Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigia, kad kolektyvinės apsaugos statiniuose šiuo metu karo atveju galėtų pasislėpti apie 10 proc. Lietuvos gyventojų.
„Apie 10 procentų gyventojų galėtų pasinaudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose esančiais rūsiais arba cokoliniais aukštais, kurie, mūsų nuomone, šiai dienai būtų labiau pritaikyti, jei to prireiktų karo atveju“, – penktadienį spaudos konferencijos metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) sakė V. Dmitrijevas.
Anot jo, tai rodo kolektyvinės apsaugos statinių inventorizacija, kuri buvo atlikta, Vidaus reikalų ministerijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis.
Viceministras teigė, kad ministerija kels klausimus dėl teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus kolektyvinės apsaugos statiniams, susijusių su civiline sauga, pakeitimų. Pasak V. Dmitrijevo, šiuo metu jau yra parengti įstatymų pakeitimai, susiję su krizių valdymu. Neatmetama, kad teisės aktų pakeitimai dėl civilinės saugos gali būti teikiami Seimui kartu su pakeitimais, susijusiais su krizių valdymu.
V. Dmitrijevas kartu pabrėžė matantis poreikį didinti valstybės finansavimą civilinei saugai.
Kitose patalpose priebėgą rastų apie 1,2 mln. gyventojų
Spaudos konferencijoje dalyvavęs PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas tvirtino, kad 43 proc. gyventojų karo atveju galėtų sutilpti į kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau, anot jo, tik dalis tų statinių patalpų būtų tinkamos slėptis oro pavojaus atveju.
„Iš viso 43 procentai gyventojų galėtų būti sutalpinti į [...] visuomeninius pastatus. Ką paminėjo viceministras, tai būtent tuose pastatuose apie 10 proc. yra patalpų, kurios yra rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose. Tos patalpos būtų tikrai labiau tinkamos negu, sakykime, pirmame, antrame ar trečiame aukšte esančios patalpos, kuriose yra įrengti langai, būtent oro pavojaus atveju“, – aiškino jis.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje yra 1937 visuomeninės paskirties kolektyvinės apsaugos statinių, iš jų 1099-iuose yra arba rūsys, arba cokolinis aukštas, kuriuose oro pavojaus atveju gali slėptis gyventojai. Jis patikslino, kad kolektyvinės apsaugos statinių antžeminėje dalyje tilptų 34 proc. gyventojų, požeminėje dalyje – 9 proc.
M. Kanapicko teigimu, šiuo metu inventorizuojamos, vertinamos ir kitos patalpos, kurios galėtų būti naudojamos kaip priedanga gyventojams, pavyzdžiui, požeminės perėjos, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.
„Preliminariai vertinant, tose patalpose mes galėtume talpinti apie 1,2 milijono žmonių“, – sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, įvertinus Registrų centro duomenis apie visų Lietuvos gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą ir jame esančius rūsius, galima daryti išvadą, kad visi Lietuvos gyventojai karo atveju rastų priedangą.
„Tie skaičiai parodo tai, kad tikrai visi Lietuvos gyventojai galėtų priedangą arba priedangą, prieglobstį atitinkantį plotą rasti pas save“, – tvirtino PAGD atstovas.
M. Kanapickas, kalbėdamas apie padėtį nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje, atkreipė dėmesį, kad kai kurių Ukrainos miestų gyventojai slepiasi, pavyzdžiui, metro, požeminėse aikštelėse, bet kiti – gyvenamųjų daugiabučių rūsiuose.
Jis paragino ir Lietuvos visuomenę apžiūrėti savo gyvenamųjų namų rūsius.
„Norėčiau paraginti tiek gyventojus, tiek daugiabučių namų savininkus, bendrijas, administratorius persižiūrėti gyvenamųjų namų būklę. Ar tikrai ten nėra sukaupta buities rakandų, kurie tikrai nėra reikalingi?“, – kalbėjo M. Kanapickas.
Rūsiai įrengti išgyventi parai, pasislpėti galima ir vonioje
PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas, paklaustas, apie kolektyvinės apsaugos statiniuose esančių rūsių būklę, teigė, kad specialistams teko rasti įvairių rūsių. Anot jo, ne visi rūsiai yra tinkamai įrengti, tačiau šiuo metu yra galimybė juose apsistoti bent parai.
„Pavyzdžiui, mokyklos, darželiai. Ten yra pakankamai nebloga būklė, net įrengtos atskiros patalpos, kaip mokymosi salės su pilna infrastruktūra. Dalis tokių rūsių nėra tinkamai įrengti, patenkinant žmogaus būtinuosius poreikius ilgam laikotarpiui, tai yra savaitei ar dviem. Bet, jeigu mes kalbame apie priedangos klausimą 1-2 valandoms, parai, tai jokių problemų, galima tas patalpas naudoti“, – tvirtino M. Kanapickas.
