Žurnalas „Reitingai“ skelbia kasmetinius bendrojo ugdymo mokyklų reitingus. Tarp atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldis lyderis Vilniaus licėjus (1 vieta) ir KTU gimnazija (2 vieta), kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje, palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai kito.
Į trečią vietą iškopė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Tai yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši uostamiesčio gimnazija buvo septinta.
Ketvirtoje pozicijoje įsitvirtino Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, prieš metus ji buvo viena pozicija žemiau.
Į penktą vietą pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, pernai buvusi aštuntoje pozicijoje.
Tarp mokyklų, kurios neturi teisės atsirinkti mokinių, taip pat įvyko matomų pokyčių.
Nors šioje geriausiųjų lentelėje ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, į antrą vietą įkopė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tai taip pat yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat
1998 m. Pernai ši Šiaulių gimnazija buvo penkta.
Taigi, atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus;
2. KTU gimnazija;
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija;
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija;
5. Kauno jėzuitų gimnazija.
Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas:
1. Klaipėdos licėjus;
2. Šiaulių J. Janonio gimnazija;
3. Kauno „Saulės“ gimnazija;
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;
5. Vilniaus Gabijos gimnazija.
Balansuoja ties nelegaliais sprendimais
Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, vis dar stinga dėmesio švietimo reikalams, švietimo problemų sprendimas nustumiamas į tolimą ateitį.
G. Sarafinas sako, kad šiemetiniai reitingai parodė, kad auga skirtumai tarp gerų ir prastai mokinius parengiančių mokyklų. Šis skirtumas išaugo nuo šešių kartų iki dešimties ar net dvylikos kartų.
„Reitingų“ autoriai pabrėžė, kad šiemetiniai reitingai parodo ir pandemijos įtaką – šiemetiniams abiturientams teko kone dvejus metus mokytis nuotoliniu būdu.
G. Sarafinas sakė, kad per karantiną įsigalėjus nuotoliniam mokymui vis dažniau buvo samdomi korepetitoriai.
Pasak „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, kai kurios savivaldybės, pamačiusios prastus 2020 m. abiturientų (ypač matematikos) rezultatus, pačios finansavo įvairius papildomus abiturientų korepetitorių kursus, kursus vedė tiek jų mieste ar rajone veikiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokytojai, tiek kitų miestų pedagogai.
Anot G. Sarafino, mokyklos, patirdamos mokytojų stygiaus problemą, kartais balansuoja ties nelegaliais problemos sprendimais – samdo studentus, kurie dar negali dirbti su mokiniais. Taip pat pamokas vaikams nuotoliniu būdu veda universitetų ar kolegijų dėstytojai.
J. Kučinskaitės manymu, naudojant nuotolinio mokymo įrangą pamokas nuotoliniu būdu galėtų vesti kitų mokyklų, savivaldybių mokytojai. O dabar, anot „Reitingų“, mišriojo mokymo įranga, pasibaigus nuotoliniam mokymui, dažnai tiesiog dūla.
Baigę gimnazijas nei toliau mokosi, nei dirba
„Reitingai“ skaičiavo ir kiek yra mokyklų, kurių abiturientai per brandos egzaminų sesiją nepelno nė vieno šimtuko jau dešimtmetį. Anot žurnalo ir tyrimo autorių, šis rodiklis svarbus, mat jaunuoliams suteikia geresnes galimybes konkuruoti stojant į aukštąsias mokyklas.
„Labai dažnai sakoma, kam iš viso reikia žiūrėti į šimtukus, šimtukininkus, kad tas rodiklis nevertas dėmesio. Bet, ko gero, sutiksite, kad jeigu gimnazijoje per dešimt metų neatsirado nė vieno šimtukininko, gali kilti įvairiausių klausimų, kodėl taip yra. Ar tikrai tarp tų vaikų, kurie galbūt yra iš sudėtingesnio socialinio, ekonominio konteksto, negali būti nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia yra motyvuotų, norinčių padėti vaikams mokytojų“, – svarstė J. Kučinskaitė.
Pasak G. Sarafino, dažnai sakoma, kad gimnazijos rengia vaikus gyvenimui, tačiau, anot jo, gimnazijų tikslas turėtų būti kitoks. Jis prisiminė gimnazijų steigimosi pradžią, tuomet šioms ugdymo įstaigoms buvo keliami aukšti akademiniai reikalavimai, o dabar gimnazija tapti gali kone bet kuri vidurinio ugdymo įstaiga.
Be to, žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė pabrėžė, kad daugėja gimnazijų, kurių abiturientai neįstoja nei į universitetus, nei į kolegijas, nesimoko profesinėse mokyklose, bet ir nedirba. Daugelyje šalies savivaldybių yra nuo vienos iki kelių tokių gimnazijų.
„Reitingų“ duomenimis, daugiausia jaunuolių, kurie baigę gimnazijas (remtasi 2021–2021 m. laidos abiturientų duomenimis) nei mokėsi, nei dirbo, buvo tarp Vilniaus rajono Eitminiškių gimnazijos praėjusių metų laidos abiturientų – net 85,71 proc. jų dirbo nekvalifikuotus darbus, dar 14,29 proc. – nežinia ką veikia, o kur nors besimokančių nėra nė vieno.
Nei studijuoja, nei dirba 44,44 proc. Anykščių rajono Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos pernai metų laidos abiturientų, o dar 33,33 proc. baigusių šią mokyklą jaunuolių dirbo bet kokius nekvalifikuotus darbus, 22,22 proc. įstojo mokytis į profesinę mokyklą, nors gimnazijos tikslas nėra nei ruošti profesinei mokyklai, nei ruošti dirbti nekvalifikuotus darbus, nei „ruošti Užimtumo tarnybos klientus“, tai yra nedarbui.
Tačiau kai kur padėtis visai kitokia. J. Kučinskaitė sakė, kad yra regioninių mokyklų, kurių mokiniai per dešimt metų gavo šimtus šimtukų. Tarkime, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, Palangos Senoji gimnazija. Jos nevykdo atrankos priimdamos mokinius.
„Jos mokydamos visus mokinius, kuriems gimti toje savivaldybėje lėmė Dievas, pasiekia puikių rezultatų. Jei yra motyvuotas išmokyti, geras mokytojas, Mokytojas didžiąja raide, tai būna šimtukininkų. Jei nėra gero mokytojo, mes galime dangstytis įvairiausiais figos lapais, kad čia prastas socialinis ar ekonominis kontekstas, dar kažkas, prastam šokėjui viskas kliudo“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Nė vienas abiturientas nepelnė šimtuko
5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų nė vieno šimtukininko per dešimt metų. Tai parodė pirmą kartą atliktas žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Žurnalas „Reitingai“ rėmėsi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012 – 2021 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Iš 370-ies šalies gimnazijų mažiau nei 50-yje mokyklų abiturientai surinko nuo 100 iki kone 1500 šimtukų. Kitaip sakant, tik 46-iose šalies mokyklose, nepriklausomai nuo besikeičiančio mokinių kontingento bei skaičiaus, būna nuo keleto iki net keliasdešimties abiturientų, kurie surenka kasmet ne mažiau nei po dešimt šimtukų.
Daugiausia 100-ukų – net 1474 per pastarąjį dešimtmetį gavo Vilniaus licėjaus abiturientai.
GIMNAZIJŲ REITINGAS PAGAL ABITURIENTŲ GAUTŲ 100-ukų SKAIČIŲ PER DEŠIMT METŲ
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai;
2. KTU gimnazija – 951 šimtukas;
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai;
4. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai;
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai.
Taip pat sudarytos daugiausia šimtukininkų išleidžiančių gimnazijų lentelės, atsižvelgiant į mokinių skaičių.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia daugiau nei 151 abiturientas:
1. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai;
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai;
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – 521 šimtukas.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 100 iki 150 abiturientų:
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai;
2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai;
3. Vilniaus Žvėryno gimnazija 241 šimtukas.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 51 iki 100 abiturientų:
1. KTU gimnazija – 951 šimtukas;
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija – 582 šimtukai;
3. Kauno jėzuitų gimnazija – 276 šimtukai.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 26 iki 50 abiturientų:
1. Klaipėdos licėjus – 184 šimtukai;
2. Marijampolės marijonų gimnazija – 83 šimtukai;
3. Šiuolaikinės mokyklos centras – 70 šimtukų.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia iki 25 abiturientų:
1. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija – 69 šimtukai;
2. Visagino „Verdenės“ gimnazija – 48 šimtukai;
3. Kauno dailės gimnazija – 38 šimtukai.
Pasak žurnalo autorių, atskirai vertėtų išskirti dvi jauniausias šalies gimnazijas, tai Klaipėdos licėjų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją. Abi jos tik prieš septynetą metų išleido pirmąsias abiturientų laidas, bet aplenkė daugelį kitų svarų akademinį įdirbį turinčių mokyklų.
Štai Klaipėdos licėjaus abiturientai per septynerius metus surinko 184 šimtukus ir pelnė mokyklai 18-ą poziciją tarp 370-ies gimnazijų, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai – 155 šimtukus ir padėjo gimnazijai įsitvirtinti 24-oje pozicijoje tarp visų šalies gimnazijų, kurių abiturientai per 10 metų pelnė daugiausia šimtukų.
Deja, maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų.
Dar 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nė vieno šimtuko: Alytaus r. Krokialaukio T. Noraus-Naruševičiaus, Anykščių r. Troškūnų K. Inčiūros, Eitminiškių gimnazija (Vilniaus r.), Ignalinos r. Vidiškių, Jurbarko r. Eržvilko gimnazija, Kauno r. Piliuonos, Mažeikių r. Židikų M. Pečkauskaitės, Panevėžio r. Naujamiesčio, Panevėžio r. Paįstrio J. Zikaro, Panevėžio r. Ramygalos,
Panevėžio R. Sargūno sporto, Pasvalio r. Vaškų, Raseinių r. Betygalos Maironio,Šalčininkų „Santarvės“, Šiaulių sporto, Telšių r. Luokės V. Kleivos, Trakų r. Lentvario „Versmės“, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“, Vilniaus r. Valčiūnų.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, savivaldybių penketukas pagal švietimo rodiklius yra toks:
1. Vilnius;
2. Kaunas;
3. Palanga;
4. Birštonas;
5. Šiauliai.
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse (56–60 vieta reitingo lentelėje):
Šalčininkai;
Šakių rajonas;
Vilniaus rajonas;
Kalvarijos;
Neringa.
