Mažesnės mokyklos taps didesnių padaliniais, jokių jungtinių klasių vyresniems vaikams, drauge bus galima mokytis tik dviem pradinukų klasėms. Keisis skaičius, kiek vyresnių mokinių mokykla turi turėti, kad galėtų sudaryti gimnazijos trečią ir ketvirtą klases. Klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos. Tokią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytą tvarką patvirtino Vyriausybė.
ŠMSM trečiadienį pateikė Vyriausybei tvirtinti nutarimo, kuriame apibrėžiamos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, projektą. Vyrausybė patvirtino pertvarkos planą.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė, pristatydama Vyriausybės posėdyje šį planą, sakė, kad sprendimas brendo ilgus metus. Anot jos, jis orientuotas į ugdymo kokybės gerinimą, o ne į pastatų išsaugojimą. Pasak ministrės, Lietuvoje yra mokyklų, kur mokytojui tenka vos trys mokiniai.
„Siūlome reorganizuoti, likviduoti, jei tos mokyklos visiškai mažytės“, – sakė J. Šiugždinienė.
„Sprendimas yra toks, kad nuo kitų mokslo metų naikinamos jungtinės klasės, nebebus tokių situacijų, kai penktokas ir aštuntokas sėdi viename suole“, – pabrėžė ministrė.
Ji sakė, kad mažos mokyklos bus reorganizuojamos taip, kad taptų kitos, didesnės, mokyklos padaliniu. Tiesa, kol kas bus leidžiama jungti pradines klases. Pokytis paveiktų apie 4 tūkst. vaikų.
Kaip aiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nutarimo projekto tikslas – pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.
Ministrė sakė, kad taip daugiau lėšų būtų skiriama ugdymo kokybei kelti, o mokiniams suteiktų daugiau galimybių renkantis tolimesnį karjeros kelią.
Viceministras: jungtinės klasės yra visos šalies bėda
Viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžė, kad tokio pokyčio centre – mokinys ir jo gerovė.
„Jungtinės klasės yra visos Lietuvos problema. Tai per 50 savivaldybių problema. Turime apie 250 jungtinių klasių komplektų 1-4 klasėse, per 120 komplektų – 5-8 klasėse. Tai tiesiogiai veikia apie 4000 vaikų pradiniame ir pagrindiniame ugdyme“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Jis sakė, kad neretu atveju apie 50 proc. išlaidų sudaro ūkio lėšos, jei klasėje yra vidutiniškai 10 mokinių. Mokykloje, kur yra apie 400 mokinių, o klasėje – 20 mokinių, ūkio lėšos sudaro apie 28 proc., tai sudaro Lietuvos vidurkį.
Pasak R. Skaudžiaus, bėdų dydį parodo ir prastėjantys mokinių ugdymosi rezultatai, ką rodo tarptautiniai tyrimai. Viceministras pabrėžė, kad mažų mokyklų vidurinio ugdymo mokiniai nykstamai mažai renkasi mokytis gamtos mokslus ir informacines technologijas.
„Atlyginimus galime didinti, kiek norime, bet jei nesudarysime viso etato, tikrai nesudarysi ir patrauklių darbo sąlygų“, – kad mokyklos dydis lemia ir mokytojų darbo užmokestį, pabrėžė R. Skaudžius.
2022 metų biudžete papildomai numatyta 14 mln. eur. mokyklų tinklo stiprinimui, šie pinigai bus skiriami ir pavėžėjimui, mokytojų pasitraukimui, mokytojų pritraukimui ir t.t.
Pasak R. Skaudžiaus, prasidėjus pokyčiams, sprendimus turės apie 80 mažų mokyklų, kurios šiuo metu nėra kitų padaliniai.
Ką ministerija pasiūlė?
- ŠMSM siūlė nuo 2022-2023 metų pradinėse mokyklose leisti jungti tik po klases, nebūtinai gretimas (anksčiau ministerija planavo leisti jungti tik dvi gretimas klases, tarkime, pirmokus ir antrokus ar antrokus ir trečiokus), o 5-8 ir 9-10 klasės nebūtų jungiamos.
Tiesa, ministerija numatė išimtį taikyti tautinių mažumų mokykloms ir nevalstybinėms mokykloms. Dėl to ir kitų siūlymų artimiausiu metu turės apsispręsti Vyriausybė.
Šiuo metu pradinės klasės gali būti jungiamos ir visos keturios, 5-8 klasių koncentre gali būti jungiamos gretimos klasės, devintos ir dešimtos klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinių klasių koncentre gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.
- Kaip pasiūlė ŠMSM, mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, taptų didesnių įstaigų padaliniais. Išimtis bus taikoma privačioms mokykloms. Joms nebus taikomas ir numatomas mokinių skaičiaus klasėje reikalavimas.
„Tėvai renkasi mokėti papildomą mokestį, ir čia yra jų pasirinkimas, o ne valstybės“, – sakė ministrė.
- Be to, mažų specialiųjų mokyklų (mažiau nei 60 mokinių, tokių yra 13) prijungimas nukeliamas iki 2024 metų, mat, anot J. Šiugždinienės, tam reikia geriau pasirengti, galvojant apie tais pačiais metais startuojantį įtraukiojo ugdymo projektą.
„Ši integracija nebūtinai reiškia, kad viską sukelsime į vieną pastatą. Tai nereiškia, kad specialiojo ugdymo mokyklos nunyks, jos bus arčiau bendrojo ugdymo mokyklų. Mes visuomet turėsime vaikų, kuriems būtų sudėtinga mokytis bendrojo ugdymo mokyklose“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo J. Šiugždinienė.
- Jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalės būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių. Jei mokinių mažiau, jos negaus lėšų iš valstybės biudžeto, bet tokias klases galėtų išlaikyti savivaldybė savo lėšomis
Taip pat ministerija numatė pokyčius formuojant III ir IV klases. 2022 metais rekomenduojama turėti ne mažiau nei 21 mokinį III klasėje. O 2024 metais tai taptų privaloma. Jei gimnazijos trečiokų būtų ne mažiau nei 31 mokinys, būtų rekomenduojama formuoti ne mažiau nei dvi III klases. O 2026-2027 metais būtų privaloma ne mažiau nei 31 mokinys III klasėse (visame koncentre).
- Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.
- Ministerija skelbia, kad 2022 metų biudžete papildomai numatyta 14 mln. eur. mokyklų tinklo stiprinimui, mokinių pavėžėjimui, mokytojams pritraukti. Per trejus metus planuojama skirti 49 mln. eurų.
Ministerija: mažėtų ugdymosi skirtumai
Anot ministerijos, patvirtinus tokią tvarką, mažės ugdymo ir ugdymosi rezultatų skirtumai tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų.
Be to, mokiniai gegerins ir stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. daliai mokinių, o nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. visiems mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, gimnazijose, bus didesnės galimybės pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus, ugdymo turinį, programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolesnį mokymosi ar studijų kryptį. Čia turima galvoje padėtis, kai kai kuriose mokyklose vyresnėse klasėse mokiniai ne visuomet turi galimybę lankyti, tarkime, chemijos pamokas.
Ministerija sako, kad pertvarka leis ir daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
Dabartinė padėtis
Švietimo valdymo informacinės sistemos preliminariais duomenimis (ŠVIS), 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytos 27 bendrosios jungtinės klasės, kuriose kartu iš viso mokosi trijų pradinių klasių 235 mokiniai (vidutiniškai 8–9 mokiniai vienoje jungtinėje klasėje). Taip pat buvo sudaryta 13 bendrųjų jungtinių klasių, kuriose kartu iš viso mokosi keturių pradinių klasių 119 mokinių (vidutiniškai 9–10 mokinių vienoje jungtinėje klasėje), 123 bendrosios jungtinės klasės, kuriose kartu iš viso mokosi 1 265 5–6, 6–7, 7–8 klasių mokiniai (vidutiniškai 10–11 mokinių vienoje jungtinėje klasėje).
ŠMSM paaiškina, kad jungtinėms klasėms, sudarytoms iš dviejų klasių, skiriama 28 proc., iš trijų klasių – 42 proc., iš keturių klasių – 54 proc. didesnis mokymo lėšų krepšelis iš valstybės biudžeto nei nejungtinei klasei.
„Jungtinės klasės formuojamos administraciniais tikslais, todėl mokymasis jungtinėse klasėse neužtikrina lygių galimybių siekti kokybiško, perspektyvaus išsilavinimo, sąlygoja mokinių pasiekimų netolygumą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
2021–2022 m. m. veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, iš jų 112 vykdoma tik akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis. Taisyklėse nustatyta, kad gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, turi būti sudaryta ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, o gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas, turi būti sudaryta ne mažiau kaip po vieną III gimnazijos klasę. Mažiausias galimas mokinių skaičius III gimnazijos klasėje – 12. Gimnazijose, kuriose sudaryta po vieną III ir IV gimnazijos klasę, mokiniams mažai galimybių tenkinti ugdymosi poreikius, pasirinkti ugdymo turinį, programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį.
Preliminariais ŠVIS duomenimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. 180 gimnazijų ir 6 gimnazijų struktūriniuose padaliniuose (skyriuose, filialuose), vykdančiuose tik vidurinio ugdymo programą, esančiuose kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija, sudaryta po vieną III gimnazijos klasę. Jose mokosi beveik 3 100 mokinių (29-iose klasėse mokosi 2–11 mokinių, 102-iose klasėse – 12–20 mokinių, 49-iose klasėse – 21–34 mokiniai).
Be to, ministerija pabrėžia, kad mažose pradinėse mokyklose, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose, kur mokosi 60 ir mažiau mokinių, dažniausiai mokiniai mokomi jungtinėse klasėse.
„Tokiose mokyklose mokytojams nesusidaro darbo krūviai, didelę dalį ugdymo kaštų sudaro mokyklos valdymas, mažai galimybių tinkamai teikti švietimo pagalbą. Mokyklos išlaikymo kaštai (ūkio lėšos) išauga taip, kad jau susilygina su ugdymo kaštais arba net juos viršija“, – pabrėžiama rašte.
Preliminariais ŠVIS duomenimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. savivaldybių ir valstybinėse 31-oje mokykloje (išskyrus vaikų socializacijos centrus ir specialiojo ugdymo centrus) pagal mokykloje vykdomas švietimo programas mokėsi 60 ir mažiau mokinių.
Savivaldybės mokyklos klasėje ar jungtinėje klasėje mažesnis mokinių skaičius gali būti tik tais atvejais, kai mokyklos savininkas bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš valstybės biudžeto atitinkamai klasei.
„Mokyklų savininkai tokioms klasėms dažniausiai papildomai neskiria mokymo lėšų iš savo biudžeto. Mokyklos mažoms klasėms išlaikyti naudoja mokymo lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto. Mažoms klasėms išlaikyti „sutaupo“ skirdamos minimalų pamokų skaičių mokiniui per savaitę, mažindamos pamokų skaičių mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, neformaliajam švietimui, praturtinančiam ugdymo procesą, mokymosi pagalbai teikti, minimaliai didindamos mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus dėl veiklos sudėtingumo. Šie mokyklų veiksmai mažina mokyklų galimybes teikti kokybišką ugdymą“, – teigia ŠMSM.
