Nors šiuo metu Lietuvos sieną neteisėtai kerta vienas kitas migrantas, pasieniečiai ir politikai sako, kad netrukus gali kilti naujų išbandymų: daugėja migrantų iš Rusijos, be to, srautai tuoj vėl gali augti ir šylant orams. Neteisėtai sieną kirsti mažiau žmonių galėtų pastačius barjerą. Jo tiesimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, pasak darbus vykdančios įmonės, vyksta pagal planą.
Statomas barjeras pasienyje su Baltarusija: iš pradžių keliais aukštais tiesiama koncertina, šalia – tvora. Darbus įgyvendinanti įmonė „EPSO-G“ sako, kad koją kiša tik lietuviškas oras – šaltis leido lengviau privažiuoti per klampias vietas, bet sušaldė gruntą – dėl to sunku kasti.
Problemų kyla vandeninguose ruožuose: ieškoma statybos įmonių, kurios įrengtų tiltelius ar vandens nuleidimo sistemas.
Šiuo metu pasienyje nutiesta 250 kilometrų koncertinos ir 90 kilometrų tvoros. Dalis pataisyta, 60 kilometrų nutiesta naujai, visus darbus planuojama baigti rugsėjį.
Visas ruožas, kurį reikia apjuosti, – apie 500 kilometrų.
„Mums liko apie pusė metų, per kuriuos reikia nutiesti 250 km koncertinos, tai nėra sunku paskaičiuoti, kad per dieną apie 1 km koncertinos, tvoros segmentų prasidėjo viskas nuo kelių šimtų metrų ir tas tempas didėjantis“, – sako „EPSO-G“ atstovas Antanas Bubnelis.
Pasienyje apsilankęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi, kaip toks barjeras sumažintų migrantų srautą.
„Sunku tikėtis per artimiausius dešimtmečius, kad Baltarusijoje kas nors keisis, tai tvora bus reikalinga visomis prasmėmis – ir dėl nelegalios migracijos, ir dėl kitų procesų – kalbant apie kontrabandą pirmiausia“, – teigia Seimo NSGK narys Saulius Skvernelis.
Šiomis dienomis migrantų, bandančių neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, – nedaug: arba visai nėra, arba po kelis. Tačiau politikai ir pasieniečiai sako, kad krizė nesibaigė, tik suvaldyta – atšilus orams, tikėtina, bandys patekti daugiau migrantų, be to, keičiantis geopolitinei situacijai kyla ir naujų pavojų.
„Turėkim galvoje, kad žiemą keis pavasaris, ateis vasara, turėkim galvoje geopolitines permainas, kai Rusijos įtaka Baltarusijai didėja ir turėkim tai galvoje, kad mes NATO valstybė, mums sunku grasinti ginklu, kaip grasinama Ukrainai, bet mus gali bandyti tarpiniais variantais, pilkojoje zonoje esančiais metodais, kur nėra 5-ojo straipsnio, bet kurie gali destabilizuoti valstybę – nuo kibernetinių atakų iki nelegalios migracijos, kas išbandyta“, – sako Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasieniečiai teigia jau pastebintys ir naujas tendencijas – sulaikomi migrantai aiškina, kad į Baltarusiją atvyko iš Rusijos.
„Turime informacijos ir duomenų, kad tai gali būti tie neteisėti migrantai, kurie gyveno Rusijoje, tiesiog turėdami informacijos, norėjo pasinaudoti situacija ir migruoti į ES valstybes“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Pasieniečių vadas teigia, kad iš viso Baltarusijoje šiuo metu – apie 2000 migrantų, kurie gali siekti vienu ar kitu keliu patekti į Europos Sąjungą.
