Lietuvoje

2021.09.28 05:30

Migrantų maitinimo pirkimus Druskininkuose laimėjo mero bendražygis, už 15 eurų per dieną – nė vieno karštojo patiekalo

atnaujinta 9.40
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.28 05:30

Maisto tiekimas Druskininkų savivaldybės žinioje apgyvendintiems migrantams sukėlė klausimų opozicijai. Viešuosius pirkimus maistui tiekti laimėjo mero aplinkos žmogus, o už vieną maisto rinkinį, kuriame nėra nė vieno karštojo patiekalo, pirkimus laimėjusi įmonė paprašė 15 eurų sumos vienam žmogui. Meras bet kokias abejones dėl pirkimų atmeta.

Lietuvą užklupus neteisėtos migracijos krizei, Vidaus reikalų ministerija (VRM) kreipėsi į savivaldybes su pagalbos prašymu. Savivaldybių buvo prašoma, be kita ko, jų žinioje apgyvendintiems migrantams suteikti maitinimą, o patirtos išlaidos kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Viena tokių savivaldybių, kuriai teko rūpintis migrantais ir jų maitinimu, yra Druskininkai. Tiesa, savivaldybės tarybos opozicijai kyla klausimų dėl kai kurių sutarčių, sudarytų dėl migrantų maitinimo. Konkrečiai – dėl sutarčių su UAB „Minolga“.

Šios įmonės vadovas Vidas Stašinskas kartu yra ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys, į kurorto valdžią patekęs su mero Ričardo Malinausko vedamu visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“.

Pats Druskininkų meras bet kokias abejones dėl V. Stašinsko įmonės laimėtų viešųjų pirkimų atmeta ir teigia, kad „visi eina su normaliais žmonėmis“, tad esą nenuostabu, jog ir V. Stašinskas buvo komiteto sąraše.

Vis dėlto opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos atstovas portalui LRT.lt sakė, kad jei savivaldybės valdžia neišsklaidys abejonių dėl migrantų maitinimo sutarčių skaidrumo, jiems gali tekti kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Sutarčių vertė – beveik 260 tūkst. eurų

Viešai prieinamoje informacijoje matyti, kad V. Stašinskas yra įmonės UAB „Minolga“ direktorius, o kartu ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys.

Nors šiuo metu jis dirba frakcijoje „Nuosaiki opozicija“, iš viešai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos informacijos matyti, kad į Druskininkų tarybą pakliuvo su savivaldybės mero R. Malinausko rinkimų komitetu „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“. Kaip matyti iš VRK interneto puslapyje skelbiamo rinkimų sąrašo, 2019 metų savivaldos rinkimuose V. Stašinskas komiteto sąraše buvo 12-as iš 44 kandidatų.

Kartu su V. Stašinsku „Nuosaikios opozicijos“ frakcijoje, be dar vienos R. Malinausko komiteto narės, dirba du „valstiečiai“ ir viena socialdemokratė.

UAB „Minolga“ interneto puslapis rašant publikaciją buvo nepasiekiamas, tačiau interneto puslapyje rekvizitai.lt nurodyta, kad įmonė verčiasi komercinių (parduotuvių) patalpų nuoma, turi lauko kavinę.

Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje matyti, kad UAB „Minolga“ viešuosius pirkimus, susijusius su maitinimo paslaugų teikimu, Druskininkuose laimi nuo 2015 metų. Iš viso UAB „Minolga“ yra sudariusi tris sutartis su Druskininkų savivaldybės administracija dėl maisto (humanitarinių) rinkinių tiekimo migrantų apgyvendinimo vietoms.

Visos trys sutartys įsigaliojo liepos mėnesį, tik skirtingomis dienomis, ir galioja iki lapkričio 8, 22 ir 29 dienos. Visų trijų sutarčių bendra vertė siekia beveik 259 tūkst. eurų. Portalas LRT.lt peržiūrėjo maisto tiekimo migrantams sutartis, kurias Druskininkų savivaldybė sudarė su UAB „Minolga“.

