Lietuvoje

2021.08.28 07:00

Migrantų vaikų kasdienybė: sušalusios basos kojos, drėgnos palapinės ir guminės šliurės

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.08.28 07:00

Lauko temperatūra – 14 laipsnių, o vaikų sušalusios basos kojos – guminėse šliurėse. Drėgnos palapinės, rudenėjantys orai ir užimtumo trūkumas migrantų vaikams kelia daug iššūkių, veikia jų savijautą – vaikai nesupranta, kodėl yra uždaryti ir negali išeiti.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Tarp jų vaikų iki devynerių metų – 500, dar 500 jų – vaikai nuo 10 metų iki pilnametystės. Iš tūkstančio Lietuvoje esančių migrantų vaikų dar 400 gyvena pasienio užkardose.

Tokį vaizdą portalui LRT.lt nupasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė. Kadangi prasideda lietingasis sezonas, palapinėse drėgna, vėsu, taip pat nėra karšto vandens, sako K. Meidė.

Sunkiausia – migrantų vaikams

„Lietuva tikrai nebuvo pasiruošusi tokiam migrantų srautui. [...] Viskas buvo gerai tuo metu, kai Lietuva per metus susidurdavo su 200 prieglobsčio prašytojų, tad dabar tie 4 tūkst. yra didžiuliai skaičiai. Kadangi nebuvo laisvų patalpų, kur galima tokį skaičių žmonių labai greitai apgyvendinti, užkardos buvo tos vietos, kur žmonės palapinėse buvo įkurdinti.

Kol lauke buvo plius 30 ir vasara, aišku, vaikui vieta ne palapinėje, tačiau tuo metu tai buvo geriausia, ką valstybė galėjo suteikti. Dabar orai eina rudeniop, naktys šaltos, o 415 moterų ir 400 vaikų dar yra užkardose – palapinėse, drėgmėje“, – pažymi Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė.

Žinoma, priduria ji, situacija vis gerėja, nes žmonės perkeliami iš užkardų, jiems suteikiama gyvenamoji vieta, tačiau procesai vyksta gana lėtai. Tad šiuo metu sprendžiami svarbiausi klausimai – kaip suteikti stogą virš galvos pažeidžiamiems asmenims: vienišoms moterims, mažiems vaikams, negalią turintiems žmonėms.

„Renkamės pažeidžiamiausius iš pažeidžiamų – besilaukiančias moteris su kūdikėliais siekiame perkelti į tas šiltas ir sausas vietas“, – pasakoja K. Meidė.

Jos teigimu, apgyvendinimui nepritaikytos vietos tėra laikinos priebėgos, kuriose kyla problemų ir dėl maisto – dažniausiai tiekiami sausi maisto daviniai, papildomų produktų suteikia „Maisto bankas“. Su tokia problema susiduria ir vaikai, ir moterys – kai kuriose vietose nėra ar trūksta karšto maisto. Žmonėms taip pat trūksta šiltesnių rūbų – žieminių striukių ir batų.

Sunkiausia – vaikams, kadangi jie nesupranta nei kodėl yra uždaryti vienoje vietoje, nei kodėl negali išeiti, pasakoja K. Meidė. Pasak jos, savanoriai stengiasi vaikams suorganizuoti užimtumą, įvairios veiklos, veža žaidimų, kamuolių.

Tarp prioritetų – saugumas, informacija

Kalbėdama apie prioritetus, K. Meidė akcentuoja, kad svarbiausia – tinkama gyvenamoji vieta, tada – karštas maistas ir šilti drabužiai, saugumo užtikrinimas.

„Saugumas yra labai svarbus poreikis, nes yra skirtingų tikėjimų žmonių, nelydimų nepilnamečių, vienišų moterų – kiekvienas išvardytas aspektas turi savų rizikų. Kaip reikėtų apgyvendinti, kokių saugumo priemonių imtis stovyklose, kad žmonės būtų apsaugoti nuo rizikų?

