Ar galima tėvui mažametę dukrą pakelti už pakarpos arba pačiupus už sprando spausti prie grindų? Ar galima dukrą smaugti striuke arba, parvertus ant lovos, užgulti ir rėkti į veidą? Mergaitei valstybės skirta advokatė bandė įrodyti, kad tokie veiksmai prieš vaiką – neleistinas smurtas, tačiau prokurorai manė kitaip. Anot jų, tokie tėvo auklėjimo metodai vaikui nepavojingi.
Prokurorams pritarė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas. Jis nesureagavo ir kai pati mergaitė teisme pasakojo, kad tėvas, kai mamos nebūdavo namie, jai laižydavo kaklą. Nesureagavo ir teisėja. O štai mergaitę ginti bandžiusią advokatę pakeitė kitas teisininkas. Ką tėvas, likęs su mažamete veikdavo namie, iki šiol neištirta.
Buvusi prokurorė, dabar advokatė, Liubovė Kuprusevičienė sako, kad vadinamoji Matuko reforma taip ir neįvyko, nes tiek teisėsauga, tiek vaiko teisių specialistai netiki vaikų parodymais, tačiau nesunkiai patiki smurtu įtariamais suaugusiaisiais.
„Ir tai ne tai, kad stebina, tai tiesiog taip nuvilia, sunku suvokti, kodėl taip yra“, – teigia mergaitei valstybės skirta advokatė L. Kuprusevičienė.
Advokatę sukrėtė vienos mergaitės istorija. Šeima, iš pažiūros, – inteligentiška, tėvas – vienos didžiausių šalies įmonių vienas iš vadovų.
„Mergaitė papasakojo apie tai, kad tėvas ją mėgdavo sugriebti už pečių, numesti ant lovos, griebti ir suspausti smakrą, garsiai rėkti į veidą. Galėjo paimti už pakarpos kaip šunį, prispausti stipriai prie grindų, galėjo suspausti nugarą iki mėlynės, kratyti ją mašinoj, galėjo suspausti prie kaklo striukę smaugiant. Toks auklėjimo būdas, taip jis įsivaizdavo, kad jis auklėja. Ir kai mergaitė sakė, kad aš bijau, jis sakė, kad jei bijos, gerbs“, – mergaitės istoriją pasakoja L. Kuprusevičienė.
Mergaitė apie tėvo smurtą pasakojo apklausima psichologės, teismo eksperto išvadoje rašoma, kad mažametė nemeluoja, tačiau prokurorai nusprendė, kad ji išsigalvoja.
„Patikėjo tėvu, kuris sakė, kad jis tikrai nesmurtavo, kad negriebė, nepurtė, nesmaugė, o apglėbė, kad jis nieko nedarė, o ramiai pasodino vaiką ant lovos ir kalbėjo su ja. Tiesiog vaikui pasirodė visiškai kitaip“, – tęsia advokatė.
Mama nuo bylos nušalinta, o vietoje jos mergaitei atstovauti skirtas vaiko teisių specialistas Artūras Viškelis prokuroro išvados, kad toks tėvo auklėjimas vaikui nėra pavojingas, neskundė. O ir su byla, anot advokatės, net nesusipažino.
„Šituo minimu atveju nenustatyta, kad specialistas neatliko kažkokių procedūrų, kurios numatytos atlikti, kurias įpareigoja įstatymas. Aš, kaip tiesioginis vadovas, tai nuolat yra stebėsena ir kontrolė atliekamų veiksmų“, – tvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.
Verslininko šeimoje galėjo būti ir baisesnių dalykų.
„Prabilo civiliniame procese dar ir apie galimai tvirkinamuosius veiksmus tėvo, kur jis, kaip ji papasakojo, jai būnant dviese, be mamos, laižė kaklą. Ir mergaitė pasakė, kad ji gal ir norėtų turėti tėvą, bet tokio, kuris laižo kaklą, tikrai nenori. Visgi kaklo laižymas nėra normalus dalykas bendraujant tėvui su vaiku, čia yra galima traktuoti kaip seksualinio pobūdžio veiksmus“, – komentuoja L. Kuprusevičienė.
Mergaitės pasakojimą apie tai, kad tėvas jai laižo kaklą, vaiko teisių apsaugos specialistas nuleido negirdomis, informacija teisėsaugai neperduota.
„Aš jau kartojuosi, pareigūno veiksmuose netinkamo veikimo nenustatyta“, – pabrėžia L. Baranauskienė.
„Visgi verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje paplitusi aukos kaltinimo kultūra. Galbūt perdėjo visą smurtą, taip pat yra linkstama abejoti, gal ne taip prisimena. Visas dėmesys yra kreipiamas ne į smurtautoją, ne į jo konkrečius padarytus veiksmus, bet būtent į auką, ką ji padarė, kodėl taip atsitiko, galbūt nebuvo taip, kaip ji iš tikrųjų sako“, – aiškina „Stebėk teises“ teisininkė Greta Kin.
Sureaguoti į mergaitės žodžius būtų galėjusi advokatė, bet valstybės vardu jos paslaugų jau buvo atsisakyta. Mergaitei paskirtas kitas advokatas.
„Jeigu galimai buvo atvejis, kad specialistas gavo žinių ir niekaip nesureagavo, tai jam irgi numatytos atsakomybės. Tai tikrai visais atvejais kviečiame nepasiduoti, žinau, kad daug būna nusivylimo. Visais atvejais kreiptis į centrinę tarnybą, kuri turi ir atitinkamą skyrių, kuris įvertina specialistų veiksmus, ir pateikti informaciją, į kurią nebuvo atsižvelgta“, – tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Kristina Stepanova.
LRT kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovę.
„Šitas pareigūnas, kuris veikė šiuo atveju ir, nustačius galimą jo neveikimą, inicijavau tarnybinį patikrinimą. Taip, tyrimas yra baigtas, nustatytas konkretus šio atvejo neveikimas. Yra paskirta nuobauda ir šis pareigūnas jau nebedirba tarnyboje savo apsisprendimu“, – patvirtino Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Informacija apie skirtą nuobaudą paskelbta valstybės tarnautojų informacinėje sistemoje, o medžiaga apie mergaitės ir tėvo santykius perduota teisėsaugai.
„Kaklo laižymas tikrai nėra priimtina meilės išraiška, ypatingai, kai vaikas išreiškia baimę ir nugąstavimą dėl šių veiksmų, rodo, kad vaikui yra nepatogu ir jam buvo padaryta tam tikra psichologinė trauma“, – pabrėžia G. Kin.
A. Viškelis kalbėti nesutiko. Nors iš darbo jis išėjo, teismuose toliau dalyvauja kaip liudytojas. Ir liudija, anot advokatės, tėvo naudai.
Specialisto pastangomis priimtas sprendimas, įpareigojantis mergaitę atkurti ryšį su, kaip teigiama, mylinčiu tėvu. Mergaitė privaloma tvarka turi susitikinėti su tėvu, nors dar nėra ištirta, ką jis veikė su dukra, kai mamos nebūdavo namie.