Meniu – konservai, riešutai ir greitai paruošiami makaronai

Liepos 9 dieną sudarytoje sutartyje, kurios vertė, pasak Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateikiamos informacijos, siekia 24,2 tūkst. eurų, nurodyta, kad vienam Druskininkuose apgyvendintam neteisėtam migrantui skiriamas maisto rinkinys, kurio vertė 15 eurų.

Į šį rinkinį įeina pusantro litro geriamojo vandens, vienas indelis konservuotų vištienos šlaunelių, vienas pakelis greitai paruošiamų vištienos skonio makaronų, vienas indelis žaliųjų alyvuogių, vienas indelis konservuotų kukurūzų arba avinžirnių, vienas pakelis riešutų mišinio, indelis vaisių arba uogų džemo, cukrus, juodoji arbata.

Migrantai taip pat gali gauti indelį avižinės košės su uogomis ir skirtingo skonio duonos lazdelių arba kukurūzų trapučių, krekerių. Vaikams gali būti tiekiamos vaikiškos tyrelės arba desertiniai maišeliai su vaisiais ir uogomis.

Į 15 eurų sumą įskaičiuotos ir higienos priemonės – šukos, šampūnas, muiliukas, dantų valymo rinkinys, higieniniai paketai.

Liepos 22 dieną sudarytos sutarties vertė siekia 44,7 tūkst. eurų. Šioje sutartyje išskiriamos pavienių produktų kainos. Tarkime, 2 litrai geriamojo vandens įkainoti 1,6 euro, o vienkartinių indų rinkinys, kaip nurodyta sutartyje, kainuoja eurą.

Šioje sutartyje išskiriami trys maisto rinkinių variantai. Esminis skirtumas – kokių konservų gaus migrantai. Į pirmą rinkinį įtrauktos konservuotos vištų šlaunelės, kurių 250 gramų indelis įkainotas 1,2 euro. Antrame rinkinyje – jautienos kumpio konservai, kurių 250 gramų indelis įkainotas 2,4 euro. Galiausiai su trečiuoju rinkiniu tiekiami žuvų konservai, jų kaina – 2,4 euro už 250 gramų indelį.

Visi kiti produktai rinkiniuose sutampa. Tai greitai paruošiami makaronai, įkainoti 1,4 euro, duonos lazdelės, kurių kaina nurodyta 1,6 euro, riešutų mišinys, kainuojantis 90 centų, plėšomosios sūrio lazdelės, kainuojančios eurą, ir t. t. Į pirmą rinkinį įtrauktos ir įvairios užtepėlės, įkainotos 1,2 euro. Su visais rinkiniais vaikams iki 3 metų siūloma vaisių tyrelės, kurios 90 gramų indelio kaina – 1,5 euro.

Trečioje sutartyje, sudarytoje liepos 30 dieną, kurios vertė 189,9 tūkst. eurų, maisto rinkinių sudėtis nurodyta tokia pati, kaip ir antroje sutartyje, sudarytoje liepos 22 dieną.

Lenkia parduotuvių kainas

Portalas LRT.lt palygino UAB „Minolga“ ir Druskininkų savivaldybės pasirašytose sutartyse nurodytas produktų kainas su identiškų produktų kainomis maisto prekių parduotuvėse. Sutartyse nurodytos kainos lygintos su maisto prekių į namus pristatymo paslaugą teikiančių „Barboros“ ir „Rimi“ kainomis.

Palyginus kainas matyti, kad kai kurie produktai migrantams tiekiami brangiau, nei parduotuvėse nurodyta kaina. Tarkime, sutartyje nurodyta, kad 2 litrai natūralaus vandens kainuoja 1,6 euro. Maisto produktus į namus pristatančiose parduotuvėse kaina gerokai mažesnė – 2 litrai natūralaus vandens ten kainuoja apie 80 centų, nepritaikius galiojančių nuolaidų.

Sutartyje nurodyta, kad migrantams tiekiamų greitai paruošiamų vištienos skonio makaronų pakelis kainuoja 1,4 euro. Nėra konkrečiai nurodyta, kokio gamintojo ir koks kiekis makaronų tenka migrantams. Vis dėlto pažiūrėjus internetinėse maisto prekių parduotuvėse matyti, kad vienoje jų greitai paruošiamų makaronų kaina svyruoja nuo 15 centų iki 1,65 euro. Kitoje parduotuvėje mažiausia tokių makaronų kaina siekia 27 centus, didžiausia – 1,99 euro.

Migrantų maitinimo sutartyje taip pat nurodyta, kad jiems gali būti tiekiamos skirtingo skonio duonos lazdelės. Nurodyta, kad vienos tokių lazdelių pakuotės, sveriančios 100–125 gramus, kaina yra 1,6 euro. Abiejose internetinėse parduotuvėse tokių lazdelių pakuotės, sveriančios 125 gramus, kaina yra 79 centai.

Vaikams, kaip nurodyta sutartyje, siūlomos trijų rūšių vaisių tyrelės. Pakuotėje yra 90 gramų tyrelės, vaikui duodamos dvi pakuotės, kurių bendra kaina yra 3 eurai. Vienoje iš internetinių parduotuvių mažiausia vaikiškos tyrelės pakuotė yra 100 gramų ir kainuoja 1,55 euro. Kitoje yra 90-ies gramų tyrelės pakuotės, kaina – 99 centai.

Taip pat skaitykite

Portalas LRT.lt dar rugsėjo pradžioje rašė apie Druskininkų žinioje gyvenančius migrantus, kurie pasakojo, kad du mėnesius maitinosi tik sausu daviniu. Kai kurių produktų jie pasakojo nusiperkantys atvažiuojančiose parduotuvėje, tačiau kai kurie sakė dėl aukštų kainų maisto negalintys įpirkti.

Taip pat skaitykite

Maitinimo kainos mažesnės ir kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, migrantus taip pat priglaudusioje Alytaus rajono savivaldybėje už mažiau nei 12 eurų per dieną kiekvienam migrantui priklauso trys karštieji patiekalai.

„Kiek mažiau nei 12 eurų kainavo, su viskuo. Ir karštas maistas, ir viskas įeina. Karštas maistas tris kartus per dieną“, – apie migrantų maitinimo kainą portalui LRT.lt kalbėjo Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Ligonius maitina už mažiau

Klausimų dėl V. Stašinsko įmonės laimėtų viešųjų pirkimų bei migrantų maitinimo kyla Druskininkų tarybos opozicijai. Jos narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Konstantinas Rečkovas portalui LRT.lt sakė, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti apie atsakingą požiūrį į valstybės finansus ir sąžiningą jų naudojimą.

„Vertindami šią situaciją kaip savivaldybės tarybos opozicija turime daugybę klausimų. Tiek dėl biudžeto lėšų tikslingo ir atsakingo naudojimo, tiek dėl procesų skaidrumo“, – sakė K. Rečkovas.

Pirmiausia, pasak opozicijos nario, klausimų kyla dėl to, kas apskritai laimėjo viešuosius pirkimus. Kaip teigė K. Rečkovas, tai ilgametis Druskininkų mero R. Malinausko bendražygis, patekęs į savivaldybės tarybą su mero vedamu visuomeniniu rinkimų komitetu.

Vertindami šią situaciją kaip savivaldybės tarybos opozicija turime daugybę klausimų.

K. Rečkovas

Nors į tarybą pateko su meru, dabar V. Stašinskas dirba opozicinėje frakcijoje. Vis dėlto K. Rečkovas, kalbėdamas su LRT.lt, abejojo, ar šios frakcijos atstovai iš tikrųjų gali būti vadinami opozicija. Jis pasakojo, kad dar pačiame pirmame tarybos posėdyje V. Stašinskas, jo kolegė iš to paties sąrašo ir „valstiečiai“ su socialdemokratais sudarė frakciją „Nuosaiki opozicija“.

