Lietuvoje

2022.01.09 19:31

Filosofo Levino sūnus žeria priekaištus Kaunui dėl Levino centro vardo: jis nenorėjo turėti ryšių su Lietuva

atnaujinta sausio 17 d.
Valdemaras Šukšta, LRT.lt2022.01.09 19:31

Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino sūnus Michaelis Levinas neslepia apmaudo, kad Kaune atidarytas jo tėčio vardu pavadintas centras. Jis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą nesuteikti centrui tėčio vardo dėl žydų tautos tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais Kaune. Centrą įsteigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) tikina, kad taip siekęs pagerbti filosofą, be to, idėją esą palaikė E. Levino dukra ir anūkas.

Skaudi šeimos istorija Kaune

M. Levino pozicija buvo publikuota prieš Kalėdas Prancūzijos naujienų portale „Le Figaro“. Jis neigiamai įvertino tai, kad LSMU įsteigtą centrą pavadino jo tėčio Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino vardu. M. Levinas straipsnyje pabrėžė – dar 2019 metais atvykęs į Kauną nepritarė tokiai idėjai ir siūlė įstaigą pavadinti Šiuolaikinės prancūzų filosofijos centru, taip esą buvo sutarta su Prancūzijos ambasada Lietuvoje bei Prancūzų institutu Vilniuje.

Pagrindinė priežastis, kodėl centrui negalima suteikti E. Levino vardo, pasak jo sūnaus, yra antisemitizmas ir nusikaltimai žmogiškumui, kuriuos patyrė jo tėtis bei žydų tauta Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. „Le Figaro“ straipsnyje M. Levinas sakė, kad centras veikia netoli buto, kuriame gyveno jo tėtis. Ten pat per karą E. Levino šeima buvo suimta ir nuvesta į IX fortą, ten patyrė nacių bei bendradarbiaujančių lietuvių žiaurumą.

M. Levinui skaudu ir dėl to, kad 2019 metais tuometis LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas laišku pranešė, jog jo noro nebus paisoma, jokių kalbų apie tai vėliau nebūta. M. Levinas straipsnyje taip pat pažymėjo, kad tėtis ne kartą buvo pažadėjęs negrįžti į Lietuvą ir neturėti jokių ryšių su ja.

„Jo sprendimas dėl šalies, kurioje visa jo šeima buvo nužudyta, buvo neatšaukiamas“, – „Le Figaro“ teigė M. Levinas.

LRT.lt kreipėsi komentaro į patį M. Leviną. Jis sutiko pakomentuoti, tačiau vėliau atsisakė, sužinojęs, kad straipsnyje taip pat bus ir LSMU komentaras.

Sausio 17 d. M. Levinas LRT.lt laišku informavo, kad yra išskirtinis E. Levino darbų ir vardo moralinių teisių savininkas ir be jo pritarimo E. Levino vardo naudojimas šiame kontekste – centro pavadinime – yra neteisėtas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dar 2018 m., kai filosofas Viktoras Bachmetjevas pasakė apie centro kurį, nesutiko, kad būtų naudojamas E. Levino vardas. M. Levinas dar pridūrė, kad Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas patikino šių metų sausio 4 d., kad Lietuvos valdžia bei Kultūros ministerija prieštaravo E. Levino vardo suteikimui minėtam LSMU kūriamam centrui. Dėl to nei vieno valdžios atstovo, išskyrus Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, nebuvo centro atidaryme gruodį.

Universitetas norėjo pagerbti žmogų, o ne sukurti filosofijos centrą

LRT.lt susisiekė su LSMU dėl M. Levino pozicijos ir jo tėčio vardu pavadinto centro. Atsiųstame universiteto komentare rašoma, kad idėja kilo siekiant įamžinti E. Levino atminimą Kaune.

„Tai buvo padaryta netradicine forma, vystant socialinį projektą. Idėja, kaip jau ne kartą minėta, priklauso LSMU, Prancūzijos ambasadai Lietuvoje ir Kauno miesto savivaldybei“, – teigė LSMU.

LSMU pabrėžė, kad įstaiga turėjo aiškų tikslą – pagerbti būtent E. Leviną, o ne sukurti Šiuolaikinės prancūzų filosofijos centrą. Susitarime dėl pavadinimo universitetas nedalyvavo. Be to, LSMU teigimu, iš pradžių M. Levinas aiškiai pritarė tėvo vardu pavadinto centro steigimui, bet vėliau nuomonę pakeitė.

Pasiteiravus apie buvusio rektoriaus R. Žaliūno laišką M. Levinui, LSMU atsakė, kad paties E. Levino šeima šiuo klausimu yra pasidalijusi.

„Sūnus šiai centro idėjai turi priekaištų, o dukra yra išreiškusi stiprų palaikymą. Centro atidaryme dalyvavo E. Levino dukters sūnus – jo anūkas, taip pat sūnaus žmona. Jie taip pat yra intelektualai, stipriai palaikantys šio centro idėją. Centro atidaryme dalyvavo ir ambasadoriai, valdžios atstovai, profesorius Vytautas Landsbergis. Centrą taip pat labai palaiko ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos žydai“, – nurodė universitetas.

M. Levinas „Le Figaro“ taip pat teigė, kad centro atidarymo renginyje nebuvo atstovų iš Prancūzijos ambasados. LSMU komentare nurodė, kad Prancūzijos ambasadorė ir Prancūzų instituto direktorius gavo kvietimus į atidarymo šventę ir patvirtino nedalyvausiantys.

Pavadinimą keistų, jei pasikeistų aplinkybės

Universitetas teigia šiuo metu dėl E. Levino centro sulaukęs vienintelės pastabos, tai yra sūnaus M. Levino pretenzijos.

„Steigdamas šį centrą universitetas siekė įamžinti pasaulinio garso filosofą E. Leviną, kilusį iš Kauno. Vardas centro pavadinimui suteiktas įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą. Centro pavadinimo keitimas galėtų būti svarstomas, jei pasikeistų prieš tai nurodytos aplinkybės“, – komentavo LSMU.

LSMU E. Levino centras duris atvėrė gruodžio 6 dieną. Pranešime žiniasklaidai universitetas teigė, kad naujoji įstaiga puoselės socialinę ir kultūrinę veiklą, prisidės prie visuomenės, valstybės ir regiono pažangos. Ten pat nurodyta, kad E. Levino, Kaune gimusio, vėliau į Prancūziją pasitraukusio iškilaus žydų kilmės filosofo, vardas centrui suteiktas siekiant įamžinti istorinę atmintį ir išsaugoti paveldą. Centras įsikūręs pastate, kurį 1926-aisiais suprojektavo architektūros patriarchas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1926–1932 metais jame veikė Prancūzijos pasiuntinybė.

Sūnus šiai centro idėjai turi priekaištų, o dukra yra išreiškusi stiprų palaikymą.

LSMU

Ambasada palaiko iniciatyvas, kurios veda taikaus susitarimo link

Prancūzijos Respublikos ambasada Lietuvoje LRT.lt atsiųstame komentare nurodė, kad minima situacija nėra vienareikšmė, o jos dalyvių požiūris į atidaryto centro pavadinimo formuluotę išsiskiria.

„Ambasada palaiko šiuolaikinės prancūzų filosofijos studijas, o šiuo konkrečiu atveju palaiko visas iniciatyvas, vedančias taikaus susitarimo link. Lietuvos ir Prancūzijos santykiai yra puikūs, jiems naują impulsą davė ir pernai įvykęs Prancūzijos Respublikos prezidento vizitas Lietuvoje. Santykiai turėtų stiprėti ir 2022-aisiais, tuo labiau kad Kaunas tapo Europos kultūros sostine“, – teigiama atsakyme.

Ambasada nesutiko daugiau pakomentuoti šios situacijos ir nurodyti, kodėl atsisakyta dalyvauti E. Levino centro atidaryme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt