Lietuvoje

2021.11.21 20:23

Bilotaitė apie derybas su Lukašenka: aš neįsivaizduoju, kaip su kriminaliniu nusikaltėliu galima derėtis

atnaujinta 20.59
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.11.21 20:23

Kol kanclerė Angela Merkel mėgina išspręsti migrantų krizę pokalbiais su Baltarusijos diktatoriumi, Lietuvos pasienyje tebegalioja nepaprastoji padėtis. Migrantų mėginimų prasibrauti taip pat yra fiksuojama. Vidaus reikalų ministre Agnė Bilotaitė sako, kad pasiruošta scenarijams, kurie įvyko prie Lenkijos sienos su Baltarusija ir visos struktūros yra maksimalioje parengtyje.

– Lenkijos pasienyje migrantų stovyklos kaip ir ištuštėjo. O kokia yra situacija Lietuvos pasienyje? Ar kas nors pasikeitė po kanclerės skambučio?

– Na, pirmiausia, turėčiau informuoti, kad situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje yra stabili, bet ji yra įtempta. Žinoma, matome tam tikras tendencijas, kad, tarkim, šiuo metu Baltarusijos pareigūnai stumia neteisėtus migrantus būtent Dieveniškių kilpoje. Tai yra nauja tendencija. Taip pat turime informacijos, kad Iki 2000 neteisėtų migrantų galimai yra Baltarusijos pusėje.

– Ar gali taip būti, kad ta masė, tie 2000 gali atsirasti prie Lietuvos sienos vieną dieną ir bandyti elgtis kažkaip panašiai, ką jie darė Lenkijos pasienyje?

– Taip, mes esame pasiruošę įvairiems scenarijams, kurie gali nutikti, žinant, Lukašenkos nenuspėjamumą, ir tai, kad yra visiškai neprognozuojamas diktatorius, tikrai galime tikėtis bet kokių scenarijų. Bet tikrai noriu patikinti, kad mūsų visos institucijos, visos struktūros yra maksimalioje parengtyje.

Bilotaitė: neįsivaizduoju, kaip su kriminaliniu nusikaltėliu galima sėdėti prie vieno derybų stalo

– Kaip apskritai reikėtų jaustis, jūsų požiūriu, Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, kai Europos Sąjunga akcentus pradėjo dėti ne į sienos apsaugą, o į humanitarinę krizę? Tarsi išeitų, kad mums nepavyko įtikinti Bendrijos?

– Na, pirmiausia, turėčiau pasakyti, kad tai, kas atsitiko, mes šiandien matome humanitarinę krizę ir už tą humanitarinę krizę atsakingas Lukašenkos režimas. Dėl palaikymo kitų valstybių, tai aš tikrai noriu užtikrinti, kad mes turime kitų valstybių palaikymą, tai yra tas aljansas, kuris buvo sukurtas 14 Europos Sąjungos šalių, jis išlieka. Ir jis nesikeičia – pats požiūris į tą problemą.

– Bet jūs vis tiek turite sutikti, kad vaizdai iš pasienio su tais murzinais vaikų veidukais, su senjorais, su tų vaikų mamomis ir visi jie sušalę, nesiprausę, besistumdantys dėl maisto, tai XXI amžiaus sotiems Vakarams iš tiesų gali sukelti siaubą. Ir ar jūs nemanote, kad vis dėlto buvo padarytos klaidos, jog tokie vaizdai radosi ir tokia situacija galų gale, svarbiausia, susikūrė ir prie mūsų sienų, ne tik prie Lenkijos?

– Na, reikia suprasti labai aiškiai, kad, kaip ir minėjau, kad čia vyksta karas ir naudojamos bet kokios priemonės. Lukašenkai nėra kažkokių taisyklių, tai yra kova be taisyklių, ir tie patys vaizdai yra labai dažnai tiesiog režisuojami, sukonstruojami. Ir Baltarusija siekia transliuoti tai, ką jie nori rodyti, ir režisuoja, ir kuria tokias situacijas, bet noriu pasakyti, kad iš Lietuvos pusės mes tikrai nuo pat pradžių teikiame visą reikalingą humanitarinę pagalbą tiems žmonėms.

Taip, mūsų sienos yra uždarytos neteisėtai migracijai ir mes laikomės tos pozicijos, bet pagalba tiems asmenims buvo teikiama nuolatos. Šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad yra žiemos sąlygos artėjančios, šaltesnis oras, buvo paruošti kitokie humanitariniai paketai. Jie yra suteikiami mūsų pareigūnų. Tai iš tos pusės, aš manau, kad mes neturėtume sulaukti priekaištų. Atsakyti už tai, kas vyksta Baltarusijoje, kad ten yra humanitarinė krizė, kad žmonės yra kankinami, pirmiausia, turi Lukašenka. Ir jis turi būti už tai teisiamas, nes jis yra kriminalinis nusikaltėlis.

