Nuotolinio mokymosi sukeltos psichologinės problemos, bėdos namie ar kamuojantys meilės išgyvenimai, suicidinės mintys. Su tokiais išgyvenimais vaikai skuba pas mokyklų psichologus. O pavymui jiems – ir mokytojai. Tačiau ne visose mokyklose tokių specialistų yra.
Psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų mokyklų vadovams dažnai tenka ieškoti su žiburiu. O kai randa, neslepia ugdymo įstaigų direktoriai, gali lengviau atsikvėpti.
Kaip LRT.lt paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), prievolės įsteigti psichologo ar kito švietimo pagalbos specialisto etatą mokyklai nėra. Jeigu mokykloje mokosi 400 vaikų, mokyklai skiriama lėšų psichologo etatui įsteigti ir ji gali įdarbinti šį specialistą.
Kaip skelbia žurnalas „Reitingai“, trečdalyje Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų visai nėra psichologų. Anot žurnalo rengėjų, kai kuriose mokyklose dirba po 4–6 psichologus ir socialinius darbuotojus, o dešimtyse mokyklų nėra nė vieno pagalbos mokiniui specialisto.
Švietimo pagalbos specialistų poreikis išaugs dar labiau po 2024-ųjų, kai specialiųjų poreikių vaikams atsivers visų bendrojo ugdymo mokyklų durys.
Psichologinė savijauta – prasta
Pedagogai vienu balsu sutaria, kad per pandemiją visus netikėtai ištikęs nuotolinis mokymas įtempė vaikus it stygas.
Kad vaikų ir paauglių psichologinė sveikata suprastėjusi, rodo ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.
Jis atskleidė, kad kas trečiam 7–14 metų vaikui iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Taip ilgai trukusio nuotolinio mokymo ir mokymosi psichologinius padarinius pavasarį apibūdino Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.
Kaip rodo Higienos instituto duomenys, pernai buvo 17 mirčių 10–19 metų amžiaus grupėje, kurių priežastis – savižudybė.
Pas specialistą skuba ir mokytojai
Palangos senoji gimnazija pastaruosius trejus metus turi psichologę, tiesa, prieš tai buvo metai, kai toks specialistas ugdymo įstaigoje nedirbo.
„Ieškojome žmogaus, labai džiaugiamės, kad radome kvalifikuotą specialistę, kurios kompetencija labai aukšta“, – kalbėjo gimnazijos vadovas Leonas Šidlauskas.
Derėtų ir tėvus šviesti, mat dabar dažnai jie, jei jų atžalai prireikia specialisto pagalbos, klausia „o ką, mano vaikas nenormalus?“.
D. Valiukienė
L. Šidlauskas neslėpė, kad paaugliai neretai susiduria su sunkumais, kuriuos išspręsti vieniems per sunku, netgi neįmanoma.
„Ir savęs žalojimas, ir suicidinės mintys. Nežinau, kokios to priežastys. Gal kad tėvai užsienyje, gal kad labai užsiėmę, gal dar kokios priežastys. Tad mokykloje reikėjo žmogaus, kuris padėtų atpažinti problemas, padėtų tuomet, kai jauni žmonės patys neranda išeities“, – aiškino direktorius.
Pas psichologą, kaip sakė L. Šidlauskas, dažnai užsuka ir mokytojai pasiaiškinti, kaip elgtis klasėje iškilus vienai ar kitai probleminei situacijai.
Prireikia patarimų ir pirmokams, ir tėvams
Praėjusiais metais Panevėžio „Vilties“ progimnazija psichologo neturėjo, tačiau šiais mokslo metais, nuo rugsėjo pabaigos, toks specialistas ugdymo įstaigoje atsirado. Čia dirbanti psichologė turi 0,75 etato, tačiau, kaip sakė mokyklos direktorė Danutė Valiukienė, ir dar 0,75 etato jiems praverstų. Progimnazijoje šiemet mokosi 753 mokiniai.
„Reikšmingas skirtumas, kai yra mokykloje psichologas ir kai nėra. Juolab kad radome aukštos kvalifikacijos specialistę, kurios teikiama pagalba ir mokiniams, ir mokytojams yra reali. Ir tai justi vos po dviejų mėnesių.
Tai, kad neturi psichologo, mokykloms yra be galo didelė problema. Tai reikėtų spręsti šalies mastu“, – kalbėjo D. Valiukienė.
Mokykloje būtinai turi būti psichologas, ypač po tų pusantrų metų nuotolinio mokymosi.
V. Balsevičius
Progimnazijos vadovė tokio specialisto naudą iliustravo keliais pavyzdžiais.
„Teko spręsti klausimą su pirmokų tėveliais, buvo susidariusi ekstremali situacija, reikėjo komandinio sprendimo, reikėjo vaikų, tėvų ir mokytojų pokalbio. Kai vaikui reikia pagalbos, kur kas geresnę ją gauna, kai įsiterpia psichologas. Šis specialistas gali ir gaisrą užgesinti, ir ilgalaikę pagalbą planuoti, numatyti žingsnius“, – kalbėjo direktorė.
Ji pabrėžė, kad tiek psichologė, tiek socialinės pedagogės – švietimo pagalbos specialistės – perima dalį krūvio, kuris anksčiau užgriūdavo mokytojų pečius.
„Reikšmingai daugėja vaikų, kurie turi elgesio, emocinių sutrikimų. Ateina vaikai iš šeimų, mokykla turi juos socializuoti, mokyti atpažinti, valdyti emocijas. Vaikai ateina vadovaudamiesi „noriu–nenoriu“ principu, nėra susiformavę taisyklių, nors tai turėtų ateiti iš šeimos – tas supratimas, kad gali daryti ne tik tai, kas tau patinka, bet turi ir pareigų, kad pradėjęs ką nors turi užbaigti. Tuomet didelis krūvis tenka mokytojams. O dabar psichologas padeda tai daryti“, – kalbėjo D. Valiukienė.
Ji tikra, kad derėtų ir tėvus šviesti, mat dabar dažnai jie, jei jų atžalai prireikia specialisto pagalbos, klausia „o ką, mano vaikas nenormalus?“.
„Tai žinoma, kad vaikas yra normalus, bet jam reikia pagalbos. Lygiai taip pat pagalbos reikia ir mokytojui, kad tas vaikas, kaip, tarkime, esame turėję patirties, nešoktų ir nebėgtų iš klasės. Reikia suteikti pagalbą užbėgant įvykiams už akių“, – kalbėjo D. Valiukienė.
Ji sakė, kad šis metas mokykloms labai sudėtingas, mat vis dar justi ir dar ilgai bus justi nuotolinio mokymo padariniai.
Šiuo metu ieško psichologo
Šiaulių Didždvario gimnazija šiuo metu ieško psichologo, mat specialistė šiuo metu augina vaiką.
Gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius sakė, kad iškilus ypatingų situacijų pedagogai kreipiasi pagalbos į Pedagoginę ir psichologinę tarnybą.
„Mokykloje būtinai turi būti psichologas, ypač po tų pusantrų metų nuotolinio mokymosi“, – pabrėžė mokyklos vadovas.
Jis sakė, kad sunkumų iškyla ne tik mokiniams, bet ir tėvams.
„Tarkime, vaikui iškyla savęs vertinimo, įsivertinimo problemų. Per pusantrų metų kai kurie priprato ne visuomet dirbti. Ir kai grįžome į kontaktą, pasimatė tikroji situacija. Tad kyla konfliktas vaiko viduje, nekalbant jau apie įtampą tarp tėvų ir vaikų. Tuomet reikia pagalbos siekiant išspręsti šią bėdą, surasti sprendimo būdą, susidėlioti taškus“, – kalbėjo V. Balsevičius.
ŠMSM: švietimo pagalbos specialistų mokyklose dar stinga
Kaip informavo ŠMSM, švietimo pagalbos specialistų mokyklose dar stinga. Šiemet pavasarį savivaldybėms skirta daugiau kaip 4 mln. eurų papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams įsteigti. Dar 1 mln. eurų skirta papildomai savivaldybėms naujiems socialinių, specialiųjų pedagogų, psichologų etatams steigti nuo rugsėjo 1 d. Savo lėšomis steigdamos naujus etatus ir juos išlaikydamos prisideda savivaldybės.
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai 22 proc. padidinti mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, tam skirta papildomai 8 mln. eurų.
Šiemet į socialinės pedagogikos II pakopos studijas priimta 15 studentų, į psichologijos I pakopos studijas – 400, į edukacines ir vaiko psichologijos II pakopos studijas – 15, į specialiosios pedagogikos abiejų pakopų studijas – 49.
„Tikimės, kad jie sėkmingai baigs studijas ir ateis dirbti į mokyklas“, – rašoma ŠMSM pateiktame komentare.
Pabrėžiama, kad itin rūpinamasi geresne mokinių emocine sveikata po ilgo karantino.
„Šiemet emocinės pagalbos priemonėms skirta 23 mln. eurų. Tai konsultacijos mokiniams, savanorių pagalba, vasaros stovyklos, Geros savijautos programa, kompiuterinė technika ugdymo prieinamumui didinti, mokytojų dalykinių asociacijų mokymai ir konsultacijos mokytojams, techninės įrangos pirkimas“, – teigia ŠMSM.
