Jis sako, kad tenorėjo panagrinėti statistiką, tačiau daugybė žmonių suprato tai kaip raginimą nepasitikėti skiepais ir Vyriausybės darbu. Seimo narį Aidą Gedvilą dėl esą mėgėjiškų pasisakymų sukritikavo ir statistikos ekspertai.
A. Gedvilas savo feisbuko paskyroje šią savaitę pasidalijo Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir savo įžvalgomis apie tai, ar galima teigti, kad egzistuoja ryšys tarp to, kad žmogus pasiskiepijo nuo koronaviruso ir mirė. Darbo partijos frakcijos narys pažymėjo konsultavęsis su ekspertais, ir jie esą paaiškino, kad tokio ryšio nustatyti neįmanoma, tačiau paragino ieškoti „priežastinių ryšių“.
„Pavyzdžiui, po kurio gamintojo kurio skiepo kokios ligos žmonėms galimai atsirado ar suaktyvėjo ir galėjo įtakoti ankstesnę mirtį“, – sakė jis.
Tačiau Seimo nario pasidalyti skaičiai pasėjo nemažai abejonių, nes daug komentatorių suprato juos kaip įrodymą, kad nuo skiepų galbūt miršta žmonės ir to Vyriausybė esą neatskleidžia. Beje, A. Gedvilas taip ir rašė – esą, „nuo vakcinų“ iki lapkričio mėnesio mirė apie keturis tūkstančius žmonių.
„Analizę“ pradėjo skiepų priešininkai
Kaip atkreipė dėmesį ir duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, Statistikos departamento paskelbtoje statistikoje, kuri greitai buvo interpretuota nuklystant į šoną, atskleidžiama viso labo tai, kad tai buvo dėl bet kokios priežasties mirę žmonės, kurie per paskutines 90 dienų buvo pasiskiepiję pirma vakcinos doze.
Vakcinuota yra daugiau nei milijonas žmonių ir jie gali mirti nuo įvairių priežasčių. Bet jei vakcina yra priežastis, tai ir turėtų matytis.
V. Zemlys-Balevičius
Teoriškai šie žmonės galėjo būti mirę dėl bet kokios priežasties, pavyzdžiui, susižaloję. Tačiau Statistikos departamento skaičiai akimirksniu buvo interpretuoti klaidingai – pirmiausia jais buvo pasidalyta vakcinų skeptikų grupėse. Čia buvo tvirtinama, esą beveik 4 tūkstančiai žmonių – tiek jų yra sąraše – mirė „nuo vakcinų“. Kai kuriems jame esantiems asmenims buvo tik 19, kitiems – jau virš 100 metų, vieni mirė tą pačią dieną, kiti – po trijų mėnesių.
Tai ne vienam duomenis pamačiusiam panikos skleidėjui sukėlė įspūdį, neva vakcinos Lietuvoje sukėlė kelis tūkstančius mirčių.
„Tai yra tiesiog duomenys <...>. Pateiktas mirusiųjų, kurie buvo vakcinuoti, skaičius. Žmonės miršta, vakcinacija nėra nemirtingumo eliksyras. Vakcinuota yra daugiau nei milijonas žmonių ir jie gali mirti nuo įvairių priežasčių. Bet jei vakcina ir sukelia [mirtį], yra priežastis, tai ir turėtų matytis“, – LRT sakė V. Zemlys-Balevičius.
A. Gedvilo interpretacijos
Paskelbtais duomenimis pasidalijo ir A. Gedvilas, jis paragino Statistikos departamentą pateikti daugiau informacijos ryšiui tarp skiepų ir mirčių įrodyti arba paneigti.
„Reikalaukime trūkstamos, papildomos informacijos“, – rašė jis feisbuke.
Vis tik V. Zemlys-Balevičius sako, kad A. Gedvilas manipuliuoja situacija ir pateikė savo analizę, rodančią, kad nėra reikšmingo ryšio tarp pasiskiepijusių ir mirusių Lietuvos gyventojų. Taigi A. Gedvilas neteisus: informacijos Lietuvoje pakanka, o ryšys tarp skiepijimosi ir mirčių aiškus – jo nėra.
Pasak duomenų analitiko, akivaizdu, jog vakcinos mirčių bangos nesukėlė, tai rodo statistinė analizė. Kaip savo tinklaraštyje rašo V. Zemlys-Balevičius, tai nereiškia, kad Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų miręs dėl vakcinos, tačiau įrodo, kad negalime kalbėti apie masinę tendenciją, kad pasiskiepiję žmonės miršta, kaip tai daro kai kurie, abejojantys skiepijimo nauda.
„Seimo narys A. Gedvilas nuosekliai skleidžia dezinformaciją apie duomenis <...>. Jis nesuprato tų duomenų, aš tik tokią galiu daryti išvadą, – Seimo nario pasisakymą komentavo jis. – Visi žmonės, kurie buvo vakcinuoti ir kurie numirė per 90 dienų nuo vakcinacijos, – yra pateikti tie duomenys.
Jei vakcinacija tikrai sukeltų ženklų mirčių padidėjimą, matytume, kad yra vakcinacija ir po keleto dienų didžiulis mirčių padidėjimas. Bet kai pradedi analizuoti tuos duomenis, paaiškėja, kad mirčių padidėjimo nėra. Tai tie pasakymai, kad vakcinacija sukelia mirtį… Šie duomenys su šia hipoteze yra nesuderinami“, – sako duomenų analitikas.
Panašiu atsakymu trečiadienį pasidalijo ir Statistikos departamentas. Pasak jo atstovų, pavyzdžiui, statistika patvirtina ir taip gana aiškiai suprantamą spėjimą, kad žmonės, patyrę sunkią galvos traumą, dažnai miršta per kelias pirmas dienas. Taip pat ir tie, kurie sunkiai apsinuodija.
Aš kaip tik, norėdamas nuraminti visuomenę, nusprendžiau detaliau tuos duomenis aptarti.
A. Gedvilas
Tačiau jei bandytume įrodyti ryšį tarp to, kas niekaip nedaro įtakos mirties faktui, pavyzdžiui, kiek dienų praėjo nuo gimtadienio arba, kaip atskleidė ir duomenų specialistai, nuo COVID-19 skiepo, pamatysime kitaip atrodančią diagramą. Vadinasi, ir minimų 4 tūkstančių mirusių žmonių gyvenimo pabaigos vakcinos nepriartino.
Sako norėjęs nuraminti visuomenę
LRT.lt bandė susisiekti ir su pačiu Seimo nariu A. Gedvilu, tačiau to padaryti trečiadienį nepavyko. Vis tik, paklaustas apie savo įrašą feisbuke, jis trečiadienį LRT RADIJUI sakė tenorėjęs paraginti Statistikos departamentą teikti tikslesnius duomenis.
„Statistikos departamentas vėl paviešino nedetalią, neaiškią informaciją, jie tiesiog nesimoko iš savo klaidų, o visuomenei trūksta aktualios ir tikslios informacijos apie dabartinę padėtį, dėl to ir atsiranda įvairių interpretacijų, nesusipratimų.
Aš kaip tik, norėdamas nuraminti visuomenę, nusprendžiau detaliau tuos duomenis aptarti“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad šią temą aptarti jį paskatino sekėjų žinutės socialiniuose tinkluose.
Tačiau V. Zemlys-Balevičius susirūpinęs, kad paviršutiniškai arba klaidingai interpretuojama statistika kelia nepagrįstų abejonių oficialiai skelbiamais duomenimis.
Man yra nuostabu, kai Seimo nariai kelia klausimus, kurie yra atsakyti.
V. Zemlys-Balevičius
Pavyzdžiui, dabar kasdien skelbiama, kiek per parą nuo COVID-19 mirė žmonių ir ar jie buvo visiškai pasiskiepiję. Iki šiol dauguma mirusiųjų buvo nepasiskiepiję arba pasiskiepiję tik viena doze, apie šią tendenciją yra kalbėję ir ligoninėse dirbantys medikai. Vakcinų skeptikai, kai kurie politikai, pavyzdžiui, buvusi Seimo narė Audronė Jankuvienė, tvirtina, kad skelbiant statistiką turėtų būti atskirti vienu skiepu pasiskiepijusieji ir visai nesiskiepijusieji, tai neva tiksliau parodytų skiepų poveikį.
V. Zemlys-Balevičius sako, kad tai – dar viena manipuliacija, nes iš tikrųjų tokie duomenys jau paskelbti. Spalio pabaigoje paskelbta Vyriausybės ataskaita rodo, kad 60 procentų susirgusių koronavirusu žmonių yra visiškai nesiskiepiję. Nė vienos skiepo dozės nėra gavę 75 procentai ligoninėse nuo koronaviruso gydomų pacientų ir net 80 procentų nuo COVID-19 mirusiųjų.
„Man yra nuostabu, kai Seimo nariai kelia klausimus, kurie yra atsakyti. Jei jie taip seka, analizuoja informaciją, kodėl jie ignoruoja oficialiai paskelbtą? Matyti, kad viena doze paskiepyti sudaro labai mažą dalį. Pagalvokim logiškai, ar jie gali sudaryti labai didelę dalį? Dabar gi skiepijimas yra praktiškai sustojęs <...>. Dauguma žmonių yra gavę tas dvi dozes. Žmonių, kurie iš dalies paskiepyti, beveik nėra, jų skaičius labai mažas“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje visiškai paskiepyta 1,6 milijono gyventojų, 87 tūkstančiai turėtų sulaukti antrosios dozės.
Nėra teisinga teigti, kad Lietuvoje 4 tūkstančiai gyventojų mirė dėl to, kad pasiskiepijo nuo COVID-19. Be to, priešingai nei teigia Seimo narys A. Gedvilas, Statistikos departamento pateiktų duomenų pakanka teiginiui, kad skiepai nuo COVID-19 Lietuvoje nesukėlė mirčių pagausėjimo, pagrįsti.
