Buvęs JAV prezidento Džordžo Busho patarėjas Europai Damonas Wilsonas pripažįsta, kad Vakarai turėjo iliuzijų, kad Rusija nepradės karo Rytų Europoje, tačiau klydo, nors Lietuva apie tai ne kartą buvo perspėjusi. Dabar, anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sieks peržengti kone visas ribas, eiti tolyn tol, kol manys, kad gali išsisukti nuo tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
Apie tai D. Wilsonas, kuris šiuo metu yra Nacionalinio demokratijos fondo prezidentas, kalbėjo ketvirtadienį surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Kova už laisvę. JAV akistata su Rusijos režimu: nuo atgrasymo iki sužlugdymo?“.
D. Wilsonas, viešėjęs Lietuvoje 1992 m., tikino, kad Lietuva nuo pat 20 a. pabaigos ne kartą Vakarus perspėjo apie Rusijos agresyvumą, apie jos vadovų siekius atkurti Sovietų Sąjungą.
„Jūs labai dažnai mus perspėdavote, bet dauguma manė, kad jūs perdedate. Kiti manė, kas jūs taip kalbate dėl sovietinės traumos, bet jūs buvote teisūs“, – kalbėjo D. Wilsonas.
Jo teigimu, Rusijos agresija prieš Sakartvelą, Krymo aneksija, kiti įvykiai signalizavo, jog Rusija ruošiasi radikaliems veiksmams.
„Visą laiką galvojome, kad tai gali būti suvaldoma, bet dabar matome pasitelkiamą, sugrįžtantį stalinistinį požiūrį“, – apie Rusijos karą prieš Ukrainą kalbėjo buvęs G. Busho patarėjas.
„Vieną dieną, tikiu, kad galėsime nutiesti taikius kelius. Man atrodo, kad V. Putino apetitas nebus patenktinas. Svarbiausia, kovoti prieš agresiją, apsiginti“, – dėstė jis.
D. Wilsonas teigė, kad anksčiau JAV ir kitos Vakarų valstybės tikėjo, kad įmanoma diskutuoti apie NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Rusija, tačiau Rusijos pradėtas karas, pasak buvusio JAV prezidento G. Busho patarėjo, grąžino Vakarus į realybę.
„Iš pradžių galvojome, kaip sukurti naujus santykius su Rusija – buvo kalbama apie NATO, ES bendradarbiavimą su Rusija. Bet matome, kad ta vizija nebuvo išbaigta. V. Putinas visiškai tai atmetė“, – aiškino D. Wilsonas.
Ragina Rusijos žmones netapatinti su blogiu
D. Wilsonas, kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, pažymėjo, kad dabartiniai įvykio rodo, jog Vakarai turi persvarstyti savo veikimo Rytų Europoje strategiją, skirti daugiau dėmesio pilietinės visuomenės Rusijoje skatinimui.
„V. Putinas pasitelkė branduolinį ginklą, kad galėtų šantažuoti Europą. Norint atgrasyti V. Putiną, reikia užtikrinti, kad jo veiksmai jam brangiai kainuotų. Žmonės yra šių įvykių centre. Žinoma, V. Putinas yra blogis, bet to blogio negalime priskirti Rusijos žmonėms, nes dirbsime su Rusija po V. Putino“, – tvirtino D. Wilsonas.
Jis ragino ir toliau plėsti sankcijas Rusija, taip pat siekti, jog už sprendimų priėmimą atsakingi asmenys būtų teisiami dėl karo nusikaltimų.
„Turime išplėsti sankcijas Rusijos energetikai, pareikalauti atsakomybės už karo nusikaltimus. Kad ir kur, į kokį karą rusai įsitrauktų, ta įsitraukimo kaina turi būti didelė“, – dėstė jis.
D. Wilsonas, paklaustas apie tai, kaip reikėtų elgtis paties V. Putino atžvilgiu, jis ragino imtis priemonių, kurios priverstų Rusijos vadovą suprasti, kad jis nebegali eiti tolyn, nebegali tęsti karo.