„Man atrodo, kad tai yra tam tikras politinis sukčiavimas, siekiant užimti postus, kurie pagal Vietos savivaldos įstatymą priklauso opozicijai. Ta frakcija buvo sukurta tam, kad įgytų kiekybinį pranašumą prieš TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio bendrą frakciją.

Taip pat skaitykite

Opozicijos veiklą gali vertinti pagal jos politinį veikimą. Jei 99 proc. atvejų balsavimas sutampa su valdančiosios daugumos balsavimu, jei šie žmonės balsuoja už valdančiųjų kandidatus į vicemero ar administracijos vadovo poziciją, jei jie balsuoja už biudžetą, už kadrinius teikimus, mes tikrai galime kelti klausimą, ar tai tikroji opozicija, ar ji yra fiktyvi“, – aiškino K. Rečkovas.

Klausimų, anot jo, kyla ne tik dėl paties V. Stašinsko ryšių su meru, bet ir dėl migrantams tiekiamo maisto kainos.

Pirmoje sutartyje, kurią UAB „Minolga“ sudarė su Druskininkų savivaldybe, kaip kalbėjo K. Rečkovas, produktų krepšelis buvo įkainotas 15 eurų, bet pavienių produktų kainos nurodytos nebuvo. Antroje sutartyje produktų kainos buvo detalizuotos, bet tai, pasak opozicijos atstovo, pažėrė dar klausimų.

„Kaip mes suprantame, tai nėra gaminami produktai, jie yra perkami ir buvo surenkami vadinamieji produktų krepšeliai. Klausimas, kas turi nutikti su vandens buteliu, kad jo kaina, nupirkus parduotuvėje, taip pasikeistų, jeigu atvežimas buvo įkainojamas atskirai“, – svarstė opozicijos atstovas.

K. Rečkovo teigimu, neaišku, ar įvardytas migrantų maitinimo krepšelis iš tikrųjų vertas nurodytos 15 eurų žmogui sumos. Taip pat neaišku, ar buvo siekiama atitikti maitinimo kriterijus, kad migrantai gautų tinkamą maistą, jį gautų reguliariai ir už objektyvią kainą.

Druskininkų savivaldybėje apgyvendintiems migrantams, kaip matyti iš sutarčių su UAB „Minolga“, šiltas maistas nebuvo tiekiamas. K. Rečkovas pasakojo, kad Druskininkų meras R. Malinauskas esą nurodęs, jog organizuoti pigesnio maitinimo, kaip ir organizuoti šilto maisto gaminimo ir tiekimo migrantams, galimybių nėra.

Klausimas, kas turi nutikti su vandens buteliu, kad jo kaina, nupirkus parduotuvėje, taip pasikeistų, jeigu atvežimas buvo įkainojamas atskirai.

K. Rečkovas

„Bet tuo pat metu mes sužinome, kad ta pati UAB „Minolga“, vadovaujama V. Stašinsko, sudaro sutartį dėl maitinimo su Druskininkų ligonine ir pajėgia gaminti karštą maistą, jį tiekti faktiškai tris kartus mažesniais įkainiais.

Šiuo atveju turime įvertinti, ar Druskininkų meras sakė tiesą ir ar tie pajėgumai buvo, ar jų nebuvo. Taip pat kodėl UAB „Minolga“ vienu atveju maitino Druskininkų ligonius už 5 eurus per dieną, o migrantai buvo maitinami už 15 eurų per dieną. Finansų ministerija buvo išsakiusi poziciją, kad negali iš esmės skirtis gydymo ir slaugos įstaigų pacientų bei neteisėtų migrantų maitinimo sąlygos“, – portalui LRT.lt komentavo Druskininkų savivaldybės tarybos narys K. Rečkovas.

Jis kalbėjo, kad šiuo metu opozicija vertina dokumentus, aiškinasi situaciją, ir neatmetė, kad jei savivaldybės valdžia neišsklaidys kilusių abejonių, gali tekti kreiptis į teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

V. Stašinskas: sprendimus priimu laisva valia

Į LRT.lt klausimus atsakė ir UAB „Minolga“ direktorius bei savivaldybės tarybos narys V. Stašinskas. Paklaustas, kokiais principais vadovaujantis buvo sudarytas migrantams tiekiamo maisto meniu, sakė į tokį klausimą atsakyti negalintis.

„Maisto meniu perkančioji organizacija nustatė kartu su kitomis pirkimo sąlygomis“, – nurodė V. Stašinskas.

Detaliau bendrovės ar kitų rinkos dalyvių taikomos produktų kainodaros pakomentuoti negaliu, nes tokio pobūdžio informacija nėra vieša.

V. Stašinskas

Jis taip pat pakomentavo, kodėl sutartyse nurodytų prekių kaina yra didesnė nei tų pačių prekių kaina parduotuvėse. Anot V. Stašinsko, į bendrovės pasiūlytą produktų ir paslaugas kainą įskaičiuotos su veiklos organizavimu ir vykdymu susijusios sąnaudos, įskaitant ir prekių įsigijimo kainą.

„Detaliau bendrovės ar kitų rinkos dalyvių taikomos produktų kainodaros pakomentuoti negaliu, nes tokio pobūdžio informacija nėra vieša“, – komentavo tarybos narys.

Paklaustas, kaip susiklostė situacija, kad migrantų maisto krepšelis be karštųjų patiekalų yra brangesnis už maistą, tiekiamų Druskininkų ligoninės pacientams, V. Stašinskas nurodė, kad toks palyginimas nėra visiškai teisingas.

„UAB „Minolga“ pagrindinė ūkinė veikla yra viešojo maitinimo paslaugų teikimas. Taip, bendrovė yra laimėjusi viešąjį pirkimą ir šiuo metu teikia maitinimo paslaugas Druskininkų ligoninei. Visgi migrantų maitinimo paslaugų ir Druskininkų ligoninės maitinimo paslaugų įkainių palyginimas nėra tinkamas būdas vertinti paslaugų pelningumą, nes, kaip ir pastebėjote, tiek šių paslaugų dalykas, tiek apimtis yra skirtingi.

Suprantama, kad iš pirmo žvilgsnio migrantų maitinimo paslaugų įkainis gali pasirodyti didelis, tačiau tai yra būtent ta kaina, už kurią bendrovė, įvertinusi žmogiškųjų išteklių, transportavimo ir kitas išlaidas, įsipareigojo užtikrinti, kad teikiama maitinimo paslauga būtų kokybiška ir teikiama nustatytais terminais“, – komentavo V. Stašinskas.

Derindamas viešuosius ir privačiuosius interesus nusišalinu nuo bet kokių klausimų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, ir juose nedalyvauju.

V. Stašinskas

LRT.lt taip pat klausė apie sprendimą dirbti opozicijoje, nors į tarybą pateko su mero vedamu rinkimų sąrašu. V. Stašinskas nurodė, kad sprendimas pereiti į opozicinę frakciją buvo asmeninis, kadangi jis nepriklauso jokiai politinei partijai: „Savo sprendimus priimu laisva valia.“

V. Stašinskas taip pat tvirtino niekada savo politinės veiklos nesiejęs su asmeninės naudos siekimu, visus viešuosius ir privačiuosius interesus yra deklaravęs.