Šiandien dar nepriėjome iki šių klausimų – sprendžiame būtiniausius, o saugumas yra prie pamatinių žmogaus teisių“, – komentuoja Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Ji išskiria ir informacijos trūkumą – migrantai nežino, kodėl yra uždaryti, kas jų laukia, kaip atrodo įvairios procedūros, taip pat trūksta vertėjų, todėl suteikti informaciją užtrunka laiko. Dėl tokios situacijos atsiranda daugiau rizikų.

„Nežinioje laikomas žmogus gali būti piktas, gali turėti psichologinių problemų. Dažnas nuo ko nors bėgo – nuo blogų gyvenimo sąlygų, nuo persekiojimo, nuo kitų baisybių. Šie žmonės ir taip reikalingi globos, kartais psichologo pagalbos, o šios sąlygos prie geros psichologinės savijautos neprisideda“, – pabrėžia K. Meidė.

Pasak Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės, pirmiausia į migrantus turėtume žiūrėti kaip į žmones, net jei jie buvo suklaidinti ir dėl to pateko į Lietuvą, jais buvo pasinaudota sprendžiant savus tikslus.

„Pirmiausia tai yra žmonės – moterys, vaikai, vyresnio amžiaus asmenys. Mes esame ta demokratinė šalis, kuri turėtų žiūrėti žmogiškai ir suteikti žmogiškas sąlygas žmonėms, kurie jau pateko į Lietuvą“, – teigia K. Meidė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad, jei Dieveniškėse būtume apgyvendinę šeimas, šiandien vaikai ir moterys nešaltų palapinėse. Todėl Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė lietuviams linki pakantumo – daug lietuvių yra atsidūrę panašiose situacijose, buvo laikas, kai mes ieškojome geresnio gyvenimo ir vykome į kitas šalis, sako ji.

Basos kojos guminėse šliurėse

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė antrina, kad vaizdas palapinėse, kuriose gyvena šeimos su vaikais, yra graudus: „Mažytės sušalusios basos kojos guminėse šliurėse, kai po nakties temperatūra – 14 laipsnių... Tai tikrai atrodė labai baisiai.“

Kaip portalui LRT.lt sako specialistė, situacija tose stovyklose, kuriose migrantai gyvena pastatuose, jau geresnė, ten nėra taip šalta. Pavyzdžiui, vienoje užkardų dalis žmonių gyvena pastate, dalis – palapinėse, tačiau kai oras blogas, visus įleidžia vidun.

Kitoje užkardoje yra šildomas garažas, kuris apsaugo nuo vėjo ar lietaus. Oras tikrai nepalankus, o naktys šaltos, pabrėžia pašnekovė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė priduria, kad visose stovyklose, kuriose ji lankėsi, dušuose buvo šilto vandens, tačiau vienoje užkardoje 150 žmonių naudojosi dviem arbatinukais.

Kita problema – maistas. Pasak E. Žiobienės, kai kur migrantams skiriamas tik sausas davinys: „Sausas davinys yra tragedija – tikriausiai nė vienas nesutiktume taip ilgai tai valgyti. Valstybės duodamas davinys yra tikrai mažas, kalorijomis jis atitinka normą, bet, aišku, tai yra konservai (žuvies arba vištienos), duonos pagaliukai, maišelis riešutų su razinomis, „Gaidelio“ sausainių pakelis ir vanduo.“

Vis dėlto vaiko teisių apsaugos kontrolierė džiaugiasi, kad maistu prisideda „Maisto bankas“, Raudonasis Kryžius, „Caritas“, verslas. Nerimą kelia ir vaikų sveikatos būklė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė baiminasi, kad šiltai neaprengti vaikai gali susirgti plaučių uždegimu.

Klausimai dėl nelydimų nepilnamečių

E. Žiobienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikams trūksta užimtumo. Nors kai kuriose stovyklose yra pakankamai vietos ir vaikai gali žaisti kamuoliu, kitose teritorijose palapinė stovi prie palapinės, tad nėra vietos pajudėti.

„Vaikai yra tiesiogiai priklausomi nuo tėvų teisinio statuso, būvio, tad viską lems tėvų sprendimai – ar prašys prieglobsčio, ar nuspręs išvažiuoti. Akivaizdu, kad jiems reikia ir paslaugų, užimtumo, bet vaikai yra labai prisirišę prie tėvų, be to, veikia kita kultūrinė terpė.

Reikia pagalvoti, kad ir užimtumas negali atsirasti automatiškai greitai, negalima vaikų atskirti nuo tėvų“, – kalba vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Kaip pagrindinius vaikų poreikius E. Žiobienė išskiria šiuos: šiltas maistas, apranga ir būstas. Iššūkių kyla ir dėl nelydimų nepilnamečių, šiuo metu gyvenančių su suaugusiais asmenimis, – ar jie liks gyventi kartu, ar bus perkelti gyventi atskirai.

Anot pašnekovės, dalis nepilnamečių prašosi būti palikti su suaugusiaisiais, nes yra iš tos pačios gyvenamosios vietos, priklauso bendruomenei ir nori likti su ja.

Steigiami moduliniai nameliai

Kaip LRT.lt informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iki rugsėjo 16 dienos planuojama praplėsti Pabėgėlių priėmimo centrą, jo teritorijoje įkurti 500 vietų stovyklą ir apgyvendinti pačius pažeidžiamiausius asmenis.

Anot ministerijos, pagrindiniai prioritetai teikiant pagalbą moterims ir vaikams – apgyvendinimas patalpose, drabužiai ir avalynė bei bazinių paslaugų užtikrinimas.

Šiuo metu taip pat baigiama įrengti stovyklavietė Medininkuose, Pasieniečių mokykloje, kurioje bus modulinių namelių, portalui LRT.lt komentuoja Vidaus reikalų ministerija (VRM). Šiuose moduliniuose nameliuose gyvens šeimos iki 4 asmenų. Jei šeimą sudaro šeši asmenys, jai bus skiriami du nameliai.

Juose bus visa reikalinga infrastruktūra, jie bus pritaikyti gyventi (bus šildymas, virtuvė, arbatinukas, karšto maisto, laisvalaikio erdvių), teigia VRM atstovai. Pirmiausia šie nameliai bus skirti pažeidžiamoms grupėms – šeimoms su vaikais.

„Svarbu pabrėžti, kad Medininkuose gyvens vienos tautybės šeimos, tik iš Irako. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti tinkamas kasdienes gyvenimo sąlygas, kol nagrinėjami prieglobsčio prašymai“, – aiškina ministerija.

Tikimasi, kad rugsėjo mėnesį visi migrantai iš pasienio užkardų bus perkelti į Medininkus ir kitas apgyvendinimo vietas, užtikrinant visas buities, sanitarines ir higienos sąlygas kiekvienam migrantui, kur bus šaltajam sezonui pritaikytos patalpos. Atsižvelgiant į artėjančius šaltesnius orus, nameliai bus šildomi.

VRM teigimu, šiuo metu svarbiausi prioritetai teikiant pagalbą moterims ir vaikams yra ne tik užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ir pasirūpinti, kad būtų patenkinti pagrindiniai žmonių poreikiai – nuolat, kasdien ir nepertraukiamai teikiamos socialinės, užimtumo, medicinos, psichologinės, o vaikams – švietimo ir ugdymo paslaugos.

„Nevyriausybinės organizacijos nuolat renka ir aprūpina migrantus šiltais drabužiais ir kitais būtiniausiais daiktais šeimoms su vaikais, higienos reikmenimis.

Suprantama, kad šiuo metu būtina pasirūpinti pažeidžiamais asmenimis – vaikais, nepilnamečiais, vienišomis moterimis, todėl dedamos maksimalios ne tik VRM, bet ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastangos siekiant užtikrinti tinkamą jų apgyvendinimą laikinose gyvenamuosiose vietose“, – rašoma ministerijos komentare.

Priduriama ir tai, kad Lietuva sulaukė tarptautinės paramos iš 16 valstybių – gauta lovų, antklodžių, palapinių, šildymo generatorių ir kitų būtiniausių daiktų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt