Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys LRT RADIJUI teigė, kad turima informacija ir toliau leidžia teigti, jog Lietuvai grėsmė dėl Rusijos karinių veiksmų nekyla. Visgi, anot jo, matomos kitos grėsmės, todėl sakyti, kad aplink Lietuvą nieko nevyksta, negalima.
Ketvirtadienį sueina lygiai dvi savaitės nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios. Civilių ukrainiečių aukos jau skaičiuojamos tūkstančiais, trečiadienį rusų kariai subombardavo vaikų ligoninę bei gimdymo namus Mariupolyje. Baltieji rūmai praneša, kad Rusija galbūt planuoja Ukrainoje panaudoti cheminį ar biologinį ginklą.
Prezidento vyr. patarėjas K. Budrys teigė, kad net ir atsižvelgiant į visą tai, karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra.
„Tai, kad jokių pavojų nėra, imant visą rizikų spektrą, tai tikrai niekada niekas nesakė. Buvo kalba apie tiesioginę karinę grėsmę Lietuvai, apie planuojamus karinius veiksmus prieš Lietuvą. Kalbant apie juos, kas buvo sakoma, kad tokių duomenų šiuo metu neturime ir tą grėsmę vertiname kaip mažą.
Šiam rytui situacija nėra pasikeitusi. Rusija, neturime duomenų, kad planuotų ar ruoštųsi kariniams veiksmams prieš Lietuvą“, – LRT RADIJUJE kalbėjo K. Budrys.
Tiesa, jis teigė, kad kitas pluoštas grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos prieš Lietuvą kylančių grėsmių yra suintensyvėjęs.
„Bendras karinis aktyvumas ir kariniai veiksmai regione nestabilumą yra smarkiai padidinę. Taip pat matome, kad yra suaktyvėjusi Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veikla prieš Lietuvą, yra vykdomas kibernetinis šnipinėjimas intensyviau, daromas informacinis, politinis spaudimas ir pan.
Tos lemputės, vertinant rizikas ir tai, ką daro Lietuva vertindama riziką, jos užsidega vis naujos ir naujos. Dėl to sakyti, kad aplink Lietuvą nieko nevyksta, negalime“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
Rusija ruošėsi nuo 2014-ųjų
Anot jo, vertinant grėsmes paprastai yra vertinamos dvi jų dalys. Pirmiausia, ar priešas, kuris gali kažką padaryti Lietuva, turi galimybes tai padaryti, o antra, ar turi tam valios.
„Tai iš Rusijos pusės žiūrint, po 2014 metų, pirmojo karo prieš Ukrainą, tai ką Rusija padarė, susikūrė sąlygas Kaliningrado srityje veikti izoliuotai. Tai yra, atsijungti nuo visų kaimyninių valstybių, nuo elektros tiekimo, nuo gamtinių dujų tiekimo ir būti tokia izoliuota sala.
Kodėl jie tai darė? Jie ruošėsi turėti galimybe mus atjungti nuo savo sistemos, nuo gamtinių dujų ir elektros tiekimo tokiu būdu, kad sau neturėtų jokios žalos. Mes matėme tą pasirengimą, jie tas galimybes susikūrė“, – teigė K. Budrys.
Dabar, pasak prezidento patarėjo, Kaliningradas yra visiškai pasiruošęs, patikrinęs, kaip jis veiktų atjungus elektros liniją su Lietuvą ir kiek jis turi prisikaupęs dujų. Tad, kaip sakė K. Budrys, galima konstatuoti, kad šiuo metu Kaliningradas turi galimybe atsijungti nuo tinklų.
Todėl, anot K. Budrio, turime ruoštis tokiam galimam scenarijui: „Nes jis gali įvykti tyčia, gali būti ir netyčinis. Tai, kad elektros tiekimo atjungimas yra viena iš priemonių, trečiadienį matėme atjungus Černobylio atominę elektrinę, kur apskritai keliama rizika ne tik saugumui, bet ir visos Europos stabilumui.
Dėl to šitame kontekste mes turime būti pasiruošę. Pirma, spartinti patį sinchronizacijos procesą, kurį buvo numatyta baigti 2025 metais, mes jį turime baigti anksčiau. Vienas iš etapų buvo susitarti su Rusija, kaip toliau prekiausime elektros energija. Šitai galime praleisti, nieko tartis jau nebereikia, matome, kokia yra situacija“.
Tačiau jis teigė, kad visgi atsijunginėti nuo tinklų pernelyg Lietuva neturėtų skubėti, nes dar reikia „pasidaryti namų darbus“, o jie, K. Budrio teigimu, šiuo metu yra daromi.
„Mes turėsime galimybę tai pasidaryti anksčiau nei 2025 metais. Jeigu, vis dėlto, įvyktų vos ne rytoj toks sprendimas ir nuspręstų mus atjungti <...> nuo BRELL elektros žiedo, mes turėtume galimybę ekstra režimu prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų, sinchronizuotis per Lenkiją“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis teigė, kad yra rizika, jog Rusijai panorėjus Lietuva gali likti be elektros, yra, bet imamasi visko, kad ji būtų suvaldyta.