„Nedarė įtakos ir objektyviai negalėjo daryti įtakos. Niekada savo politinės veiklos nesiejau su asmeninės naudos siekimu. Tiek, kiek dalyvauju vietos savivaldoje, esu viešas žmogus ir savo privačiuosius interesus esu deklaravęs viešai. Derindamas viešuosius ir privačiuosius interesus nusišalinu nuo bet kokių klausimų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, ir juose nedalyvauju“, – paklaustas, kokią įtaką viešiesiems pirkimams turėjo tai, kad į tarybą pateko su R. Malinausko sąrašu, atsakė V. Stašinskas.

Oponentus išvadino durniais

Portalas LRT.lt apie migrantų maitinimą ir sutartis su UAB „Minolga“ norėjo paklausti ir Druskininkų mero R. Malinausko, tačiau jis į kalbas nesileido. Meras tikino, kad šiuo metu migrantai gauna karšto maisto, jokių skundų dėl to, jo teigimu, nėra. Į migrantų stovyklavietę atvyksta, anot R. Malinausko, ir mobilioji parduotuvė, kur jie gali nusipirkti reikalingų produktų.

Paklaustas apie sutartis su įmone, kuriai vadovauja į tarybą su paties R. Malinausko sąrašu išrinktas žmogus, ir opozicijai kylančius klausimus, meras žodžių nerinko.

„Apie šituos balamutus tarybos narius net nenoriu šnekėti. „Minolgos“ maitinimas pirktas ekstremaliomis sąlygomis ir buvo viskas ne karštieji patiekalai, o vienkartiniuose induose ir t. t. Jeigu pagal tuos keturis idiotus norite klausinėti, neturiu laiko nei dabar, nei vėliau. <...>

Klausykite, su manimi eina visas miestas. Va tie keturi durniai tik ir yra keturi durniai, todėl, kad visi kiti eina su normaliais žmonėmis. Jei kažkas kažkam susisapnavo, aš neturiu aiškinti“, – rėžė R. Malinauskas ir atsisveikinęs padėjo ragelį.

„Minolgos“ maitinimas pirktas ekstremaliomis sąlygomis ir buvo viskas ne karštieji patiekalai, o vienkartiniuose induose ir t. t.

R. Malinauskas

VPT vadovas: raudonos lemputės užsidega

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas, įvertinęs situaciją, portalui LRT.lt teigė, kad tam tikrų rizikų ir abejonių tokie pirkimai, kuriuos laimi savivaldybės tarybos narys, ėjęs į rinkimus su mero sąrašu, sukelia. Tačiau, pasak jo, norint pateikti išsamesnį vertinimą, reikėtų visą pirkimą peržiūrėti sistemiškai.

„Įvertinti pagal vieną faktą labai sunku. Bet tam tikrų rizikų, tam tikrų raudonų lempučių, žinoma, užsidega“, – sakė VPT direktorius.

D. Vedrickas, paklaustas apie pirkimų sutartyje įrašytas kainas, taip pat teigė, kad reikėtų pasiūlymą vertinti sistemiškai – ar tai tik produktų kainos, ar įskaičiuotos ir, tarkime, maisto gabenimo išlaidos.

„Iš tikrųjų dėti lygybės ženklo tarp to, kas yra parduotuvės lentynoje, ir tarp to, kas yra viešajame pirkime, ne visada galima. Reikia žiūrėti, kad sąlygos būtų identiškos“, – teigė D. Vedrickas.

Jau pasirodžius publikacijai VPT raštu pateiktame komentare nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatomi atvejai, kuomet perkančioji organizacija turi pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją.

Tiesa, viena ta aplinkybė, kad savivaldybės tarybos nario vadovaujama įmonė dalyvauja viešajame pirkime, anot tarnybos, savaime nesuteikia teisės ar prievolės perkančiajai organizacijai tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūros.

„Papildomai norėtume pažymėti, kad galimi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai, jų nagrinėjimas, priskirtinas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK)“, – nurodoma VPT komentare.

Atsakydama į klausimą apie kainų skirtumus, VPT komentavo, kad reikėtų įvertinti, ar lyginamos vienodos situacijos ir vienodos prekės. Anot tarnybos, sudarant ilgalaikes prekių tiekimo sutartis kainos yra fiksuojamos ilgam laikotarpiui, dažniausiai nepaliekant galimybių jas keisti sutarties galiojimo laikotarpiu.

Be to, pasak VPT, svarbūs ir įsigijamų prekių kiekiai bei taikomos papildomos sąlygos. Galiausiai, kaip nurodė VPT, neatmetama galimybė, kad pirkime dalyvaujant perpardavinėtojui, kuris pats prekes įsigyja iš atitinkamos parduotuvės, šis jas pardavinės brangiau nei parduotuvė, iš kurios jis jas įsigijo, kadangi jis dar papildomai įskaičiuos ir visas turėtas sąnaudas, numatomas rizikas bei savo pelną.

Ministrė: tikimės efektyviausių sprendimų

Portalas LRT.lt su klausimais dėl migrantų maitinimo Druskininkuose kreipėsi ir į VRM. Raštu perduotame komentare nurodyta, kad ministerija pagal išgales siekia, jog migrantams būtų užtikrintos bazinės gyvenimo sąlygos ir parūpinti maisto daviniai.

„Situacija pasienio užkardose ir savivaldybėms priklausančiuose objektuose, kuriuose gyvena migrantai, nėra vienoda. Kai kur tiekiamas ir karštas maistas.

Pažymime, kad savivaldybės pačios organizuoja maisto ir kitų paslaugų teikimą laikinose migrantų stovyklavietėse, o patirtas išlaidas kompensavimui deklaruoja tiesiai Finansų ministerijai, pagrįsdamos konkrečiais dokumentais. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerijai pagal kompetenciją nėra pavesta vertinti migrantų mitybos reikalavimų“, – nurodyta ministerijos raštu pateiktame komentare.

Turiu pasakyti, kad buvo taip, jog savivaldybės padarė skirtingus sprendimus dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet einame link to, kad būtų vienodas standartas, vienoda kaina ir karštas maistas visiems.

A. Bilotaitė

Pati ministrė Agnė Bilotaitė portalui LRT.lt komentavo, kad įkūrus konkrečius migrantų apgyvendinimo centrus Kybartuose, Rukloje, Pabradėje ir panašiai bus einama prie vieno bendro maitinimo standarto ir visi migrantai gaus karšto maisto.

„Buvo tokia situacija, kad užkardose esantys neteisėti migrantai gavo davinį dėl to, kad tuo metu, kai nebuvo užtikrintas karšto maisto tiekimas, žmones reikėjo taip pat maitinti. Tad buvo toks laikinas sprendimas“, – sakė ministrė.

Paklausta apie produktų kainų skirtumus, ji teigė negalinti atsakyti už savivaldybes, nes kiekviena jų pirkimus organizavo savarankiškai. Visgi A. Bilotaitė sakė besitikinti, kad savivalda rado racionaliausius ir efektyviausius sprendimus.

„Turiu pasakyti, kad buvo taip, jog savivaldybės padarė skirtingus sprendimus dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet einame link to, kad būtų vienodas standartas, vienoda kaina ir karštas maistas visiems“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, savivaldybių buvo paprašyta pagalbos, bet visos migrantų maitinimo išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto.

Po publikacijos pasirodymo apie situaciją Druskininkuose paklausta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė komentavo, kad visada reikia turėtų kaštų ir naudos analizę.

„Ir jei darai pirkimus, tai daryti juos kažkaip... Žinoma, yra sunku padaryti viešąjį pirkimą labai greitai, kai reikia čia ir dabar išspręsti problemą“, – sakė ministrė. Antradienį buvo atidarytas pabėgėlių centras Vilniuje, kuriame, anot M. Navickienės, kaip ir Rukloje, migranto maitinimas kainuos apie 2,5 euro. Per mėnesį vienam migrantui bus skiriama 77 eurų išmoka ir maisto jie galės įsigyti centre įrengtoje parduotuvėje,

Ekonomistas: pagunda yra didelė

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt komentavo, kad ne vienai valstybei, susiduriančiai su migracijos krize, būtent apgyvendinimas ir maitinimas tampa didžiausiais iššūkiais. Neretai dėl skubos užtikrinti migrantams maitinimą kaina ir kokybė neatitinka. Tokia situacija, anot Ž. Maurico, matyti tokiose šalyse kaip Graikija.

„Jeigu daromi skuboti pirkimai, akivaizdu, jie ne visada būna tokie, kokie galėtų būti, jei tos skubos nebūtų buvę. Aišku, ta skuba būna natūraliai, nes migrantų krizė nėra suplanuota.

Nedrįsčiau vienareikšmiškai teigti, kad yra tik noras pasipelnyti ar užkelti kainas, nes gali būti ir objektyvių priežasčių. Bet tuo pat metu šalys susiduria su tuo iššūkiu, kad tokiais atvejais kainos ir kokybės santykis nebūna pats geriausias. Aišku, tuomet kyla klausimas, kodėl negalima tiesiog nueiti į parduotuvę ir nupirkti produktų, nes būtų pigiau“, – komentavo Ž. Mauricas.

Pasak jo, tai, kas ir kaip laimi galimybę tiekti maistą migrantams, lemia ir geografija – Vilniaus įmonė, anot ekonomisto, vargu ar tieks maistą Kapčiamiestyje arba Druskininkuose, tad ir konkurencija tuose pačiuose Druskininkuose mažesnė. Tai, Ž. Maurico manymu, ir lemia išaugusias produktų, numatytų viešųjų pirkimų sutartyse, kainas.

Jeigu daromi skuboti pirkimai, akivaizdu, jie ne visada būna tokie, kokie galėtų būti, jei tos skubos nebūtų buvę.

Ž. Mauricas

„Kitas dalykas – paskatų nesuderinamumas. Koks tikslas, tarkime, savivaldybei kuo mažesne kaina teikti tas paslaugas, jei vėliau kompensuojamos išlaidos visa apimtimi iš centrinio biudžeto, o centriniam biudžetui kompensuojama iš ES biudžeto? Tai yra paskatų nesuderinamumas ir jis sąlygoja, kad pagunda dėl didesnių kainų yra didelė“, – aiškino ekonomistas.

Kaip sakė Ž. Mauricas, kai kuriose valstybėse, priglaudusiose migrantų, migracijos krizė tampa naudinga, mat iš ES gaunama lėšų jiems išlaikyti, pinigai galiausiai atitenka vietiniam verslui. Jei migrantų tokiose valstybėse neliktų, neliktų ir gaunamų lėšų.

„Tampa naudinga tuos migrantus laikyti stovyklose, nes atsisuko ES čiaupas, <...> įmonės, įvairios asociacijos išsidalina ir ta krizė iš laikinos tampa nuolatinė, nes niekas nenori prarasti darbo vietų, pajamų šaltinio. Būna, kad maisto tiekimas migrantų stovykloms tampa pagrindiniu pajamų šaltiniu, kalbu apie Graikiją“, – pasakojo Ž. Mauricas.

Jis taip pat teigė, kad maistą migrantams tiekiančios įmonės nežino, kiek laiko migrantai gyvens stovyklose, kada jie gali būti iškelti į kitas vietas, tad pasiima tam tikrą „rizikos premiją“.

„Jeigu jos žinotų, kad teiks paslaugas atitinkamam žmonių skaičiui, tarkime, metus, tada galėtų pigiau teikti paslaugą. Bet jei jos pačios nežino, ar tai truks kelis mėnesius, ar kelias savaites, tai niekas nenori rizikuoti ir labai mažinti kainos. Nesuversčiau kaltės verslui, bet nelinkėčiau, kad Lietuvoje tai taptų vienu iš ilgalaikių pajamų šaltinių“, – komentavo „Luminor“ ekonomistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt