Jis vadinamas naujuoju politiko etalonu, fotografuojamas lyg veiksmo filmų žvaigždė, o jo pavargusio kovotojo stilių, įtariama, kopijuoja pats sėkmės recepto artėjančiuose rinkimuose ieškantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis daugeliui grąžino tikėjimą politika.
Kaip valdyti valstybę per karą?
Pasak LRT.lt pašnekovų, V. Zelenskis tapo toks populiarus todėl, kad pademonstravo universaliai vertinamą savybę – drąsą.
„Zelenskio kaip politinio lyderio žodžiai sutampa su realiais jo veiksmais. Ši savybė tarp Vakarų lyderių vis dar reta. Tai ir yra Zelenskio išskirtinumas: drąsiai sakyti tiesą pasauliui, dažnai kai kam nepatogią“, – LRT.lt sakė politinės retorikos ekspertė, dėstytoja dr. Giedrė Vaičekauskienė. Ji priminė, kad jau pačioje karo pradžioje Ukrainos prezidentas išpopuliarėjo dėl posakio „reikia ginklų, ne pavėžėjimo“, kai atsisakė pasiūlymo trauktis į saugesnę vietą.
Užsienio žvalgybos duomenimis, nukauti V. Zelenskį ir pakeisti vadovus Kyjive yra pagrindinė Rusijos užduotis.
G. Vaičekauskienė pabrėžė, kad Ukrainos prezidentas bendrauja su visais pasaulio lyderiais, kviečia kalbėtis net ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Zelenskis tampa šių laikų moralės simboliu, nors iš tiesų jis tik primena ir labai natūraliai išaukština šiandien visiems mums svarbius dalykus: žmogaus gyvybę, teisingumą, garbę, taiką, nepriklausomos valstybės laisvę“, – sako pašnekovė. Jos teigimu, V. Zelenskis sudaro įspūdį, kad skelbia misiją ir pats ja tiki.
Galbūt bet kuris prezidentas, valstybėje kilus tokiai didelei krizei, gali lengvai tapti populiarus ir mėgstamas, nes nebesvarbūs ankstesni politiniai vaidai? Tas pats V. Zelenskis prieš karą nepasižymėjo nei dideliu populiarumu, nei žiniasklaidos meile.
Politologo Lauro Bielinio teigimu, prie kariaujančios valstybės vairo atsitiktinis politikas ilgai neišbus.
„Ir pas mus diskusijos, rutininiai kaltinimai vieno kitam nesuteikia politinės naudos nė vienam iš politikų. Karas išgrynina politinį charakterį. Šiuo atveju Zelenskis pademonstravo valią ir labai aiškią poziciją. Jei įvykus tokiam konfliktui politikas sutrinka, nerodo savo pozicijos, blaškosi, jis labai greitai praranda reitingus“, – L. Bielinis atkreipia dėmesį, kad Ukrainos prezidentas ne tik gali džiaugtis savo populiarumu, bet ir turi kitų politikų palaikymą.
G. Vaičekauskienės teigimu, visai kitoks yra Rusijos prezidentas V. Putinas. Ji pabrėžia, kad jo pasirodymai dažnai kruopščiai surežisuoti.
„Rusijos prezidentas Putinas per dvi dešimtis valdžios metų yra įvaldęs propagandinės televizijos taisykles, išmano mažojo ekrano stilistikos reikalavimus kalbant su masine auditorija. Moka būti malonus ir „teisingas“ savo monologuose, tačiau per dialogus išryškėja Putino arogantiška laikysena su pavaldiniais, įtarumas ir ironija“, – sakė ekspertė.
Lygina su Churchilliu ir Landsbergiu
Dažnai manoma, kad V. Zelenskiui lengva būti charizmatišku ir socialinių tinklų mėgstamu politiku – buvęs aktorius gerai išmano retorikos meną, jau ne kartą jo kalbos išpopuliarėjo visame pasaulyje, šiandien žinoma, kad Ukrainos prezidentas jas pats ir rašo.
LRT.lt pašnekovai pamini, kad aktorystė viešai kalbančiam žmogui padeda, tačiau tai ne viskas. G. Vaičekauskienė atkreipia dėmesį, kad V. Zelenskis – tas politikas, kuris prikausto žvilgsnį, norisi jo klausyti, į jį žiūrėti.
„Jo labai stiprus akių kontaktas, atrodytų, kad žvelgia tiesiai į tave. Jis žino, kas yra pauzė. Taip, Ukrainos prezidentas yra scenos žmogus, tačiau yra menas mokėti pauzę prasmingai išlaikyti ir tikslingai ją taikyti. Jis geba čia ir dabar sukurti natūralumo efektą“, – komentavo ji Ukrainos prezidento oficialias kalbas, taip pat ir tas, kurios dažnai būna nufilmuotos telefonu.
