Per dvejus pandemijos metus mirusių žmonių skaičius išaugo tūkstančiais, dalijasi Seimo narys Vytautas Bakas, bet kaltas dėl to ne tik koronavirusas. Viena to priežasčių gali būti ir išaugusios eilės pas gydytojus bei kelis mėnesius trunkantis brangių tyrimų laukimas.
Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) narys Vytautas Bakas trečiadienį vykusiame pasitarime kalbėjo, kad Lietuva 2020-2021 metais neteko daugiau žmonių nei ankstesniais laikotarpiais.
„Duomenų stebėsena rodo, kad Lietuva yra pasaulio valstybių penketuke, kur vadinamasis perteklinis mirtingumas yra vienas didžiausių. Ką reiškia perteklinis? Kitaip tariant, žmonės per šiuos dvejus metus miršta ir dėl pandemijos, bet, kaip rodo surinkti duomenys, mes panašiai tiek žmonių, tai yra virš 6 tūkst. žmonių, netekome ne dėl COVID-19, o dėl kitų priežasčių“, – dėstė parlamentaras.
V. Bakas vardijo ir skaičius – perteklinis mirtingumas, anot jo, 2020-2021 metais siekė 13 642 mirčių. Tokį skaičių, kaip kalbėjo Seimo narys, pateikia Statistikos departamentas. Kaip rodo trečiadienį pateikti internetinėje svetainėje koronastop.lt duomenys, Lietuvoje COVID-19 jau nusinešė kiek daugiau nei 7,9 tūkst. gyvybių.
„Kitaip tariant, 6 tūkst. žmonių mes netekome dėl kažkokių kitų priežasčių. Tai yra didesnis skaičius nei ankstesniais metais. <...> „The Economist“ duomenimis, <...> Lietuva yra pasaulio penketuke, mus lenkia tik Šiaurės Makedonija, Rusija, Serbija, Bulgarija.
To nematyti jau neįmanoma. <...> Tiek, kiek žmonių netenkame dėl COVID-19, netenkame ir dėl kitų priežasčių, kurios kol kas nėra aiškios, plačiau nediskutuotos“, – kalbėjo V. Bakas.
Jis dalijosi Statistikos departamento duomenimis, rodančiais, kad jau 2020 metais buvo matomas mirčių šuolis Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2019 metais fiskuota kiek daugiau nei 38 tūkst. mirčių, o 2020-aisiais šis skaičius jau siekė 43,5 tūkst. Dar po metų, 2021-aisiais, šis skaičius jau siekė 47,9 tūkst.
„Matome, koks yra šuolis. Toli gražu ne visos šitos mirtys yra susijusios su pandemija. <...> Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, Registrų centro duomenis, Statistikos departamento duomenis, akivaizdu, kad Lietuvoje žmonių perteklinis mirtingumas yra gerokai didesnis nei kitose pasaulio valstybėse, jis yra vienas didžiausių“, – aiškino parlamentaras.
Politikas kalbėjo, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras ir Pasaulio sveikatos organizacija dar 2020 metais įspėjo, jog dėl krūvio, pandemijos metu tenkančio sveikatos priežiūros sistemai, gali sutrikti sveikatos paslaugų prieinamumas, o tai gali tiesiogiai lemti žmonių netekimą.
„Esu matęs tyrimus, atliktus kitose Europos šalyse. Sprendžiant apie priežastis, įvardytas kitose šalyse, tas perteklinis mirtingumas siejamas su tuo, kad yra sutrikusios sveikatos priežiūros paslaugos, žmonėms jos yra neprieinamos. Dėl to daugiausia pagalbos nesulaukia tie, kurie serga vėžiu, kraujotakos sistemos ir širdies ligomis“, – kalbėjo V. Bakas.
Skaudžiausias klausimas – prieinamumas
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė, kad perteklinio mirtingumo klausimas jau buvo svarstytas ir Seimo Sveikatos reikalų komitete.
„Patikėkite, tai yra labai sunkus, labai aktualus klausimas. Jis yra kiekvieną dieną ant praktiškai kiekvieno Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojo stalo. Visi šie klausimai, jie ne visiškai priklauso vien tik nuo sveikatos sistemos. Jie priklauso ir nuo to, kiek atspari ta sveikatos sistema ir tos grėsmės yra išorinės, ir mes turime savo viduje daug sisteminių problemų, dėl kurių suplanavome sveikatos sistemos pertvarką“, – nurodė viceministrė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė ŽTK pasitarime kalbėjo, kad pirmasis karantinas, paskelbtas 2020-ųjų pavasarį, tiek sprendimų, tiek valdymo prasme buvo sunkiausias, nes buvo sustabdytos planinės sveikatos priežiūros paslaugos.
„Tai darė įtaką paslaugų prieinamumui, dėl planinių konsultacijų, operacijų. Visi žmogiškieji resursai buvo nukreipti pandemijos blogam scenarijui valdyti. <...> Taip pat profilaktinės ir prevencinės programos pirmojo karantino metu buvo sustabdytos, dėl ko vėliau turėjome blogus rezultatus“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Ji teigė, kad prieinamumas šiuo metu yra skaudžiausias klausimas, liečiantis Lietuvos gyventojus ir visą sveikatos priežiūros sistemą. Vienas iš šaltinių, kuriuo remiantis galima išmatuoti prieinamumą, anot O. Vitkūnienės, yra išankstinė pacientų registracija. Ji parodo, kiek yra vietų ir kiek yra laukiančiųjų.
„Tai iš 616 sveikatos priežiūros įstaigų 426 yra pasirašiusios sutartį dėl dalyvavimo išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje ir 4232 gydytojai iš šių įstaigų deklaruoja vizitus ir priėmimus. Pažiūrėjus giliau pagal IPR duomenis, <...> vasario 1-ai dienai <...> laisvų vietų pas gydytojus specialistus yra, tačiau mūsų gyventojų įpročiai rinktis konkretų specialistą, gydytoją pagal vardą, pavardę ir kitus keliamus kvalifikacinius reikalavimus, matyt, ir sudaro eilės ilgėjimą“, – teigė SAM atstovė.
Tiesa, ji sakė, kad nuotolinių paslaugų teikimas padėjo užtikrinti, kad nemažėtų gyventojams tenkančių konsultacijų kiekis. 2020-aisiais, kaip sakė O. Vitkūnienė, suteikiamų šeimos gydytojų konsultacijų skaičius sumažėjo 5,3 proc. Tačiau 2021-aisiais jau buvo fiksuojamas „atsigavimas“.
„Paslaugų šeimos gydytojai teikia daugiau, nors šeimos gydytojų Lietuvoje nepadaugėjo. Krūviai šeimos gydytojams auga. Matome tai ir pastaruoju metu. Labai svarbu, kad per dvejus pandemijos metus buvo įnešti kriterijai, kada teikiamos nuotolinės paslaugos, kada gali būti teikiamos kontaktinės paslaugos. Svarbiausia žinutė, kad tiek gydytojas, tiek pacientas priima labiausiai paciento poreikius atitinkantį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdą. Tai labai svarbu“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Iššūkis, anot jos, kyla dėl kardiologų – kai kuriems pacientams eilėje pas šios srities specialistus tenka pralaukti ir daugiau nei mėnesį. Eilės pailgėjo ir pas neurologus, oftalmologus ir gydytojus ortopedus-traumatologus.
Išaugo ir laukiančiųjų brangių tyrimų eilės, ypač – planinės kompiuterinės tomografijos. Šio tyrimo gali tekti laukti 70 dienų. Dar ilgiau gali tekti laukti magnetinio rezonanso – iki 144 dienų.
Išaugusios eilės fiksuojamos ir kitose srityse.
„Psichiatrijos dalyje yra išaugęs psichologinių ir psichiatrinių paslaugų poreikis, tos eilės pas gydytojus psichiatrus, ypatingai pas vaikų ir paauglių psichiatrus, didėja“, – sakė SAM atstovė.
Be to, O. Vitkūnienė teigė, kad lietuvių sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.
Reaguodamas į O. Vitkūnienės pateiktą informaciją, V. Bakas teigė: „Pastaruosius dvejus metus įkritome į duobę, kai dėl sveikatos paslaugų prieinamumo netenkame tūkstančių žmonių.“