Jis kartojo, kad kolektyvinės apsaugos statinių rūsiai leistų žmonės išgyventi oro pavojaus atveju.
„Kalbame apie viršslėgį, apie sprogmens sukeliamų skeveldrų poveikį ir panašiai“, – dėstė PAGD atstovas.
Pasak M. Kanapicko, viršutinė kolektyvinės apsaugos statinių dalis, nesanti rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose, oro pavojaus atveju tinkamos apsaugos nesuteikia. Dėl to, anot jo, gyventojus oro pavojaus atveju būtų raginama slėptis požeminiuose aikštelėse, namų rūsiuose.
PAGD direktoriaus pavaduotojo teigimu, Ukrainos patirtis rodo, kad smūgių iš oro atveju galima pasislpėti ir vidiniame daugiabučio namo kambaryje.
„Kas vyksta Ukrainos mažesniuose miestuose? Pavyzdžiui, jeigu yra gyvenamasis daugiabutis namas, žmogus atskirais atvejais oro pavojaus atveju randa apsaugą savo gyvybei ir sveikatai vidinėje savo gyvenamo būsto patalpoje, tokioje kaip vonia, kuri nėra prie išorinės sienos, nėra prie lango. Jeigu į pastatą pataiko sviedinys, tai jis apgadina išorinę pastato sieną, bet gyvybė žmogaus yra išsaugoma“, – dėstė jis.
M. Kanapickas sakė, kad gyvenamųjų namų rūsių inventorizacijos nei PAGD, nei Vyriausybė neplanuoja.
PAGD atstovas, paklaustas, kur žmonėms karo atveju būtų geriau slėptis, pabrėžė, kad viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau, anot jo, geriausiai, kad asmuo skubėtų į tą priedangą suteikiantį pastatą, kuris tuo metu yra arčiausiai jo.
Diskutuos dėl statinių žymėjimo
Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas priminė, kad statiniai, kuriuose galima rasti priedangą karo metu, yra papildomai žymimi specialioje interneto svetainėje.
„Papildomų objektų žymėjimas yra būtinas, pradedant nuo interaktyvaus žemėlapio. Tai yra vienas žingsnis – ta svetainė lt72.lt, kad gyventojai galėtų susipažinti. Taip pat savivaldos tinklapiuose galės tą informaciją surasti“, – tvirtino viceministras.
Jis neatmetė, kad ateityje gali būti diskutuojama dėl kolektyvinės apsaugos statinių papildomo žymėjimo. Šiuo metu jie žymimi mėlynu trikampiu oranžiniame fone.
Atkreipė dėmesį į slėptuves, ragino inventorizuoti ir jas
V. Dmitrijevas teigė manantis, kad inventorizuoti reikėtų ir apleistas slėptuves, kurios buvo specialiai įrengtos slėptis karo ar kokios kitos katastrofos atveju. Jo manymu, savivaldybės galėtų sudaryti sutartis su slėptuvių savininkais, jog esant poreikiui, jos būtų panaudotos pagal pirminę paskirtį.
„Slėptuvės buvo apleistos, nesant tam tikro dėmesio iš valstybės pusės, arba privatizuotos, arba kažkokiu būdu paverstos kitais objektais – kiek girdėjau, netgi gyvenamaisiais objektais“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
„Šiaip inventorizuoti matyčiau prasmę. Antras žingsnis, ką būtų galima padaryti – jis yra šiandien ir užprogramuotas ir teisės aktuose – tai, kad konkreti savivaldybė galėtų turėti sutartį su patalpų savininku ir tam tikrais atvejais panaudoti tas patalpas pagal paskirtį, jei jos atitiktų tą būsimą poreikį“, – tęsė V. Dmitrijevas.
Tiesa, pasak viceministro, nereikėtų manyti, kad minimose slėptuvėse yra itin daug vietos.
„Mano nuomone, erdvių, didelių plotų ten tikrai nėra“,– teigė V. Dmitrijevas.
Grįš prie naujų reikalavimų pastatams klausimo
V. Dmitrijevas taip pat tikino, kad artimiausiu metu planuojama sugrįžti prie diskusijos dėl įstatymų pakeitimų, numatant reikalavimus, kad naujuose statiniuose būtų įrengiamos slėptuvės karo atveju.
„Mano žiniomis, tokia diskusija jau buvo. Bet kokiu atveju karas Ukrainoje 2014 m., matyt, indikavo tuos visus pokalbius dėl reikalavimų statyboms. Mes planuojame grįžti prie šito klausimo, nes anuo metu pritarimo kažkaip nebuvo sulaukta“, – dėstė viceministras.
„Esame suplanavę su Aplinkos ministerija tokį pokalbį, kuris artimiausiu metu įvyks. Kalbu apie kitą savaitę“, – pridūrė jis.