Tiek G. Vaičekauskienė, tiek L. Bielinis, paprašyti įvardyti kitus istorinius išskirtinės retorikos pavyzdžius, paminėjo Winstoną Churchillį, Britanijos premjerą per Antrąjį pasaulinį karą. Žinoma, kad jo kalbose didelis dėmesys buvo skiriamas būtent kovinei dvasiai palaikyti.
L. Bielinio teigimu, W. Churchillis, kaip ir V. Zelenskis, žinomas dėl to, kad pats rašydavo savo kalbas ir redaguodavo tai, ką siūlydavo patarėjai.
„Tai demonstruoja jo iniciatyvų charakterį, gebėjimą kūrybiškai pažvelgti į situaciją. Nesakyčiau, kad jis vienintelis toks – buvo daug tokių prezidentų, tas pats Churchillis daug dirbo su savo kalbomis, pats jas rašė. Toli eiti nereikia – pasižiūrėkime į Vytautą Landsbergį, jis taip pat pats rašė kalbas… Kai buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, jis turėjo patarėjų, jie rašydavo kalbas, bet dažniausiai jis jas perrašydavo. Ir dabar jis gana kūrybiškai ir lanksčiai sumodeliuoja tekstus. Turime pavyzdį čia pat, prieš akis“, – sakė politologas.
G. Vaičekauskienė sako, kad, norint tapti politiku-istorine figūra, tai reikia daryti ne kopijuojant praeities įžymybes, o ieškant šiandien veikiančių receptų.
„Istorinės kalbos labiau lieka to meto visuomenių, to meto konkretaus konteksto rezonansu. Kas jaudina šių dienų žmones ir ko jie tikisi iš dabarties lyderių? Žmonėms reikia vilties. Žmonės nori matyti politinius lyderius, kurie entuziastingai gina ne asmeninį, o viešąjį interesą. Politikus, kurie asmeniškai gyvena pagal tas vertybes, kurias viešai deklaruoja visuomenei“, – sakė pašnekovė.
Ką Zelenskis sako Vakarams
Per karą iš V. Zelenskio išgirdome ir tai, kas anksčiau nebuvo įprasta Europos Sąjungos Rytų partnerystės valstybėse, siekiančiose ateityje tapti ES bei NATO narėmis, – nusivylimą šiomis struktūromis, tvirtinimą, kad šiandien Ukraina gali kliautis tik pati savimi.
„Metų metus mes girdėjome, esą durys į NATO yra atviros, o šiandien mums sako, kad įeiti negalime. Tai tiesa, tai reikia pripažinti“, – sakė Ukrainos prezidentas praėjusią savaitę.
Iš jo pasigirdo ir kaltinimų NATO, kad ši atsakinga už civilių žūtis Ukrainoje.
G. Vaičekauskienė atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentui Joe Bidenui Zelenskis sakė, kad būti pasaulio lyderiu „reiškia būti taikos lyderiu“, jis nuolat apeliuoja į pasaulio sąžinę.
„V. Zelenskis Vakarams kone kasdien siunčia žinutes aktyvuoti politikų sąmoningumą ir jų veikimą. Komunikacine prasme Ukrainos prezidentas per mėnesį trunkantį karą veikia kaip laikrodis, kaip įtakingiausia žiniasklaidos priemonė. Nuosekliai ir reguliariai, nepaisydamas nuovargio“, – sakė ji.
L. Bielinio teigimu, Ukrainos prezidentas, net ir nuolat kartodamas tą pačią žinutę, kad būtina stabdyti agresorę Rusiją, padėti Ukrainai, supranta ir tai, kad jie gali nieko nepešti. Šia prasme, pasak pašnekovo, Ukrainos prezidento kalbos yra diplomatiškos ir racionalios.
„Zelenskis supranta, kad pasaulio šalys yra suskaldytos daugelio dalykų, kurie neleidžia kad ir ES įsitraukti į Ukrainos gynybą visu pajėgumu. <...> Zelenskis savo kalbose kreipiasi į pasaulio valdančiuosius, atskirų valstybių vadovus sukurdamas tam tikrą emocinį lauką, taip tikimasi paveikti viešąją nuomonę. Kartu jis kreipiasi į užsienio valstybių vadovus, siūlydamas, modeliuodamas tam tikrą ateities situaciją, susietą su tomis valstybėmis, jei Ukraina pralaimėtų ar atsitrauktų“, – apie V. Zelenskio žinutes pasaulio valdantiesiems sakė politologas.
