Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį paskelbė sprendimą naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byloje. Teisėjų kolegija nusprendė, kad rašydama apie viešuosius pirkimus ir paskelbdama informaciją apie konkursus laimėjusios įmonės savininką „Atvira Klaipėda“ tuo metu galiojančių tvarkų nepažeidė.
Portalo redaktorius Martynas Vainorius pastebi, kad šis laimėjimas yra tik formalus, nes tikroji pergalė buvo pasiekta jau anksčiau – pernai gruodį, kai Seimas priėmė, prezidentas pasirašė ir paskutinę 2021-ųjų dieną įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, nebeleidžiančios naudą iš viešųjų pirkimų gaunantiems asmenims dangstytis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), kuris kuo toliau, tuo dažniau tampa vis didesne kliūtimi visuomenės teisei žinoti, nes kažkodėl mūsų valstybėje jis taikomas ne tam tikslui, dėl kurio buvo kuriamas Europos Sąjungos institucijų.
Sprendimą didelio atgarsio sulaukusioje byloje, teismas paskelbė ketvirtadienį popiet. LVAT konstatavo, kad pagal ir iki praėjusių metų pabaigos galiojusių teisinį reglamentavimą buvo galima viešinti savivaldybės valdomos įmonės viešuosius pirkimus nuolat laiminčios bendrovės savininko-politiko bei jo giminystės ryšio su perkančiojoje organizacijoje dirbančiu asmeniu.
„Noriu padėkoti visiems, be kurių ši kova už laisvą žodį negalėjo pasiektų tokių rezultatų, kokius turime šiandien. Pirmiausia - visiems kolegoms. Jūs - nerealūs, Lietuvai labai pasisekė, kad turi tokius demokratijos ir laisvo žodžio sargus. Mes tikrai paliksime geresnę Lietuvą savo vaikams“, – sako M. Vainorius.
Neskundžiama nutartimi LVAT panaikino ir viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ pareikštą papeikimą.
Teismas taip pat nusprendė iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ priteisti 3 212 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Anot M. Vainoriaus, visos sugrįžusios lėšos bus panaudotos tolesniam „Atviros Klaipėdos” gyvavimui.
„Tą garsųjį „Atvirai Klaipėdai” skirtą nekrologą dedu į archyvus – dirbsime tarnaudami Klaipėdai ir toliau, kol bus iš ko išsimokėti algas ir padengti visas kitas būtinąsias išlaidas“, – portale rašo jo redaktorius.
M. Vainorius dėkoja ir advokatui Kęstučiui Švirinui bei teisininkei Domantei Lunytei, dirbusiems su šiuo procesu.
„Biblijoje raginama žiūrėti, budėti ir melstis, nes nežinome, kada ateis laikas. Žurnalistai nuolat žiūri ir budi laisvo žodžio sargyboje, gal kartais ir pasimeldžia už jį. Ir visa tai daro ne dėl savęs. Tai daro dėl Jūsų visų teisės žinoti. Jei toje sargyboje jausime Jūsų paramą, mes visi kartu tikrai sukursime gražesnę ir geresnę Lietuvą ateities kartoms“, – dėsto M. Vainorius.
LŽS pirmininkas apie teismo sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“: toks, koks ir turėjo būti
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad teismo sprendimas dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundo yra toks, koks turėjo būti nuo pat pradžių.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pabrėžia, kad teismas „aiškiai pasisakė už skaidrumo ir viešojo intereso svarbą“.
„Sunkus, per kančias, bet sprendimas toks, koks turėjo būti nuo pat pradžių. Tikiuosi, tai bus geras precedentas, kad ateityje nebereikėtų niekam kitam patirti to, ką patyrė kolegos iš „Atviros Klaipėdos“: ilgą, brangų, sudėtingą, psichologiškai nelengvą procesą“, – BNS ketvirtadienį sakė LŽS vadovas.
Iš naujo peržiūrėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimą, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs duomenų apsaugos taisykles.
D. Radzevičiaus teigimu, teismas ištaisė savo anksčiau padaryta klaidą, tačiau jis pabrėžė, kad ją taip pat padarė tiek ŽEIT, tiek žemesnės instancijos teismas.
„Tačiau šiuo atveju ne tiek klaidos svarbios, kiek kolegų principinė pozicija savo nuomonę ginti iki galo, taip pat žurnalistų solidarumas, kad kiekvienas toks atvejis negali vykti tyliai, nes kai kuriais atvejais tyliai gali įvykti labai pavojingi procesai demokratijoje“, – sakė jis.
Pasak LŽS pirmininko, ši byla gerai atskleidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) problematiką: „Valdžios įstaigose dominuoja noras neduoti net ir tos informacijos, kuri tiesiogiai liečia viešąjį interesą.“
Inspektorė: teismo nutartis dėl „Atviros Klaipėdos“ turės įtakos ir kitiems sprendimams
Teismo nutartis dėl „Atviros Klaipėdos“ turės įtakos ir kitiems Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimams, sako įstaigos vadovė Gražina Ramanauskaitė.
„Seimas nuo sausio praplėtė viešojo asmens sąvoką, nes anksčiau tai buvo probleminė sritis. Tačiau ir teismai formuoja praktiką, tai aš turėsiu atsižvelgti ir į šį teismo sprendimą, ir kelis ankstesnius, dėl to keisis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimų kryptis“, – BNS ketvirtadienį sakė žurnalistų etikos inspektorė.
Iš naujo peržiūrėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą ir panaikino ŽEIT sprendimą, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs duomenų apsaugos taisykles.
G. Ramanauskaitė teigė kol kas su sprendimu detaliai nespėjusi susipažinti.
„Bet rezoliucinė sprendimo dalis man yra žinoma. Privalau gerbti teismo sprendimą, bet matau visiškai naują formuojamą praktiką Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo srityje“, – sakė inspektorė.
„Kur kas plačiau aiškinama viešojo asmens sąvoka, nors anksčiau teismai dažnai patvirtindavo mūsų sprendimus būtent viešojo asmens sąvokos apibrėžtyje, kur kas siauriau vertindavo asmens priskyrimą viešojo asmens sąvokai“, – pridūrė ji.
Žurnalistų etikos inspektorės teigimu, šiuo metu „einama daugiau viešojo intereso linkme nei privatumo, duomenų apsaugos gynimo linkme“.
„Į tai savo ateities sprendimuose turėsime atsižvelgti“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.
„Atviros Klaipėdos“ byla sulaukė didelio atgarsio – sprendimą kritikavo įvairių sričių atstovai
Skandalas dėl situacijos, kurioje atsidūrė naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ kilo praėjusių metų spalį.
LRT.lt jau skelbė, kad tuomet LVAT atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų.
Paprastai tariant, žurnalistai neturėjo minėti su klausimų keliančiais pirkimais susijusių asmenų pavardžių.
Tokį teismo sprendimą portalo redaktorius M. Vainorius įvertino kaip stiprų smūgį ne tik „Atvirai Klaipėdai“, bet ir visai žiniasklaidai.
„Teismas sako, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo privati įmonė, o ne jos akcininkas. O kas yra galutinis naudos gavėjas viešųjų pinigų? Akcininkas. Juk ne direktorius, kuris gauna algą. Direktoriais pas mus ir benamius paskelbia. Ką duos jo pavardė. Visuomenė turi žinoti, kur jų pinigai nueina, kas yra naudos gavėjas. Kokia čia tiriamoji žurnalistika? Kokius tu ryšius išaiškinsi? Čia yra batai. Aš kitaip, nesikeikdamas, kitokio žodžio nerandu“, – netrukus po to, kai buvo priimtas toks sprendimas sakė M. Vainorius.
Tikėtina, kad tokiam sprendimui likus galioti dalis asmenų, kurie nenorės būti įvardyti jiems nepalankiame kontekste, pasinaudos tokius precendentu ir žurnalistai visuomenei šių pavardžių negalės atskleisti.
Toks teismo sprendimas sulaukė nemenko dėmesio – jį kritikavo tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, teisininkai, Seimo nariai, žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją, Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl viešojo asmens apibrėžimo.
Lapkritį procesą nuspręsta atnaujinti, teisėjų kolegijai pripažinus, kad LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikime nurodytos prielaidos yra pagrįstos.
