Lietuvoje

2021.10.13 12:00

Bilotaitė apie naujas pataisas dėl migrantų: svarbūs du aspektai – žmogaus teisės ir nesukurti to, kad Lietuva taptų pereinamuoju kiemu

atnaujinta 13.08
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2021.10.13 12:00

Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į teisės ekspertų ir tarptautinių institucijų pastabas, teikia Vyriausybei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimus. Naujausiomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.

Dėl kiekvieno neteisėto migranto spręs individualiai

A. Bilotaitė mano, kad Lietuvai pavyko rasti kompromisą tiek su tarptautinėmis institucijomis ir įsipareigojimais joms, tiek dar vienu svarbiu aspektu – nacionalinio saugumo klausimu.

„Tikiu, kad mums pavyko rasti kompromisą tarp mūsų tarptautinių įsipareigojimų, kurie yra susiję su žmogaus teisėmis, ir kito svarbaus dalyko – mūsų nacionalinio saugumo interesų. Po šešių mėnesių kiekvienas atvejis dėl neteisėto migranto bus vertinamas individualiai, priklausomai nuo jo statuso. Jei tas asmuo vis dar turės prieglobsčio prašytojo statusą, bus atliekamos tam tikros procedūros ar vyks teisiniai procesai, tai dėl tokio asmens sprendimą priims Migracijos departamentas, įvertinęs to asmens galimybes pasislėpti ar pasišalinti“, – sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė: svarbios ir žmogaus teisės, ir tai, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu

Politikė teigia, kad dėl tokių asmenų taip pat sprendimai bus priimami ir iš VSAT. Pastarieji įvertins asmenų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, jei toks asmuo keltų pavojų, jie taip pat galėtų kreiptis į teismą, kad jis priimtų sprendimą dėl suėmimo ar kitos alternatyvios priemonės.

Kita grupė asmenų – pripažinti neteisėti migrantai. Tokius sprendimus taip pat priims VSAT.

„Kalbant apie Vyriausybės ir premjerės poziciją, tai šie projektai buvo derinti, buvo rastas sutarimas. Mums reikia turėti bendrą poziciją ir ji yra tokia“, – sakė ministrė.

Ji akcentavo, kad vienas iš esminių šio projekto dalykų – žmogaus teisių ir galimų grėsmių nacionaliniam saugumui derinimas, t. y. svarbu nesukurti tokių sąlygų, kad Lietuva galėtų tapti pereinamuoju kiemu.

„Turime derinti du labai svarbius dalykus: žmogaus teises bei tarptautinius įsipareigojimus ir kartu nesukurti to, kad Lietuva taptų pereinamuoju kiemu. Manau, kad šis projektas ir yra tas kompromisas“, – pabrėžė ministrė.

Tiesa, ministrė pripažįsta – didesnis darbo krūvis po šių pataisų lauks ties Migracijos departamento, tiek VSAT institucijos.

Neigia, jog Lietuvos siena „kiaura kaip rėtis“

A. Bilotaitė paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tai, kad migrantai šalies sieną vis dar gali kirsti ganėtinai laisvai.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad mūsų siena nėra kaip rėtis, ji saugoma, ir tai atliekama gerai. Žinoma, mums reikia fizinio barjero, jį reikia statyti skubiai, tai bus padaryta, iki kitų metų rugsėjo mėnesio tas fizinis barjeras bus“, – sakė A. Bilotaitė.

Kalbėdama apie tarptautinį neteisėtų migrantų kontekstą, ministrė sakė, kad šiuo metu Europoje vyrauja labai aiškus supratimas, kad tiek prieš Lietuvą, tiek prieš visą ES yra vykdomas rimtas agresijos aktas ir mes turime duoti atitinkamą atsaką.

„Nėra kažkokio pasmerkimo, kad mus kritikuotų. Aš pati išgirdau palaikymą, kad Lietuva tikrai gerai tvarkosi ir yra pavyzdys, kaip šioje situacijoje galime valdyti tokią krizę. <...> Tai mus įkvepia kaip šalį eiti toliau ir saugoti sieną“, – sako ministrė.

Bilotaitė apie naujus Baltarusijos režimo spaudimo būdus: mes turime gintis, ir mes ginsimės

Politikė teigė, kad Baltarusijos režimas šiuo metu naudoja agresyvią taktiką, pasitelkiami žmonės tampa tarsi ginklu.

„Gyvi žmonės yra naudojami kaip ginklas, Lietuvą ir ES šaudo gyvais žmonėmis. Tą visi puikiai supranta. <...> Suprantu, kad ES mechanizmas nesisuka labai sparčiai, bet Lietuva jau sukūrė 14 šalių aljansą, tai didelis žingsnis į priekį, mes judėsime, kad tie pokyčiai būtų priimti“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrė sako, kad Lietuvos sprendimai šiuo metu sudaro visas sąlygas atvykti žmonėms ir prašyti prieglobsčio teisėtais būdais, tačiau Baltarusijos režimas migrantus naudoja kaip įrankius.

„Mes turime gintis, ir mes ginsimės“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji pridūrė, kad šiuo metu Lukašenkos vadovaujamas režimas ieško naujų būdų ir priemonių, kad toliau darytų dar didesnį spaudimą.

„Supaprastinta vizų išdavimų tvarka, oro uostai taip pat atveriami nauji. Galima atvykti ne tik į Minską, bet ir kitur. Tai pavyzdys, kad Baltarusijos režimas labai intensyviai siekia, kaip dar paspausti mus visus, bet mes tikrai nepasiduosime ir darysime viską, kad mūsų sienos būtų apsaugotos“, – spaudos konferenciją užbaigė A. Bilotaitė.

Kokius pokyčius įneštų neteisėtų migrantų klausimo pataisos?

Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD). Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Lietuvą ištikus migracijos krizei, UTPĮ jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas. Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.

Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, įstatymo pataisomis siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai.

Naujomis įstatymo pataisomis siūloma ir greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra. Šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (t. y. MD kolegialiam organui ir Apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik MD priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – Apygardos administracinis teismas (AT) ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT). Siūloma, kad ekstremaliosios situacijos metu ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų MD arba VSAT kolegialūs organai bei Apygardos administracinis teismas. Taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręsta dėl užsieniečio teisinės padėties.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei ji įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.

Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą. Papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai (pvz., teise gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, pažeidžiami asmenys – teise naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.).

Šiuo metu nagrinėjami 2607 neteisėti migrantų prieglobsčio prašymai, apie 400 neteisėtų migrantų prieglobsčio nesiprašė. Išnagrinėta 918 prašymų, prieglobstis suteiktas 1 Eritrėjos pilietei.

Visi neteisėtai kirtę Lietuvos valstybės sieną užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos teritoriją, kol nėra priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties. Daugelis (apie 80 procentų) Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų atvyksta be dokumentų. Tai sunkina sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Greitoji medicinos pagalba
COVID-19 TRUMPAI