„V. Putinas veikia gana aiškiai, matėme jo ketinimus, norą atkurti Sovietų Sąjungą, kurios griuvimą jis laikė didžiausia katastrofa, matėme jo norą apginti rusakalbius kitose valstybėse. Bet kartu jis siekia sunaikinti mus. Jis girdi Vakarus ir galbūt, jei jis išgirstų, kad esame nevieningi, galėtų pakirsti mūsų pamatus. V. Putinas eis tolyn tol, kol manys, kad galės išsiskuti nuo tarptautinės bendruomenės“, – aiškino D. Wilsonas.
„Jam (V. Putinui – LRT.lt) suėjo 70 metų, bet jis užtrigęs ties 10 dešimtmečio logika. Nesu tikras, ar čia yra psichologinis žaidimas. Man atrodo, jis nevisai suvokia pokyčių, dinamikos. Jis kalba apie ukrainiečius, nesuprasdamas, kad jie pasikeitė. Jis vadino ukrainiečius valstiečiais ir man atrodo, kad jis neįvertino tų žmonių galios. Jis turėtų pažiūrėti į savo paties tautą, kurią laiko griežtame kumštyje“, – tęsė buvęs G. Busho patarėjas.
Jis teigė manantis, kad Rusijos vadovas V. Putinas visada siekė plėsti Rusijos teritoriją, tad tokios strategijos laikysis ir toliau.
„Kai V. Putinas pamatys galimybę plėsti savo valstybės ribas, tą jis ir padarys. [...] Tai yra bandymas atkurti blogio imperiją“, – sakė D. Wilsonas.
Maskvai Pekino reikia labiau nei Pekinui Maskvos
Buvęs G. Busho patarėjas diskusijoje tvirtino, kad šiuo metu taip pat svarbu nepamiršti ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, reikia siekti, kad baltarusiai priešintųsi jo režimui.
„Manau, tai galime padaryti su ukrainiečių ir baltarusių žmonių ryžtu“, – aiškino D. Wilsonas.
„Mums reikalinga strategija ir Baltarusijos atžvilgiu. Dauguma baltarusių jau pamatė, ką gali padaryti A. Lukašenka. Reikia galvoti, kaip paremti Baltarusijos žmones, kurie kovotų už laisvės viziją“, – kalbėjo jis.
D. Wilsonas ragino akylai sekti Kinijos veiksmus Maskvos atžvilgiu. Anot jo, Rusijos ir Kinijos draugystė nėra tokia tvirta, kokią ją galbūt įsivaizduoja didžioji dalis Vakarų valstybių.
„V. Putinui reikia Pekino labiau negu Pekinui reikia Maskvos. Mes matėme, kad Kinija bendradrabiauja (su Maskva – LRT.lt) šiek tiek panašiai kaip naciai su Japonija ir tas bendradarbiavimas nėra integruotas, koordinuotas, tai yra daugiau patogumo ryšys. V. Putino ryšys pagrįstas patogumu“, – dėstė D. Wilsonas.
Januška: negalime dar savaitę stebėti, kaip naikinami žmonės
Diskusijoje dalyvavęs Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška pabrėžė, kad V. Putinas, pradėjęs karą prieš Ukrainą, tiesiog naudojasi Vakarų nustatytais limitais. Tai, anot jo, leidžia Rusijai ir toliau bombarduoti civilius Ukrainoje.
„Kai nusistatome limitus, V. Putinas jais naudojasi. Vienas iš limitų, kurį paskelbė J. Bidenas viešai – kad NATO ir JAV niekada nekariaus su Rusija. Tai yra limitas, V. Putinas tą supranta ir tai leidžia jam bombarduoti šiandien miestus, nakinti žmones, vaikus. Ir mes, visas demokratinis pasaulis, stebime, žinome, kad turime ribas, kurių negalime peržengti“, – teigė A. Januška.
Jis teigė suprantantis, kad JAV nesikiša į karą Ukrainoje, nes nenori, jog būtų prieita prie branduolinio karo.
„Dabar galime tik gąsdinti Rusiją sankcijomis ir galbūt pavyks mums sugriauti Rusijos ekonomiką, bet kiek dar bus sunaikinta žmonių?“, – klausė signataras.
Jis klausė D. Wilsono, ar JAV gali parodyti lyderystę, aktyviau remiant Ukrainą.
„Mes negalime to daryti, mes negalime kariauti, bet, jei JAV imtųsi lyderystės, jei patikslintų, kur yra karas, kur yra gynyba, ką galime suteikti Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti, nes mes negalime stebėti dar savaitę, kaip bus naikinami žmonės“, – aiškino A. Januška.
Signataras atkreipė dėmesį, kad, jei JAV nenori paskelbti oro erdvės virš Ukrainos neskraidymo zona, galbūt amerikiečiai galėtų pasitelkti kitas priemones, pavyzdžiui, teikti ukrainiečiams daugiau priešlėktuvinės gynybos ginklų.
D. Wilsonas replikavo, kad JAV galėtų aktyviau prisidėti prie paramos Ukrainai, nesiveliant į karą su Rusija. Vis dėlto, jis teigė, kad ribos, kur yra parama, o kur jau yra prisidėjimas prie karo, nėra aiškiai nubrėžtos.
„Taip, galėtume prisidėti, nekariaudami. Manau, kad yra tam tikrų idėjų, kurias galėtume įvardinti. Manau, kad privalome kuo greičiau aprūpinti Ukrainą tiek „javelinais“, tiek „stingeriais“, tiek nepilotuojamais orlaiviais, bet turint omeny, kad žvalgybos institucijos jau seniai matė link Kyjivo artėjantį, 60 kilometrų besitęsiantį karinį konvojų, tad mes matome, kad tai yra okupacija. Tad man neramu, ką politikai mano apie tas linijas, kur jos yra“, – svarstė D. Wilsonas.
Kritika JAV pozicijai dėl karo prieš Ukrainą
Buvęs JAV prezidento D. Busho patarėjas D. Wilsonas, diskusijoje kalbėdamas apie Vakarų reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą, teigė, kad Rusijai pritaikytos sankcijos neabejotinai turės ekonominį efektą.
„Tai sumažins Rusijos pajėgumus finansuoti karą. [...] Atrodo, kad V. Putinui nesvarbu jo paties žmonių skurdas ir vargai. Jis pradeda veikti taip, kaip veikia Kubos ar Šiaurės Korėjos režimai. Tad tiek Rusijai, tiek Rusijos žmonėms dėl sankcijų bus sunku“, – tvirtino jis.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis neslėpė pasigendantis JAV lyderystės, stabdant Rusijos karinę invaziją. Anot jo, jei JAV nepradės aktyvių veiksmų šiuo klausimu, dabartiniai Amerikos politikai gali patirti pralaimėjimą.
„Jeigu Amerika nesugalvos technologinio sprendimo su savo galingomis oro pajėgomis, kaip galbūt panašiai, kaip įvyko Sakartvele, su savo kariniais ir koviniais lėktuvais pristatyti humanitarinę pagalbą į jau apsuptus ir naikinamus miestus, tai J. Bidenas ar demokratai pralaimės rinkimus Ukrainoje dabar“, – sakė jis.
Tuo metu į diskusiją įsiliejęs istorikas Alfredas Bumblauskas pastebėjo, kad JAV žmonės ne visada suvokia, kur yra Ukraina, dėl ko ji kovoja. Jis vylėsi, kad tai pasikeis.
„Ukraina yra demokratijos šalis. Linkiu Vakarams gerai pamąstyti, kad Vakarai yra ir Ukraina“, – sakė A. Bumblauskas.
