukštojo mokslo institucijų tarpusavio pasitikėjimo link – nėra būtina susijungti, bet galima drąsiai ir efektyviai dirbti kartu. Tai ir yra ekosistemos, kuriose žmogus galės rasti visą jam tinkančią įvairovę. Tikiuosi, kad tokių pavyzdžių bus ir daugiau“, – įsitikinusi ministrė.
Užbaigti savo sveikinimo žodį norėčiau palinkėjimu, kad 2050 metais nebūtų nė vieno vaiko, kurio gyvenimo pasirinkimai priklauso nuo to, kokioje šeimoje gimė, kur gyvena ir kokių poreikių turi.
Visa kalba – vaizdo įraše.
