„Esame pavyzdys daugeliui šalių“, – apie Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT) sako buvęs jo pirmininkas Dainius Žalimas. Jo vertinimu, šis teismas pastaraisiais metais gebėjo būti ne tik teisininkų bendruomenės, bet ir visuomenės priekyje.
Nuo 2011-ųjų KT teisėju dirbęs, o 2014-aisiais jo pirmininku tapęs D. Žalimas sako, kad per šį laikotarpį pavyko pasiekti „kur kas daugiau“, negu tikėjosi: teismas turi „europietišką ir, kas svarbiausia, drąsią, nepriklausomą jurisprudenciją“, išryškintas Lietuvos Nepriklausomybės Akto, kaip suprakonstitucinio dokumento, vaidmuo, reiškiantis tai, kad Konstitucija stovi ant pamatų, kurių „ji pati negali paneigti“.
LRT KLASIKOS laidoje „Tarp praeities ir ateities“ D. Žalimas kalbėjo, jog KT jurisprudencijoje išplėtoti demokratijos, žmogaus teisių aspektai, judama europietišku keliu, „kuriuo anksčiau ne taip drąsiai buvo einama“.
„Esame pavyzdys daugeliui šalių. Tęsiant toliau, galima galvoti ir apie valstybės valdymo klausimus, pavyzdžiui, skaidrumą ir viešumą teisėkūroje, kas yra labai svarbu. Konstitucinis Teismas bent jau buvo sustabdęs teisėkūros konvejerį, kada skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo masiškai štampuojami įstatymai, ką irgi ne kiekvienoje šalyje galima buvo pastebėti, tai tokie posovietiniai reiškiniai.
(...) Per pastaruosius metus Konstituciniam Teismui pavyko būti ne tik teisininkų bendruomenės, bet kartais ir apskritai visuomenės priekyje, žvelgiant į perspektyvą. Ir kuo aš ypač galiu didžiuotis, Konstitucinis Teismas niekada nesivadovavo vien tik visuomenės daugumos nuomone, kuri, kaip mes žinome, kartais gali būti nelabai deranti su konstitucinėmis vertybėmis“, – laidoje sakė D. Žalimas.
2017 m. Lietuvoje surengtas pasaulio konstitucinių teismų kongresas teisės viršenybės tema, ketvirtasis apskritai, o Europoje – pirmasis. Tai pasiekimas, kurį, pasak D. Žalimo, sunku tikėtis pakartoti. 2019 m. pritarta individualaus konstitucinio skundo įteisinimui, o beveik po metų teismas pirmą kartą priėmė nagrinėti tokį ieškinį.
Kaip šiandien sako D. Žalimas, užsitęsusio sprendimo įteisinti individualų skundą priežastis buvo „visiškai nepagrįstos Konstitucinio Teismo ambicijos“, kad tam prireiks papildomų kelių dešimčių etatų, taip pat kone dešimties milijonų litų (apie 3 mln. eurų) naujo pastato arba priestato statyboms. Paaiškėjo, kad nei gausybės etatų, nei statybų neprireikė.
Vis dėlto teismuose lieka neigiamų reiškinių, D. Žalimo teigimu, sistemoje gajus protekcionizmas.
„Deja, tikrai teko pamatyti teisėjų – ir tai nebūtinai Konstituciniame, bet ir kai kuriuose kituose teismuose, – kurie nesupranta, kokias atsakingas pareigas jie eina, nekelia savo kvalifikacijos ir tikrai teisėjų padėjėjai kartais atrodo žymiai geriau už pačius teisėjus, bet jais tapti patys jie neturi jokių šansų. Nes, deja, kaip tampama ypač aukščiausiųjų teismų teisėjais? Reikia pasakyti, kad be savo pažinčių rato, be savos, kaip sakoma, chebros, labai dažnai nieko gali nepavykti.
(...) Tikrai ne visada gabiausi žmonės tampa teisėjais, dalis jų, be abejo, nusivilia ir galbūt jau niekada nebegrįžta, nes pamato, kad sąžiningumo ir kvalifikacijos tikrai nepakanka norint tapti teisėju, reikia kai ko daugiau, pavyzdžiui, būti įtakingų tėvų proteguojamam arba prieiti prie tam tikrų žmonių ir tokiu būdu karjeros siekti. Yra teisėjų, iš kurių kartais nesupranti, kaip tokie žmonės gali tapti teisėjais“, – laidoje „Tarp praeities ir ateities“ sakė D. Žalimas.
Pasak buvusio KT pirmininko, tiek teisininkų bendruomenėje, tiek teisėjų sluoksniuose yra paplitusi tendencija teisę traktuoti tarytum atskirą nuo realaus gyvenimo.
„Žmonės užsidaro savo kodeksuose, paragrafuose ir nemato tikrų procesų. O žinote, jokiame kodekse ar kitame teisės akte paprastai nėra parašyta, kas yra demokratija, koks yra žiniasklaidos vaidmuo ir panašiai“, – sako D. Žalimas.
Jo manymu, tikrą teisėjo nepriklausomumą ir atsparumą išorės įtakoms rodo tai, kad jis nepataikauja atskiriems politikams, prezidentui ar Seimui. Pasak ilgamečio teisėjo, KT teisėjų pasaulėžiūros įtaka Lietuvoje nėra ryškus faktorius, priešingai negu, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose.
„Negalėčiau pasakoti apie konkrečias diskusijas, nes vis dėlto yra teismo pasitarimo paslaptis, kaip jos vyksta. Viena galėčiau pasakyti – paprastai konservatizmo, liberalizmo, socializmo ar kokiais nors kitais ideologiniais terminais nėra operuojama, yra operuojama teisiniais argumentais, galbūt kartais ir emocijomis“, – sakė D. Žalimas.
Kita neigiamybė yra sureikšminamas teismo pirmininko vaidmuo, sako ilgiau, nei įprasta, tokias pareigas KT ėjęs D. Žalimas. Seime teisėjų kandidatūros atmestos keliskart, dėl to kadencija užsitęsė.
„Nežinau, kaip tai pavadinti, sovietizmo ar patriarchalinės kultūros apraiška, kai pernelyg sureikšminamas teismo pirmininkas. Kadangi visuomenėje baimė reikšti savo nuomonę yra apskritai gana paplitusi, kartais teismo pirmininko pozicija faktiškai reiškia galbūt daugiau, negu turėtų reikšti normaliai. Tai galbūt turėtų kelti didesnį nerimą, ir tai pastebima visuose teismuose, nė kiek neabejoju“, – kalbėjo D. Žalimas.
Visas pokalbis – LRT KLASIKOS laidoje „Tarp praeities ir ateities“.
