Lietuvoje

2021.09.05 19:13

„Atrodo, kad vis dar esame Irake“: kaip vienoje migrantų stovykloje atrodo ne „penkių žvaigždučių“ sąlygos

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2021.09.05 19:13

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad šalis negali „užtikrinti penkių žvaigždučių“ sąlygų tūkstančiams atvykusių prieglobsčio prašytojų. Tačiau viename iš migrantų centrų nėščios moterys ir vaikai jau du mėnesius gyvena su sausu daviniu, vaikus ir ištisas šeimas kamuoja blogo oro sukeltos ligos.

„Atrodo, kad vis dar esame Irake“, – sako vyras, kaip ir daugelis kitų, nepanoręs viešinti savo pavardės.

Ne daugiau kaip 50 metrų ilgio ir pločio stovykloje gyvena keli šimtai žmonių. Tarp jų – daug šeimų su mažais vaikais, bent kelios nėščios moterys.

Didesnė dalis migrantų apgyvendinimo vietų Lietuvoje įrengiamos neveikiančiose mokyklose, administraciniuose pastatuose ar specialiai tam skirtuose centruose, tačiau netoli Druskininkų, pasienyje su Baltarusija, esanti stovykla skendi purve.

„Žmonės serga, ypač moterys ir vaikai – gerklė, krūtinė, alergijos“, – skundėsi irakietis.

Vaikštant po kelių centimetrų storio purvą kosulys girdėti iš daugelio palapinių, išsidėsčiusių ant kalvos, kurios papėdę juosia Nemunas. Raudonos ir žalios spalvų stulpai kitoje upės pusėje žymi Baltarusijos – visų prieglobsčio prašytojų tranzitinės šalies – sieną.

Daugelis palapinių yra pralaidžios vandeniui, o aplink jas iškastuose grioviuose maisto pakuotės susimaišiusios su purvu.

„Vakar ne taip ir gausiai lijo, o jau sunku vaikščioti, – sakė vienas stovyklos gyventojas. – Įsivaizduokite, kas būna, kai stipriau palyja.“

Viename stovyklos kampe esantis konteineris su keliais tualetais ir dušo kabinomis pasiekiamas tik lipant svyruojančiais, pusiau į purvą panirusiais laiptais. Viduje vaizdas ne geresnis – atrodo, kad purvas drimba ir ant konteinerio sienų.

„Paprašėme valymo priemonių, kad galėtume apsivalyti“, – sako vienas migrantas ir priduria, kad kol kas priemonių negavo. Panašias istorijas pasakoja ir kitose migrantų stovyklose gyvenantys prieglobsčio prašytojai.

Jau du mėnesius tokiomis sąlygomis gyvenantys žmonės praktiškai neturi priemonių nuoboduliui išsklaidyti. Susikibusios rankomis šeimos ir pavienės moterys vaikšto palei perimetro tvorą, kalbasi, dalijasi cigarete. Vyrai susėda lošti kortomis – visa tai stebi Lietuvos kariškiai, kurių postai išsidėstę kitoje netvirtos statybinės tvoros pusėje.

Bent kelios dešimtys stovyklos gyventojų yra jazidai iš Irako. Jie teigia, kad išgyvenę vadinamosios „Islamo valstybės“ vykdytą genocidą septynerius metus glaudėsi stovykloje Irake, bet birželio mėnesį ji sudegė, tad teko ieškoti galimybių bėgti iš šalies. Šiuo metu istorinės jazidų žemės vėl yra konflikto tarp kurdų, turkų ir įvairių Irako grupuočių epicentre.

„Sindžare nėra saugumo“, – sakė viena iš stovykloje gyvenančių moterų.

Ji kartu su kitomis moterimis palinkusi valgo plokščią duoną su lietuviška varške – artimiausią valgį jų tradiciniam patiekalui Labneh. Maisto ji įsigijo kelis kartus per savaitę į stovyklą užsukančioje mobiliojoje krautuvėje. Ten migrantai gali nusipirkti pieno, sūrio ir kitų maistingų produktų, kuriais papildo gana skurdų racioną.

Tačiau keli migrantai prisipažino, kad dėl aukštų kainų ne viskas jiems įkandama.

Du mėnesiai sauso davinio

Praėjus dviem mėnesiams nuo stovyklos įkūrimo, jos gyventojai vis dar gauna tik sausą maisto davinį. Jis kiekvieną dieną tas pats – žmogui numatytas pusantro litro talpos vandens butelis, skardinė tuno ir kukurūzų, šiek tiek vaisių ir užpilamų makaronų.

Keli palei tvorą įrengti virduliai yra vienintelė galimybė gauti šilto maisto – išsivirti nusipirktų kiaušinių ar tų pačių makaronų.

„Kasdien tas pats per tą patį“, – sako vienas iš stovyklos gyventojų. Kaip ir dauguma tėvynainių, jis čia gyvena daugiau kaip 30 dienų.

Nerimą kelia tai, kad bent dvi moterys stovykloje laukiasi, tačiau yra priverstos laikytis tokios pačios dietos. Dar viena teigia patyrusi persileidimą.

„Gydytoja sakė, kad valgant tokį maistą kūdikis neaugs“, – sakė moteris ir pridūrė, kad į stovyklą atvyko pirmą mėnesį nėščia.

Kitos dvi moterys laukiasi jau penktą ir septintą mėnesį. Jos nerimauja, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir joms gali nutikti panaši tragedija.

„Parkritau ir buvau nuvežta į ligoninę, – pasakojo viena jų ir prisipažino: – Bijau, kad gali kilti problemų kūdikiui.“

Moteris teigė, kad gimdyti turėtų po kelių savaičių.

Kita stovyklos gyventoja sakė esanti penktą mėnesį nėščia. „Aš nerimauju dėl maisto, nėra vaistų, – skundėsi ji. – Jie [prižiūrėtojai] atvežė ryžių, bet kaip juos išvirti?“

Kaip pasakoja prižiūrėtojai, kartą per dieną migrantus aplanko vietos medikas ir pasilieka stovykloje tiek, kiek reikia. Prie tvoros susirenka minios savo eilės laukiančių žmonių.

Dauguma jų yra irakiečiai, tačiau yra atvykėlių ir iš Afrikos – iš Gvinėjos, Kongo, Kamerūno ir Dramblio Kaulo Kranto. Taip pat yra bent vienas čečėnas su šeima.

Tariamas Raudonojo Kryžiaus spaudimas pasirašyti grįžimo dokumentus

Prieglobsčio prašytojai teigia, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojai arba kartu su jais dirbantys vertėjai mėgino juos įtikinti savo noru grįžti į savo šalį.

„Raudonasis Kryžius ne padėti mums čia ateina, – sakė vienas irakietis. – Jie klausia, kodėl mes čia, sako, kad turėtume grįžti į savo šalį.“

Jo žodžius patvirtino dar keli stovyklos gyventojai. Tačiau jie negalėjo tiksliau pasakyti, kas ragino pasirašyti grįžimo dokumentus – kurdų kalbos vertėjas, Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ar savanoriai.

Eglė Samuchovaitė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovė spaudai, LRT.lt sakė, kad ši informacija bus ištirta.

„Bet koks įtikinėjimas (sugrįžti) būtų funkcijų viršijimas, – sakė ji. – Mes visada (...) tokią informaciją tikriname ir stengiamės, kad tai nepasikartotų.“

Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu siekia įtikinti kuo daugiau prieglobsčio prašytojų sutikti savanoriškai grįžti į tėvynę.

Anot E. Samuchovaitės, Raudonasis Kryžius teikia informaciją apie grįžimo galimybes, taip pat teikia teisinę pagalbą prieglobsčio prašymo procedūros metu: „Mūsų tikslas nėra patarti, kokį sprendimą priimti, bet suteikti informaciją.“

Iškeldinamos šeimos

„Pagal išgales siekiame, kad migrantams būtų užtikrintos bazinės gyvenimo sąlygos ir parūpinti maisto daviniai, – rašytiniame atsakyme LRT.lt portalui teigė Vidaus reikalų ministerija. – Situacija pasienio užkardose ir savivaldybėms priklausančiuose objektuose, kuriuose gyvena migrantai, nėra vienoda. Kai kur tiekiamas ir karštas maistas.“

Artimiausiu metu šeimos ir pažeidžiami asmenys bus perkelti į modulinius namus su visa reikalinga infrastruktūra, bus ir laisvalaikio erdvių.

„Artėjant šaltajam metų periodui, migrantai iš Lipliūnuose esančios laikinos stovyklavietės, kaip ir iš kitų pasienyje su Baltarusija įkurtų migrantų centrų, bus perkelti į modulinius namelius, kuriuose įrengtas šildymas, taip pat buičiai ir higienai reikalingos priemonės“, – skelbia ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt