COVID-19 išplitus visame pasaulyje, valstybių kiekvieną dieną skelbiama mirčių statistika tapo niūria kasdienybe. Tačiau mus vis dar gaubia netikrumas, nes mirčių nuo koronaviruso skaičius tik apytiksliai atspindi faktinius pandemijos padarinius.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bendras pandemijos sukeltų mirčių skaičius yra tris kartus didesnis, nei skelbia oficialūs skaičiai. Vienas iš būdų įvertinti tikrąjį COVID-19 poveikį yra perteklinių mirčių skaičiaus analizė.
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip skaičiuojamos perteklinės mirtys ir kokios yra kitos mirtingumo priežastys.
Greičiausiai visi esate matę pranešimų ir antraščių, kad mirtingumas smarkiai išaugo. Bet ką tai iš tiesų reiškia ir kas yra tos perteklinės mirtys? Perteklinis mirtingumas paprastai apibrėžiamas kaip neįprastas mirtingumo padidėjimas tam tikru laikotarpiu tam tikroje populiacijoje, lyginant su istoriškai susiklosčiusiu baziniu lygiu.
Paprasčiau tariant, jei per tam tikrą savaitę tikėtasi 300 mirčių, nes toks buvo nusistovėjęs ilgametis vidurkis, tačiau realiai pranešta apie 400, tai 100 mirčių yra laikomos perteklinėmis.
Kalbant apie koronaviruso pandemiją, mums įdomu palyginti mirčių skaičių šiuo laikotarpiu su tikėtinu mirtingumu, jei pandemijos nebūtų buvę.
Toliau pateiktame žemėlapyje naudojami Eurostato duomenys ir atsižvelgiama į papildomą mirčių procentą, jis lyginamas su baziniu laikotarpiu, tai yra vidutiniu mėnesio mirčių skaičiumi 2016–2019 m. Kuo didesnis skaičius, tuo daugiau mirčių užfiksuota, palyginti su bazine verte, o neigiama reikšmė nurodo, kad tą mėnesį užfiksuota mažiau mirčių nei baziniu laikotarpiu. Perteklinis mirtingumo rodiklis gali geriau atskleisti krizės mastą ir leidžia palyginti skirtingą padėtį Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Pagal perteklinį mirtingumą Lietuva, praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, buvo ketvirta ES (42 proc.). Aukščiau spalio mėnesį rikiavosi tik Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Žiūrint į Lietuvos atvejį matyti, kad perteklinių mirčių skaičius pastaraisiais mėnesiais auga. Pavyzdžiui, rugsėjį perteklinių mirčių skaičius sudarė 32 proc., rugpjūtį – 12 proc., o liepą – 10 proc. Didesnis procentas Lietuvoje buvo tik praėjusių metų gruodį – 70 proc.
Profesoriaus, medicinos mokslų daktaro, virusologo Sauliaus Čaplinsko teigimu, perteklinis mirtingumas yra siejamas su dviem priežastimis – COVID-19 ir dėl to pablogėjusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pasak profesoriaus, aiškinant, kodėl kontekste išsiskiria Lietuva, reikia vertinti kelis sutampančius faktorius.
„Pastaruoju metu buvo daug kalbama apie Pietų Afrikos Respubliką (PAR), kur pirmą kartą buvo diagnozuota omikron atmaina. Ten gana didelis procentas populiacijos yra labai jauni. Tai yra geras demografinis rodiklis, mat žinome, kad COVID-19 sunkias pasekmes sukelia vyresniems ir turintiems gretutinių ligų žmonėms. Bet, lyginant Pietų Afriką ir Lietuvą, ten daug daugiau AIDS atvejų, pas mus jų daug mažiau“, – pavyzdį duoda S. Čaplinskas.
Todėl, pasak profesoriaus, reikia atsižvelgti į įvairius mirtingumo faktorius: turime daug senjorų, kurie, natūralu, turi daug gretutinių ligų.
„Kai viskas susideda į vieną visumą, tai mes ir turime tokį rezultatą“, – sako S. Čaplinskas ir priduria, kad taip pat labai svarbu, kokia yra sveikatos priežiūros sistema.
Profesorius atkreipia dėmesį ir į kitą labai svarbų dalyką – 2021 metais perteklinis mirtingumas tikriausiai bus didesnis negu 2020 metais.
„Dabar turime žinių, turime diagnostiką, skiepus. Tai reiškia, kad reikia daryti analizę ir išvadas, kas nepavyko, kaip galbūt galėjo įvykti, kad vis dėlto tokio perteklinio mirtingumo būtų išvengta. Jeigu tai tęsis toliau, kaip bus 2022 metais, jeigu perteklinis mirtingumas ir toliau auga?“ – klausia profesorius.
Pasak S. Čaplinsko, viruso plitimo keliai nepasikeitė, naujosios atmainos omikron patogeniškumas yra mažesnis, tik užkrečiamumas – didesnis. Bet tai, anot jo, buvo prognozuojama, o medicininės apsauginės ir nemedicininės prevencinės priemonės yra prieinamos.
„Nesugebėjo įsiklausyti, ko gero, į mokslininkų perspėjimus ne tik Lietuva. Akivaizdžiai matome, kad viena iš klaidų, kurias galbūt daro šalys, deja, ir Europos šalys, yra ta, kad viena šalis pandemijos neįveiks. O kaip koordinacijos nebuvo pačioje pradžioje, panašu, kad ir dabar jos yra per mažai. Pasižiūrėkime, kokia reakcija dabar buvo į omikron. Šalys vėl pradėjo karštligiškai taikyti ribojimo priemones, karantinus, užsidaro ir t. t. be jokios koordinacijos. Naivu galvoti, kad tokiu būdu bus sustabdytas viruso plitimas. Draudimo priemonėmis galima tik pristabdyti, truputį išlošti laiko.
Trumpai tariant, panašu, kad iš pandemijos pamokų pasaulis, arba, kitaip sakant, sprendimų priėmėjai, mokosi labai lėtai. Ir, panašu, toliau daro tas pačias klaidas, kurias darė pandemijos pradžioje. Nepasimokė iš ankstesnių pandemijų, o dabar gal per mažai pasimokė ir iš pirmų pandemijos metų“, – teigia profesorius.
Mirtys, nesusijusios su COVID-19, ir karantino apribojimai
Žemėlapyje taip pat matyti, kad daugumoje regionų perteklinių mirčių skaičius yra didžiausias nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. sausio, – tai iš tiesų rodo, kad žiemą fiksuojama daugiau atvejų. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad širdies ir kraujagyslių susirgimų būtent šaltuoju periodu yra daugiau negu vasarą. Be to, žiemą padaugėja traumų, todėl šalies skubios pagalbos skyriai šiuo periodu būna sausakimši pacientų, turinčių įvairiausių nusiskundimų, o tai – sąlygos virusui plisti. Be to, mūsų atsparumas ligoms žiemą sumažėja, nes oras patalpose tampa sausesnis.
Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, žemėlapyje žiemą matomi didesni skaičiai iš tiesų siejami su delta, nes ši atmaina buvo labiau užkrečiama ir palietė daugiau žmonių.
Toliau pateiktoje diagramoje mirtingumo rodikliai yra išskaidyti pagal lytis. Perteklinis mirtingumas išreiškiamas procentiniu papildomų mirčių per mėnesį rodikliu, palyginti su baziniais 2016–2019 m. duomenimis, kai pandemija dar nebuvo prasidėjusi.
Taip pat buvo bandoma įvertinti perteklinio mirtingumo lygį kiekvienoje iš Europos Sąjungos šalių. Žvelgiant į Lietuvos atvejį, matyti, kad moterų mirtingumo perteklius per šį laikotarpį buvo šiek tiek didesnis nei vyrų (atitinkamai 11,82 proc. ir 10,61 proc.).
2021 m. pandemija vis dar plito, o jos bangavimas ir mastas įvairiose Europos šalyse skyrėsi. Pavyzdžiui, preliminariais Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, 2021 metais nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 17 d. užfiksuota 1,6 tūkst. perteklinių mirčių.
Analizuojant naujausius mirtingumo Lietuvoje duomenis, matoma, kad mažiau nei pusė šių perteklinių mirčių yra tiesiogiai susijusios su COVID-19. 2021 m. sausio–spalio mėn. mirtingumo palyginimas su 2016–2019 m. vidurkiais rodo, kad mirtingumas išaugo dėl daugelio pagrindinių mirties priežasčių, nesusijusių su COVID-19.
Pateikiamoje diagramoje lyginamas mirčių, nesusijusių su COVID-19, ir oficialių COVID-19 mirčių skaičius, palyginti su baziniu lygmeniu. Duomenys gauti iš Statistikos departamento, kuris skirsto mirtis nuo koronaviruso pagal tris apibrėžimus.
Pirmasis apibrėžimas yra siauriausias. Tai atvejai, kai mirties liudijime nurodyta, jog pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19. Antrasis apibrėžimas papildomai apima tas mirtis, kurių pirminė, tiesioginė, tarpinė priežastis ar kita reikšminga patologinė būklė buvo COVID-19. Galiausiai trečiasis apibrėžimas taip pat apima kitus mirties atvejus, kai mirusiam asmeniui ne anksčiau kaip prieš keturias savaites buvo diagnozuota COVID-19. Išorinės mirties priežastys neįtraukiamos.
Be tiesioginio COVID-19 poveikio bendram mirtingumui, toliau pateiktose diagramose naudojamas trečiasis apibrėžimas, siekiant geriau įvertinti COVID-19 pandemijos, dėl kurios padaugėja mirčių nuo kitų sunkių ligų, pvz., širdies ligų, poveikį.
Mažiausiai su koronavirusu susijusių mirčių registruota 29-ą savaitę (liepos 19–25); tačiau nuo 31-osios savaitės (rugpjūčio 2–8) mirčių nuo COVID-19 ėmė sparčiai daugėti ir skaičiai išliko aukšti visą rudenį.
Toliau pateikiamoje lentelėje mirčių nuo COVID-19 skaičius lyginamas su mirtimis dėl kitų priežasčių.
Akivaizdu, kad COVID-19 turėjo reikšmingą įtaką gyventojų sveikatos būklei. 2020 m. ši liga tapo trečiąja pagal dažnumą mirties priežastimi Lietuvoje ir sudarė 16,7 proc. visų mirčių. Tačiau ji nepralenkė mirčių dėl dažniausių ankstesniais metais fiksuotų priežasčių, tokių kaip vėžiniai susirgimai ir kraujotakos sistemos ligos.
Mirčių nuo COVID-19 statistika nepateikia mums viso su pandemija susijusio mirtingumo vaizdo. Yra tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, kaip pandemija paveikė mirčių skaičių. Akivaizdžiausias pavyzdys – minėtos mirtys, nesusijusios su COVID-19, ir karantino apribojimai.
„Sumažėjęs mobilumas galėjo šiek tiek sumažinti žūčių keliuose, tačiau neatmestina, kad pandemijos sukeltas stresas ir pablogėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tokių mirčių skaičių galėjo ir padidinti“, – teigia V. Kasiulevičius.