Čia vyksta karas ir naudojamos bet kokios priemonės.

A. Bilotaitė

– Ponia ministre, bet žiūrėkite, kai CNN ir BBC pradėjo rodyti reportažus iš pasienio, jie mums nebuvo palankūs, ir mes tuo metu, žurnalistai, negalėjome patekti tuo kilometru iki sienos ir negalėjome savo atsako pateikti. Tai, kai jūs sakote, kad Lukašenka formuoja tokį įvaizdį, jis pasistengia, parežisuoja, bet jis tą daro, mes niekuo negalėjome atsakyti.

Ir jūs tiktai šią savaitę atšaukėte tą draudimą žurnalistams dirbti arčiau negu kilometras iki sienos. Ar jūs pripažįstate, kad vis dėlto viešųjų ryšių požiūriu tai nebuvo pats geriausias dalykas neleisti ir mūsų žurnalistams dirbti pasienyje?

– Lukašenka tiesiog režisuoja visą tą labai žinodamas, ko jis siekia, ir tą patį vaizdą, ką jis bando pateikti, jie suplanuoja ir sudėlioja. Ir neįsileidžia žiniasklaidos bet kur, įsileidžia būtent ten, kur nori, kad pamatytų ir nori ištransliuoti tam tikrą žinią. Ir jiems, aišku, pavyksta - tą reikia pripažinti. Bet mes tikrai norime pasakyti, kad mes niekada nedraudėm žiniasklaidai ir mes visada stengiamės būti atviri ir ta mūsų pozicija apskritai Europos Sąjungoje, buvo įvertinta, nes nuo pat krizės pradžios mes nieko neslepiam ir nieko nebandėm kažkaip užtušuoti.

– Ponia ministre, ką jūs galvojate apie Angelos Merkel sprendimą kalbėtis su Lukašenka? Tai buvo teisingas sprendimas?

– Man labai sunku įsivaizduoti, kokia kalba galima susikalbėti su kriminaliniu nusikaltėliu. Labai sudėtinga iš tikrųjų vertinti, bet, mano nuomone, tas pokalbis atsirado iš asmeninės iniciatyvos ir, matyt, dėl tos humanitarinės situacijos susidariusios ir humanistinių motyvų. Ir, žinoma, labai svarbu paminėti, kad kad tai nekeičia pozicijos. Tai nereiškia, kad mes pripažįstame Lukašenką kaip legitimų lyderį. Ir tai yra labai aiški pozicija.

Taip, tai yra humanitarinė krizė ir ją reikia spręsti, bet reikia prisiminti ir kitus dalykus – kad mes turime apie 900 šiuo metu įkalintų Baltarusijos piliečių, politinių kalinių. Reikia kalbėti ir apie tuos žmones, kurie šiandien yra kalėjimuose, ir kurie patiria smurtą iš režimo pusės.

– Ar jūs matote kokį nors kitą būdą susidoroti su šita krize be to, kad kanclerė vis dėlto ryžosi pradėti su juo pokalbį?

– Aš manau, kad mes turime neatsitraukti, nes vyksta karas yra. Nuo pat pradžių aišku, kad jisai yra diriguojamas iš Rusijos Putino. Ir šiuo atveju labai svarbi yra vieninga Europos Sąjungos pozicija – neatsitraukimas, nes kiekvienas atsitraukimas yra pralaimėjimas.

– Ar pokalbį jūs ir traktuojate kaip atsitraukimą?

– Aš tai traktuoju kaip bandymą spręsti humanitarinę krizę, kuri susidarė Baltarusijoje asmenine iniciatyva, žinant, kad yra tikrai nemažai problemų. Bet vertinant bendrą poziciją, aš manau, kad mes neturime atsitraukti ir Lietuvos pozicija šiuo atveju išlieka ta pati.

– Jeigu vis dėlto prasidėtų derybos su Lukašenka Europos Sąjungos, Lietuva turėtų dalyvauti jose kaip viena iš Europos Sąjungos šalių, kuri tiesiogiai liečiama šitos krizės?

– Aš neįsivaizduoju, kaip galima turėti kažkokias derybas, politines derybas su kriminaliniu nusikaltėliu. Tai yra tam tikra prasme jį legitimizuojantis dalykas. Techniniai dalykai ir techninis lygmuo, sprendžiant humanitarinę krizę, galbūt yra viena, bet politiniame lygmenyje aš neįsivaizduoju. Aš neįsivaizduoju, kaip su tokiu kriminaliniu nusikaltėliu galima kalbėtis ir sėdėti prie vieno derybų stalo.

– Ačiū, ponia ministre, už šitą pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt