Seimas antradienį ėmėsi įstatymo pataisų, kuriomis siūloma numatyti, kad iki gruodžio suskubę pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresni nei 75 metų žmonės gautų 100 eurų išmoką. Ši idėja, atsižvelgiant į blogėjančią situaciją dėl koronaviruso šalyje, parlamente svarstoma ypatingos skubos tvarka.
Po pateikimo įstatymo projektui pritarė 81 Seimo narys, 12 nepalaikė iniciatyvos, 30 susilaikė.
Seimas taip pat nutarė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, dėl jo bus balsuojama antradienį, po pietų.
Tuo metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Aurelijaus Verygos projektą dėl išmoką besiskiepijantiems parlamentaras atmetė. Po pateikimo už projektą balsavo 39 parlamentarai, prieš buvo 7, o susilaikė 75.
A. Veryga siūlė mokėti 100 eurų išmokas senjorams nuo 65 metų, taip pat tiems, kas priklauso rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.
Projektą teikia ne iš džiaugsmo
Kaip numatyta Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo koronaviruso infekcijos įstatymo pakeitimo projekte, 100 eurų išmoka būtų skiriama ir tada, jei minėtos amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepytų stiprinamąja doze.
Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo suprantanti, kad ši idėja nėra tobula, tačiau ji padėtų apsaugoti vyresnio amžiaus žmones.
„Šis projektas teikiamas ne iš didelio džiaugsmo, o labiau iš realybės jausmo arba iš realybės suvokimo, kur šiandien esame. Sprendimas galbūt nėra tobulas ir etikos prasme, klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus reikiamus sprendimus, kad kuo daugiau žmonių, ypač iš tos rizikos grupės, vyresnių nei 75 m., būtų apsaugota ir mes patirtume kuo mažiau tų žmonių netekčių“, – dėstė ministrė.
Šis projektas teikiamas ne iš didelio džiaugsmo, o labiau iš realybės jausmo arba iš realybės suvokimo, kur šiandien esame.
M. Navickienė
M. Navickienė tikino, kad, jei vakcinacijos nuo koronaviruso tempai būtų didesni, greičiausiai tokios išmokos nebūtų siūlomos. Ministrė pabrėžė, jog, kaip rodo statistika, būtent vyresnių negu 75 metų amžiaus grupėje dalies žmonių imunizacijos lygis nežinomas, jie neskuba skiepytis, nors COVID-19 liga jiems gali būti mirtina.
Ministrės teigimu, vyresnių negu 80 metų žmonių Lietuvoje yra 160 tūkst. ir daugiau nei trečdalio jų imunitetas nėra žinomas. Kaip teigė M. Navickienė, statistika rodo, jog 75-79 metų gyventojų Lietuvoje yra apie 100 tūkst., apie 25 proc. jų imunizacijos lygis nėra žinomas.
Kaip teigė M. Navicklienė, išmokoms besiskiepijantiems biudžete suplanuoti 27 mln. eurų.
Ragino neišskirti dalies visuomenės
Seime, diskutuojant dėl išmokų besiskiepijusiems, opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl pataisos yra teikiamos ypatingos skubos tvarka.
M. Navickienė replikavo, kad ypatinga skuba reikalinga tam, kad įstatymo pataisos kuo greičiau įsigaliotų.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas tikino, kad, jei būtų priimta siūloma išmokų tvarka, 100 eurų išmokos negalėtų gauti senjorai, kurie neplanuoja skiepytis trečiąja doze. Anot jo, tai yra neteisinga.
„Gaunasi neteisinga situacija, kad jie yra išskiriami, jie išmokos negauna“, – komentavo parlamentaras.
Ministrė pabrėžė, jog kad ir koks sprendimas būtų priimtas dėl išmokų skyrimo, kažkuri visuomenės grupė bus išskirta.
„Dėl išskyrimo, tai man atrodo, kad šita problema yra atliepiama per taiklumą ir tikslingumą priemonės suplanavimo, kai matai, kuri grupė iš tikrųjų patiria didžiausią riziką sirgti ir mirti, tai yra dviguvai didesnę negu visos kitos“, – komentavo M. Navickienė.
Ji teigė tikinti, kad tie asmenys, kurie jau buvo pasiskiepiję dviejomis skiepo dozėmis, labai tikėtina, jog pasiskiepys ir trečiąja. Tad, tokiu būdu, pasak M. Navickienės, taps tais, kurie gaus išmoką.
M. Navickienė į šiuos klausimus sureagavo klausimu.
„Kas prisiimtų atsakomybę už savo žodžius, ypatingai, kai esi nuomonės formuotojas, galintis padaryti įtaką žmogaus apsisprendimui, kai žmogus priima sprendimą nesiskiepyti ir dėl šio sprendimo miršta? Mes labai mažai kalbame apie savo kalbėjimo atsakomybę“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga pastebėjo, kad, kaip rodo statistika, asmenų mirtingumas nuo koronaviruso, peržengus 60 metų ribą, padidėja keturis kartus.
„Tai manau, kad yra logika, kur pradeda augti drastiškai mirtingumas, nuo tos ribos siūlyti kompensaciją. Ar Jūs taip nemanote?“, – klausė M. Navickienės A. Veryga.
Ministrė pabrėžė, kad siūloma idėja nėra tobula, bet pabrėžė, kad jis yra reikalinga ir tikslinga, atsižvelgiant į koronaviruso pavojų vyresnio amžiaus žmonėms.
Išmokas pavadino premijomis antivakseriams
Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė klausė, ar yra duomenų, kurie leistų tikėti, kad pinigai paskatintų vyresnio amžiaus žmones skiepytis nuo koronaviruso. Ji neslėpė turinti abejonių dėl išmokų skyrimo priemonės tikslingumo.
„Kalbame apie išmokas, premijas antivakseriams tam tikra prasme“, – užsiminė parlamentarė.
M. Navickienė sutiko, kad kitos priemonės, pavyzdžiui, konsultacijos, pokalbiai apie skiepus, taip pat yra reikalingos. Išmoka, kaip paskatinimas skiepytis, anot ministrės, taptų papildoma priemone, taikoma šalia kitų priemonių.
Kalbame apie išmokas, premijas antivakseriams tam tikra prasme.
M. Danielė
„Pinigines priemones taiko įvairios šalys, tikrai taiko Jungtinės Amerikos Valstijos“, – pastebėjo M. Navickienė.
Jos manymu, jei dėl siūlomų išmokų už vakcinavimąsi, pasiskiepijusių žmonių skaičius Lietuvoje paaugs bent vienu procentu, galima bus daryti išvadą, kad priemonė pasiteisino.
Socdemų frakcijos vadovas A. Sysas neslėpė manantis, kad valdančiųjų idėja skirtia išmokas už skiepus daliai žmonių demoralizuoja visuomenę.
„Manau, kad šitas įstatymas demoralizuoja visuomenę, nes kyla labai daug klausimų. Kodėl tik 100 eurų? Kodėl ne 200 eurų ar daugiau? Kodėl nuo 75 metų? Tie skaičiai yra kintantys. Nenorinčių skiepytis ir nesiskiepijančių yra visose grupėse.
Aš manau, kad visus, kurie ir 75 plius grupėje yra, kurių 70 procentų yra pasiskiepiję, jūs paliekate kvailio vietoje“, – aiškino socdemas.
