Lietuvos rusų bendruomenės atstovai sako girdėję apie atvejus, kai lietuviškose mokyklose besimokantys rusakalbiai vaikai patiria patyčias dėl savo tautybės. Savo ruožtu Seimo pirmininkė patikino, kad imamasi visų veiksmų, jog Lietuvoje gyvenantys žmonės, nepriklausomai nuo jų tautybės, jaustųsi komfortiškai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Po susitikimo ji teigė, kad buvo aptarta, kokių žingsnių galima imtis karo Ukrainoje akivaizdoje, kad būtų atkreiptas dėmesys į neišvengiamas įtampas, kylančias visuomenėje.
„Buvo keli dalykai pažymėti. Žinoma, pirmiausia, dėmesys mokykloms, tam tikrų visuomeninių iniciatyvų poreikis tiek koordinuojant bendruomenes, tiek žymių, daug pasiekusių žmonių ėjimas per mokyklas, žinios skleidimas, atsakymas į klausimus, galbūt ir baimių išsklaidymas“, – vardijo parlamento vadovė.
Jos teigimu, labai svarbu, kad visuomenė šiuo metu išliktų vieninga, o visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės ar gimtosios kalbos, jaustųsi patogiai Lietuvoje.
„Tam, žinoma, nukreipti visų mūsų veiksmai“, – sakė Seimo pirmininkė.
Žurnalistas: mes nesame Putino nuosavybė
UAB „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas kalbėjo, kad su Seimo pirmininke aptartas poreikis stiprinti Lietuvoje veikiančią žiniasklaidą rusų kalba. To reikia ne tik dėl Lietuvos rusų, bet ir dėl į šalį atvykstančių ukrainiečių, baltarusių.
„Jeigu mes uždraudžiame priėjimą prie rusų žiniasklaidos, mes turime kažkaip pakeisti ir pasiūlyti žmonėms kitą turinį.
Kitas dalykas, negatyvas, kuris eina iš mokyklų. Aš asmeniškai kalbėjau apie tai, nes labai daug bendrauju su mokiniais. Ar yra negatyvas prieš Lietuvos rusus? Mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokiniais ir mokyklose yra negatyvas prieš rusakalbius, turinčius rusiškus vardus ir pavardes“, – kalbėjo V. Voroncovas.
Jis teigė iš mokytojų girdėjęs, apie konkretų atvejį, kuomet lietuviškos mokyklos mokinys sulaukė patyčių, nes jo vardas ir pavardė yra rusiški.
„Pats nemačiau, bet girdėjau, kad buvo ir sumušimo [atvejų]. Tai rodo mūsų mokyklų problemas. <...> Lietuvos rusai, kurie jau integravosi, turi eiti į mokyklas ir kalbėtis su vaikais, sakyti „žiūrėkite, aš rusas, aš Lietuvos pilietis, aš pasiekiau Lietuvoje aukštumas ir galiu savo pavyzdžiu parodyti, kad gali pasiekti tą patį“, – teigė V. Voroncovas, pats į Lietuvą iš Rusijos emigravęs 2004 metais.
Be to, aptarta, kad Lietuvoje gyvena nemažai į šalį emigravusių rusų, taip pat studentų iš Rusijos, kuriems reikia pagalbos.
Žurnalistas Denisas Kišinevskis tvirtino, kad apie tautinių mažumų problematiką reikia kalbėti daugiau ir dažniau: „Tai nėra nacionalinio saugumo klausimas, tautinių mažumų problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar.
Puiku, kad apie tai kalbame dabar. Tačiau galų gale turime suprasti, kad mes, tautinės mažumos, Lietuvos rusakalbiai, esame Lietuvos piliečiai, Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva. Nėra jokių „jie“ ir „mes“. Mes esame vieninga tauta.“
